- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-546-580/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- V. A., M. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovei E. K. dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ir pagal atsakovės E. K. priešieškinį ieškovui D. A. dėl priteisto išlaikymo padidinimo, tretieji asmenys V. A. ir M. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. A. prašė sumažinti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą iki 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas dėl išlaikymo panaudojimo. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimu iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. ir E. A. po 173,77 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Indeksavus ieškovas moka 178,70 Eur kiekvienam vaikui. Po sprendimo priėmimo pasikeitė ieškovo turtinė padėtis. 2012-03-24 jis susituokė su V. A., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D., o (duomenys neskelbtini) – duktė D. Žmona bedarbė, negauna vaiko priežiūros atostogų išmokų. Dėl policijos sistemos reformos ieškovas buvo priverstas dviem metams išeiti vaiko priežiūros atostogų. Pirmais metais jam mokama 765,23 Eur, antrais – 446,53 Eur pašalpa. Ieškovas turi mokėti vidutiniškai 84,57 Eur per mėnesį komunalinių mokesčių, po 34,75 Eur sūnaus D. draudimo įmokų ir 58,59 Eur už jo darželį. Sūnus serga atopiniu dermatitu, todėl patiriamos didelės išlaidos brangiems kremams. Atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, ji dirba ir gauna didelį atlyginimą, vaikai neturi specialiųjų poreikių, nelanko būrelių.
Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą ir priteisti iš ieškovo po 335,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnaus E. išlaikymui, 900 Eur jo gydymo išlaidų, po 335,50 Eur periodinėmis išmokomis sūnaus D. išlaikymui ir 540 Eur jo gydymo išlaidų; jei teismas atmestų prašymą dėl išlaikymo padidinimo, pakeisti išlaikymo E. formą dalį išlaikymo teikiant periodinėmis išmokomis po 178,50 Eur per mėnesį, o likusią dalį nustatant 6 594 Eur suma nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovo turtui 8 424,70 Eur sumai.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad 2014-08-16 jai gimė dukra, todėl padidėjo išlaidos. Pardavus turėtą vieno kambario butą ir padengus dvi paskolas, sumažėjo jos turtas ir padidėjo išlaidos vaikams. Nuo 86 Eur iki 496 Eur išaugo būsto nuomos išlaidos. Priteisiant išlaikymą reikalavimas dėl būsto nuomos išlaidų nebuvo grindžiamas išlaidomis būstui, komunaliniams patarnavimams. Nuo 2015 m. kovo mėnesio atsakovė išleido 1 080 Eur sūnaus D. psichinei sveikatai. Sūnui E. reikalingos papildomos 1 800 Eur išlaidos ortodontiniam gydymui. Išlaidos vaikams padidėjo dėl pakilusių prekių ir paslaugų kainų. Minimali mėnesinė alga pakilo 33,8 procentais. Sūnaus D. išlaikymui ji kas mėnesį išleidžia vidutiniškai 670 Eur, sūnaus E. – vidutiniškai po 750 Eur, įskaitant psichologo konsultacijas. D. sulaukus pilnametystės, padidėjo atsakovės išlaidos, nes viena išlaiko dieniniame skyriuje besimokantį sūnų. Tuo tarpu atsakovo išlaidos sumažėjo. Ieškovas, jo vaikui sulaukus vienerių metų, gali dirbti ir gauti daugiau pajamų.
Atsiliepimuose ieškovas nurodė, kad dėl pablogėjusios turtinės padėties iš trijų kambarių buto persikėlė į dviejų kambarių butą, grąžino didžiąją dalį skolų. Psichologo konsultacijos D. reikalingos dėl atsakovės sukeltų jo elgesio problemų, nebūtina kreiptis į mokamus psichologus, nepateikta įrodymų, kad konsultacijų reikės ateityje. Neįrodytas ortodonto paslaugų E. būtinumas. Vaikų poreikiai neatitinka ieškovo galimybių. Atsakovės turtinė padėtis žymiai geresnė, jos turimų žemės sklypų vertė kils, nes paskirtis keičiama iš žemės ūkio į gyvenamąją. Ieškovas nesutinka, kad būtų priteistas išlaikymas konkrečia pinigų suma, nes tai labai apsunkintų jo padėtį.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad nepilnamečių prigimtinė teisė gauti iš abiejų tėvų tinkamą, vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui E. A. 564,62 Eur būsimų gydymo išlaidų atlyginimą; 2) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 123,38 Eur išlaidų, patirtų sūnaus E. A. gydymui ir 410,65 Eur išlaidų, patirtų sūnaus D. A. gydymui, iš viso 534,03 Eur.
Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečio E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir bylos nagrinėjimo metu pilnamečiu tapusio D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 vaikų išlaikymui priteista po 600 Lt (173,77 Eur) per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.
Priteisiant išlaikymą, ieškovo pajamas sudarė 2 820 Lt (816,73 Eur). 2015-06-05 gimus dukrai D. ieškovas išėjo tėvystės atostogų, jam skirta pašalpa iki vaikui sueis vieneri metai – 765,23 Eur, iki vaikui sueis dveji metai – 446,54 Eur. Nors ieškovas nepatiria 465 Lt (134,67 Eur) išlaidų važinėjimui į darbą, tačiau pajamos yra sumažėjusios. V. A. nuo 2015-06-12 registruota darbo biržoje, iki 2016-02-19 jai mokėta nedarbo išmoka. Aplinkybė, kad V. A. nedirba, buvo nustatyta priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. V. A., negalėdama gauti darbo pagal išsilavinimą, gali dirbti nekvalifikuotą darbą. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas sudarė sandorį, pagal kurį V. A. sumokėjo ieškovui 21 000 Eur. Prieštaringos aplinkybės verčia abejoti sunkia trečiojo asmens turtine padėtimi.
Vyresnysis ieškovo vaikas iš antros santuokos lanko darželį, mažesniajam yra suėję metai, todėl ieškovas gali grįžti į darbą, tačiau priemonių situacijai išspręsti nesiima. Buvimas vaiko priežiūros atostogose yra laikina turtinės padėties pablogėjimo priežastimi. Ieškovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, todėl privalo imtis priemonių gauti pakankamai pajamų visų savo vaikų poreikių užtikrinimui.
Teismas, priimdamas 2012 metų sprendimą dėl išlaikymo priteisimo jau įvertino aplinkybę, kad ieškovo sutuoktinė laukėsi ir atsižvelgė į tai nustatydamas priteisto išlaikymo dydį, todėl sūnaus gimimas negali būti laikomas naujai atsiradusia aplinkybe. Atsakovei po teismo sprendimo priėmimo taip pat gimė vaikas, todėl panašiai pasikeitė ir jos turtinė padėtis.
Ieškovo vaikai serga atopiniu dermatitu, tačiau įrodymų apie dėl to patiriamas išlaidas ieškovas į bylą nepateikė, neaišku kokie vaistai paskirti, todėl negalimybės nustatyti, ar jie yra kompensuojami.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog komunaliniai mokesčiai bei ieškovo skolos jau buvo įvertinti, dėl lėšų bylinėjimuisi trūkumo ieškovas galėjo naudotis nemokama teisine pagalba. Aplinkybė, kad tėvas nebendrauja su vaikais, laikytina pagrindu teikti didesnį išlaikymą, nes kitam iš tėvų tenka daugiau pareigų, susijusių su dvasinių vaikų poreikių tenkinimu.
Tai, kad 2016-01-08 tarp ieškovo ir trečiojo asmens V. A. buvo sudaryta sutartis dėl bendro sutuoktinių turto padalinimo, pagal kurią butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tapo asmenine V. A. nuosavybe, laikoma savo turtinės padėties pabloginimu, siekiant įgyti naudos ateityje. Pažymėjo, jog nėra duomenų apie atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertės padidėjimą.
Teismo sprendimu nustatyta, jog įrodyta 1 400 Lt (405,47 Eur) per mėnesį suma, reikalinga kiekvieno iš šalių sūnų būtiniems poreikiams tenkinti. Ieškovas nesirėmė sumažėjusiais vaikų poreikiais. Iš ieškovo priteista mažesnė reikalingo išlaikymo dalis.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų netinkamai naudojusi vaikų gaunamą išlaikymą, todėl atmestas reikalavimas dėl ataskaitų apie vaikams skirto išlaikymo panaudojimą teikimo.
2012 metais išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovei priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015-04-16 butas parduotas už 92 500 Eur. Atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų, kreditai buvo skirti šiam butui įsigyti ir įrengti, kreditai grąžinti 2015-04-30. Teismas padarė išvadą, kad turtinė atsakovės padėtis pardavus butą nepasikeitė. Atsakovė gyvena nuomojamame name, už kurį moka 1 700 Lt (492,35 Eur) per mėnesį ir gauna 200 Lt (57,92 Eur) nuolaidą už patarnavimus žiemos mėnesiais. Išlaidos būstui padidėjo dėl atsakovės pasirinkimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turėtame bute buvo netinkamos gyvenimo sąlygos šeimai su trim vaikais. Atsakovė moka apie 600-700 Eur per mėnesį už komunalines paslaugas, tačiau šie poreikiai nėra nauji.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl išlaikymo pilnamečiui sūnui priteisimo, kurioje bus sprendžiama dėl tokio išlaikymo būtinumo.
Teismas, įvertino, kad atsakovės nurodytais pagrindais išlaikymas nedidintinas, atsižvelgė į tai, kad ieškovas neturi galimybių teikti didesnį nei teismo sprendimu numatytas išlaikymas, ir atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo atmetė.
Atsakovė nepagrindė išlaikymo formos keitimo būtinybės, o todėl atsižvelgiant į išlaikymo paskirtį, padaryta išvada, kad išlaikymo vaikui teikimas periodinėmis išmokomis labiausiai atitinka vaiko interesus ir poreikius. Taip pat atsakovė nepagrindė priverstinio įkeitimo būtinybės. Tėvas pripažįsta pareigą išlaikyti vaiką, yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pajamas, nėra būtinumo taikyti priverstinę hipoteką tėvo turtui. Ieškovui nuosavybės teise priklausanti ½ žemės sklypo, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). neatitinka hipotekos objektui įstatyme nustatytų reikalavimų, numatytų CK 4.171 straipsnio 1 dalyje.
Šalių sūnus D. nuo 2012-04-28 iki 2012-05-02 gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozuoti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, rekomenduotas vaikų-paauglių psichiatro sekimas. 2015-09-09 D. diagnozuotas depresinis elgesio sutrikimas, vaikinas dėl emocinių ir elgesio problemų, sunkumų moksle tęsia ilgalaikius psichoterapijos užsiėmimus su pertraukomis nuo 2012 metų, gydymo eigoje gerėja jo emocinė būklė. D. Vilniaus šeimos psichologijos centre suteikta 50 individualių psichologo-psichoterapeuto konsultacijų, viena konsultacija D. kainuoja 20 Eur. Sumokėta 955 Eur.
Šalių nepilnamečiui vaikui E. A. diagnozuotas distalinis sąkandis, planuojamas ortodontinis gydymas, numatoma gydymo trukmė – 2 metai, sąmata – 1 600-1 800 Eur. Gydymas jau pradėtas, atsakovė yra sumokėjusi 286,92 Eur. Papildomos vaiko priežiūros išlaidos tarp tėvų paskirstomos proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Teismas taikė 2012 metų sprendime nustatytas proporcijas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė E. K. apeliaciniu skundo prašo:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio tenkinimo iš dalies ir priimti naują sprendimą šioje dalyje visiškai tenkinant priešieškinį, o būtent:pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą ir:nuo 2015-12-10 priteisti iš ieškovo nepilnamečiui E. A. išlaikymą kas mėnesį iki 15 d. po 335,50 Eur mokomomis periodinėmis išmokomis iki E. A. pilnametystės. Jeigu teismas nuspręstų nedidinti ieškovo teiktino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio sūnui E. A., prašė teismo taikyti mišrų išlaikymą sūnui E. A., o būtent priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. A. kas mėnesį iki 15 d. po 178,50 Eur mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-12-10 iki E. A. pilnametystės ir konkrečią pinigų sumą – 6 594 Eur;priteisti iš ieškovo 776,62 Eur E. A. naudai atlyginti gydymo išlaidas;nustatyti, kad E. A. išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė atstovė vaiko motina E. K.;priteisti iš ieškovo atsakovės naudai sūnaus D. A. turėtas išlaikymo išlaidas po 335,5 Eur už kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2015-12-10 iki 2016-02-24;priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 540 Eur už sūnaus D. A. gydymo išlaidas ir 123,38 Eur už sūnaus E. A. gydymo išlaidas;priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 133 Eur proceso išlaidų.
Nurodė, kad skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad ieškovas neturi galimybių teikti didesnį, nei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendime nustatytą 173,77 Eur išlaikymą, prieštarauja to paties teismo sprendimo išvadoms apie ieškovo pareigą ir galimybę gauti daugiau pajamų, tinkamo dydžio išlaikymą bei aplinkybėms, kad ieškovas nebendrauja su vaikais ir atsakovei tenka daugiau pareigų, susijusių su dvasinių vaikų poreikių tenkinimu, kuris laikytinas pagrindu teikti didesnį išlaikymą vaikams.?
2012 m. teismo sprendimu ieškovui buvo nustatyta pareiga teikti didesnį, nei minimalų išlaikymą. 2016 m. minimalus mėnesinis atlyginimas, lyginant su 2012 m., padidėjo 33,80 proc. Nors vaikų poreikiai nepakito, tačiau išlaidos išaugo dėl padidėjusių prekių ir paslaugų kainų. Teismas nevertino, kad vaikų poreikiams išleidžiama daugiau, nei 2012 m. Neskaitant išlaidų nuomai (100 Eur / mėn.), vaikams išlaidos išaugo 24 proc. nuo 405,50 Eur iki 570 Eur.
Atsakovas su vaikais nebendrauja jau 4 metus. Teismas nepakeitė ieškovo išlaikymo dalies, nepadidino jo teiktino išlaikymo iki atsakovės priešieškinyje prašyto pusės išlaikymo dydžio, atitinkamai nedidino ieškovo išlaikymo dalies už vaikų gydymo išlaidas ir priteisė tik 43 proc. reikiamų vaikams gydymo išlaidų, procentą, nustatytą, kai tėvas bendravo su vaikais.
Teismas akcentavo tik ieškovo gaunamas pajamas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovas turi ½ dalį 36 arų žemės sklypo, esančio Vilniuje, gavo pajamas pardavus nekilnojamąjį turtą (2014 m. gavo 43 443 Eur, 2016 m. gavo 21 000 Eur), po 2012 m. teismo sprendimo neturi kreditinių įsipareigojimų bankui, nemoka po 260,66 Eur kas mėnesį už paskolą. Teismas 21 000 Eur ieškovo pajamas, gavus kompensaciją dėl dalies buto perleidimo sutuoktinei, įvertino kaip labai dideles, tačiau spręsdamas dėl priešieškinio, šių pajamų, kaip ieškovo santaupų, nevertino.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų apie ieškovo turimas santaupas. Ieškovui pardavus 3 k. butą Vilniuje, buvo gauta 43 443 Eur suma, o už savo dalies 2 2 kambarių buto perleidimą atsakovas gavo 21 000 Eur. Šie pinigai laikytini santaupomis, kurių išleidimo ieškovas nepagrindė. Teismas šių pajamų nevertino kaip ieškovo turto dalies. Ieškovas negali paaiškinti kokiu tikslu ir kodėl reikėjo sudaryti turto padalinimo sandorį.
Teismas klaidingai nurodė, kad atsakovė pardavė 3 kambarių butą, nes atsakovė pardavė 1 kambario 48 m² ploto butą. Turėtame 1 kambario bute 5 asmenų šeimai gyvenimo sąlygos netinkamos ir tuo pačiu pagrindžiama būtinybė nuomotis šeimai didesnį būstą. Vilniaus mieste nuomojamų namų kainas, sulyginus su atsakovės nuomos sutartyje nurodyta 492 Eur nuomos kaina matyti, kad namų nuomos kaina Vilniaus žymiai didesnė – nuo 800 Eur. Atsakovė sudarė geras sąlygas vaikams už žemą kainą, kuri atitiktų 4 kambarių buto nuomos kainą Vilniaus mieste.
2012 m. atsakovė 1 kambario butą keitė į 3 kambarių butą panaudos pagrindais ir neprašė priteisti iš ieškovo nuomos išlaidų, tenkančių vaikų daliai. Pardavus būstą ir gražinus bankui paskolą būstui įsigyti, atsakovei atsirado papildomų išlaidų šeimos būsto nuomai apie 500 Eur kas mėnesį, kas atitinka 100 Eur kiekvienam šeimos nariui. Atsiradus papildomoms išlaidoms nuomai, ieškovas turi proporcingai prisidėti po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
Atsakovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą yra jaunas ir sveikas, turi visas galimybes dirbti bei teikti tinkamo dydžio išlaikymą vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neišsprendė priešieškinyje nurodyto prašymo pakeisti 2012 m. teismo sprendimą ir nustatyti ieškovui teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį iki 15 dienos.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantė pati neleidžia vaikams bendrauti su ieškovu, nes naudojasi jais kaip priemone kitose bylose prieš ieškovą. Teismas sprendime pasisakė, kad atsakovė į bylą pateikė įrodymus, tačiau šios aplinkybės nėra naujai atsiradusios, o kitokių aplinkybių atsakovė nenurodė.
Lyginant su situacija, kuri buvo 2012 m., vaikai nebelanko muzikos mokyklos, daugybės būrelių, nebevažinėja į tiek kelionių, todėl jų poreikiai sumažėjo. 178,70 Eur išlaikymas sudaro daugiau nei pusę minimalaus mėnesinio atlyginimo. Apeliantė prašo padidinti išlaikymo dydį iki 335 Eur per mėnesį, kas beveik prilygsta minimaliam mėnesiniam atlyginimui. Atsakovė nori vaikus išlaikyti ieškovo sąskaita. Ieškovas nevengė pareigos teikti vaikams išlaikymą, todėl išlaikymo didinimui pagrindo nėra, taip pat nėra pagrindo keisti nustatytą išlaikymo formą.
Apeliantė rado techninę klaidą, kad ji pardavė ne 3, o 1 kambario butą, nors akivaizdu, kad teismas pasisakydamas dėl apeliantės persikėlimo gyventi iš 3 kambarių buto į 5 kambarių namą, mintyje turėjo nuomą.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad teismas neišsprendė jos prašymo pakeisti 2012 m. teismo sprendimą ir nustatyti teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį iki 15 d., tačiau teismas išsprendė šį prašymą palikdamas sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje buvo iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinys, kuriame ieškovė prašė iki 335 Eur padidinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimu priteistą kas mėnesį mokamomis 173,77 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki jų pilnametystės bei atlyginti už nepilnamečių vaikų gydymą patirtas išlaidas (540 Eur už sūnaus Darijaus gydimą ir 900 Eur už sūnaus Edvino gydymą).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, sūnui D., gim. (duomenys neskelbtini), suėjo 18 metų, t. y. D. tapo pilnamečiu asmeniu (18 metų suėjo (duomenys neskelbtini)).
Dėl papildomų dokumentų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
Atsakovė apeliaciniame procese prašo prijungti papildomus įrodymus: 2015-09-09 medicinos dokumentų išrašą apie sūnui D. diagnozuotus sutrikimus, ištraukas iš interneto portalo www.manosveikata.lt apie vaistus bei 2016-03-10 per AB „SEB bankas“ atliktą 100 Eur mokėjimo pavedimą VšĮ „Vilniaus šeimos psichologijos centras“ už suteiktas konsultacijas sūnui Darijui 2016 m. vasario mėnesį.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Bylos duomenimis, ieškovė pradinį priešieškinį pateikė 2015-12-10 (t. 1, b. l. 28), po to ieškinį tikslino 2016-02-23 (t. 1, b. l. 105-108) ir 2016-05-10 (t. 2, b. l. 100, 134). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog medicininis išrašas apie sūnaus D. sveikata buvo parengtas 2015-09-09, t. y. dar prieš teikiant pradinį ieškinį, atsakovė turėjo pakankamai laiko šį įrodymą pateikti anksčiau. Tas pats pasisakytina ir apie internetinio puslapio ištraukas iš www.manosveikata.lt, t. y. jos galėjo būti pateiktos anksčiau. Objektyvių priežasčių, kodėl prašomi prijungti įrodymai nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė. Nėra pagrindo prijungti šiuos įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Kolegijos vertinimu, ieškovės prašomas prijungti 2016-03-10 per AB „SEB bankas“ atliktas 100 Eur mokėjimo pavedimas VšĮ „Vilniaus šeimos psichologijos centras“ už suteiktas konsultacijas sūnui D. 2016 m. vasario mėnesį, nėra aktualus, kadangi sūnus D. (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų amžiaus (pilnametystės) ir buvo atliktas jau po sūnaus pilnametystės. Be to, iš mokėjimo pavedimo nėra aišku, kokiomis 2016 m. vasario mėnesio dienomis sūnui D. buvo teiktos konsultacijos.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovės prašymo apeliaciniame procese prijungti naujus įrodymus.
Dėl prieštaringų skundžiamo pirmosios instancijos teismo išvadų
Atsakovė teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaraujantis pats sau, t. y. išvada, kad ieškovas neturi galimybių teikti didesnį, nei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendime nustatytą 173,77 Eur išlaikymą, prieštarauja sprendimo išvadoms apie ieškovo pareigą ir galimybę gauti daugiau pajamų bei aplinkybe, kad atsakovei tenka daugiau pareigų, susijusių su dvasinių vaikų poreikių tenkinimu, kuris laikytinas pagrindu teikti didesnį išlaikymą vaikams.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės skundą bei skundžiamo sprendimo motyvus, šiuos apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 nurodė, kad priteistas 173,77 Eur išlaikymas negali būti sumažintas, kadangi ieškovas turi dėti pastangas savo vaikų poreikių užtikrinimui bei jau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui. Nurodytai motyvais pirmosios instancijos teismas sprendė ne išlaikymo padidinimo, bet išlaikymo sumažinimo klausimus. Todėl tai, kad vertindamas atsakovės reikalavimus padidinti priteistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2014-04-23 sprendimu 173,77 Eur išlaikymą teismas nurodė, jog ieškovas neturi galimybių teikti didesnio, nei jau priteisto 173,77 Eur išlaikymo, nėra aplinkybės, kurios prieštarauja viena kitai. Sutiktina su ieškovo argumentu, jog atsakovė savaip interpretuoja teismo sprendimo motyvus, kuriais atskirai pasisakyta dėl reikalavimo sumažinti ir reikalavimo padidinti išlaikymą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nesumažino priteisto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu priteisto 173,77 Eur išlaikymo, nereiškia, kad išlaikymas turėjo būti padidintas.
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimu priteistos išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumos padidinimo
Apeliantė skundą grindžia netinkamu pirmosios instancijos teismo ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiama pablogėjusi atsakovės ir pagerėjusi ieškovo finansinė padėtis, vertinimu.
Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsniuose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.
Apeliantė teigia, kad išlaidos vaikams Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimo priėmimo metu siekė po 405,50 Eur kiekvienam, tačiau atsakovė po 2012 m. teismo sprendimo išleidžia ne 405,50 Eur, o 670 Eur per mėnesį, padidėjusių kainų našta tenka vien ieškovei. Apeliantė iš esmės išlaikymo padidinimą grindžia pasikeitusiu kainų lygiu, buvusiu 2012 m. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika, jog prašant pakeisti išlaikymo dydį svarbus yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-185/2006). Apeliantė neįrodinėja, jog iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai (jie padidėjo), tačiau ta aplinkybė, jog valstybėje nuo 2012 m. kito kainų lygis savaime nėra priežastis padidinti priteistą išlaikymą vaikui, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl kainų padidėjimo daugiau išlaidų patiria ir ieškovas. Byloje nenustatyta, jog ieškovas po 2012 m. priimto sprendimo būtų įsidarbinęs kitose pareigose ar būtų gavęs didesnį, nei 2012 m., atlyginimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog įstatyme (CK 3.208 straipsnyje) yra numatytas teisinis instrumentas reguliuoti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į kainų lygio kilimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės prašymu padidinti 2012 m. sprendimu priteistą 173,77 Eur išlaikymą tuo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis teismų praktika, tais atvejais, kai tėvas nebendrauja su vaikais, laikytina pagrindu teikti didesnį išlaikymą, nes kitam iš tėvų tokiu atveju tenka daugiau pareigų, susijusių su dvasinių vaikų poreikių tenkinimu. Viena vertus, ši aplinkybė buvo analizuota sprendžiant ieškovo reikalavimą sumažinti 2012 m. sprendimu priteistą išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismas nurodė pagrįstą argumentą, jog ieškovui priteistas 173,77 Eur išlaikymas negali būti mažinamas ir dėl šios priežasties. Kita vertus, teisėjų kolegija, susipažinusi su prie šios civilinės bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. N2-1736-131/2012 (2-01-3-00096-2012-6) esančia medžiaga nustatė, jog atsakovė ieškiniu įrodinėjo, jog nuo 2011-12-23 abu sūnus gyvena su ieškove, o ieškovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, grasino, jog nebedalyvaus vaikų auklėjime (civ. b. Nr. N2-1736-131/2012, b. l. 63); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-02-03 išvadoje nurodyta, jog sūnui D. 2011-12-23 grįžus pas atsakovę į namus, tėvu su sūnumi nebendravo, o su sūnumi E. bendraudavo tik telefonu (civ. b. Nr. N2-1736-131/2012, b. l. 199-200). Vilniaus apygardos teismo 2012-12-19 nutartyje, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimas, pažymėta, kad ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kokią laiko dalį vaikai praleidžia ar gyvena su tėvu (civ. b. Nr. N2-1736-131/2012, b. l. 63, b. l. 256-261). Iš byloje esančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-01-18 išvados matyti, jog duodama paaiškinimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, jog tėvas vaikų auklėjime nedalyvauja, su sūnumis nebendrauja, o su sūnumi D. nebendrauja paskutinius ketverius metus (t. 1, b. l. 66-67). Kolegija sprendžia, jog bylose esantys duomenis patvirtina, kad aplinkybė, jog tėvas su sūnumis nebendrauja, t. y. yra nusišalinęs nuo dvasinių vaikų poreikių tenkinimo, egzistavo jau priimant 2012-04-23 sprendimą, kuriuo buvo priteistas 173,77 Eur išlaikymas, todėl nebegali būti teisiniu pagrindu didinti priteistiną išlaikymą antrą kartą.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nuo 2012-04-23 sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis nepagerėjo. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis pagerėjo, kadangi ieškovas nebemoka 260 Eur dydžio paskolos, 2014 m. pardavė 3 kambarių butą, o 2016 m. gavo 21 000 Eur grynųjų pinigų suma, turi ½ 36 arų plotų žemės sklypą Vilniuje. Teisėjų kolegija pažymi, jog ½ dalis 0,3648 ha ploto žemės sklypo, prieš tai priklausiusio ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovo ir atsakovės buvo padalintas dar 2009-01-13 notarinės formos sutartimi, kurioje ieškovas ir atsakovė pasidalino santuokoje įgytą turtą (civ. b. Nr. N2-1736-131/2012, b. l. 14-19). Pagal minėtą 2009-01-13 notarinės formos sutartį atsakovei taip pat atiteko turto: 2 200 / 10 000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto išrašų matyti, jog ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė 23 459 Eur, taigi ieškovui tenkanti ½ dalis lygi 11 729,50 Eur (t. 2, b. l. 77), o atsakovei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 63 716 Eur. Viena vertus, apeliantės nurodomas žemės sklypas buvo padalintas dar 2009-01-13, ši aplinkybė apeliantei buvo neabejotinai žinoma ir nagrinėjant šią bylą, kita vertus, apeliantei priklausantis žemės sklypas yra daugiau kaip 5 kartus vertingesnis (63 716 Eur / 11 729,50 Eur = 5,43). Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo turima ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po 2012-04-23 neįtakojo ieškovo turtinės padėties.
Apeliantės teigimu, ieškovo turtinė pagerėjo, nes ieškovas nebeturi kreditorinių įsipareigojimui bankui, t. y. nuo 2014 m. nebemoka po 260,66 Eur. Iš įmokų mokėjimo grafiko pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K-2411-2008-33 matyti, jog ieškovas turėjo 11 851,98 Eur įsiskolinimą periodinėmis įmokomis po 257,90 Eur iki 2013-02-28 (civ. b. Nr. N2-1736-131/2012, b. l. 192). Teisėjų kolegija nustatė, kad 2009-03-03 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-2976-55/2009, buvo patenkintas ieškovo ir atsakovo prašymas nutraukti santuoką bendru sutarimu, o sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.2. punkte sulygo, jog bendra solidari prievolė AB „DNB bankas“ pagal 2008-02-05 Kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008-33 yra abiejų sutuoktinių atsakomybėje (civ. b. Nr. N2-1736-131/2012, b. l. 9-12). Kolegijos vertinimu, Kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2008-33 prievolei esant solidariai, negalima teigti, jog ieškovui išmokėjus piniginę prievolę pagerėjo jo turtinė padėtis, kadangi teisiškai, pasibaigus prievolei pagal Kreditavimo sutartį, pasibaigė galimybė skolą išieškoti ir iš atsakovės (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Įstatymas numato, jog esant solidariai prievolei kreditorius gali nukreipti išieškojimą į bet kurį iš skolininkų, šiuo atveju – ir į atsakovę. Tai reiškia, jog nors faktiškai Kreditavimo sutartį vykdė ieškovas, tačiau teisinę (solidarią) prievolę kreditoriui (bankui) turėjo abi šalys, todėl pasibaigus piniginei prievolei, analogiška ieškovui apimtimi, pagerėjo ir atsakovės turtinė padėtis, kadangi jai pasibaigė solidarios skolininkės prievolė.
Apeliantė nurodo, jog ieškovas pardavė nekilnojamąjį turtą (2014 m. pardavė 3 kambarių butą, o 2016 m. perleidęs dalį naujo 2 kambarių buto žmonai, gavo 21 000 Eur kompensaciją), ieškovo turtinė padėtis turėjo pagerėti, ieškovas turėjo sukaupti santaupų. Nustatyta, kad pagal šalių 2009-01-13 sudarytą notarinę turtą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 63,60 m² butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (notarinės sutarties 2.1. punktas) (civ. b. Nr. N2-1736-131/2012, b. l. 14-19) (t. 2, b. l. 150). Byloje nėra rašytinių duomenų apie tai, kada butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduotas ir kokia buvo buto pardavimo kaina, tačiau išklausius 2016-05-10 teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad ieškovas 2014 m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė rinkos kaina, apytiksliai už 43 443 Eur (150 000 Lt). Bylos duomenimis, po 2014 m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovas su sutuoktine (trečiuoju asmeniu V. A.) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 2, b. l. 151-152). Išklausius 2016-05-10 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovas nepamena už kokią sumą buvo nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau savo buto dalį 2016-01-08 ieškovui perleidus sutuoktinei (trečiajam asmeniui V. A.), ieškovas gavo 21 000 Eur kompensaciją. Ieškovas teigė, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimą gautas lėšas investavo į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimą, remontą bei skolų grąžinimą, o 21 000 Eur kompensaciją išleido taip: 15 000 Eur perdavė motinai už galimybę paveldėti ateityje jai (motinai) priklausantį namą, kitus pinigus išleido skoloms dengti bei savo poreikių tenkinimui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sprendimas apie ieškovo turimas santaupas negali būti grindžiamas prielaidomis ir laikė, jog byloje nėra duomenų apie ieškovo santaupas. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria bei papildomai pažymi, jog atsakovės samprotavimai apie ieškovo turimas santaupas, sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, nėra reikšmingos, kadangi ieškovui pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini) g., ieškovo turto masė iš esmės nekito, tik materializavosi iš nekilnojamojo turto į piniginės lėšas.
Apeliantė nurodo, jog ieškovas, atsakovei 2016-12-10 pateikus priešieškinį, tyčia nuslėpė turimo turto dalį sudarydamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimo sandorį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas sau priklausančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies turto perleidimo sandorį sudarė itin nepalankiomis sąlygomis, o atsakovė tokių aplinkybių ir neįrodinėjo. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas už perleisto turto dalį gavo 21 000 Eur. Civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovas atlygintinai perleido buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį trečiajam asmeniui V. A. neįrodo ieškovo tyčios vengiant išlaikyti savo vaikus. Priešingai, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas neteikė ar neketina teikti išlaikymo vaikams, elgiasi priešingai savo vaikų turtiniams interesams.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir atsakovės turtinę padėtį, t. y. skundžiamame sprendime klaidingai nurodyta, jog atsakovės turtinė padėtis po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimu priteisto išlaikymo nepasikeitė. Atsakovė pardavė 1 kambario 48 kv. m butą, kad padengt paskolą ir gautų paskolą dideniam butui. Atsakovė nuomoja namą už 4 kambarių buto Vilniuje nuomos kainą, todėl šis sprendimas logiškas ir pagrįstas. Atsakovės turtinės padėties pablogėjimu prašė pripažinti tai, kad pardavusi 1 kambario butą ji negali šio buto nuomoti. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog pardavusi 1 kambario butą, ji neįsigijo erdvesnio buto dėl to, kad bankas gimus trečiam vaikui nesuteikė paskolos. Tai rodo, jog ji, norėdama toliau nuomoti nekilnojamąjį turtą, galėjo jį įsigyti už pardavus 1 kambario butą gautus pinigus. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės turtinės padėties įvertinimo yra teisingos.
Dėl alternatyvių atsakovės reikalavimų
Apeliantė, teismui nusprendus nedidinti priteisto išlaikymo dydžio, prašė teismo taikyti mišrų išlaikymą – 178,50 Eur periodinėmis išmokomis ir konkrečia 6 594 Eur suma. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, jog atsakovės prašymas taikyti mišrią išlaikymo formą buvo atmestas, nes atsakovė nepagrindė išlaikymo formos keitimo būtinybės. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovo nenurodo motyvų ir argumentų, kuriuos teisėjų kolegija galėtų vertinti analizuodama šios sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvaciją dėl reikalavimo priteisti išlaikymą mišria forma netenkinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis bei papildomai pažymi, jog nesant motyvų dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo, kolegija negali pasisakyti dėl nesamų ar numanomų aplinkybių.
Dėl gydymo išlaidų priteisimo
Atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kurioje buvo iš dalies priteistos gydymo išlaidos sūnui D. A.. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teisme manė, kad yra pagrindusi vaiko gydymo išlaidas rašytiniais įrodymais, todėl papildomų įrodymų nebeteikė.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo sprendimo motyvus dėl gydymo išlaidų priteisimo nepilnamečiui sūnui D. A. nustatė, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 100 Eur 2016-03-07 sąskaita (t. 2, b. l. 15), tačiau įrodymų apie jos apmokėjimą nebuvo pateikta, o iš įrodymo apie 20,07 Eur sumokėjimą už vaistus (t. 2, b. l. 26) nebuvo aišku ar vaistai skirti sūnaus D. gydymui. Viena vertus, teisėjų kolegija aukščiau nutartyje nurodė motyvus, jog apeliantės prašomi papildomi įrodymai neprijungti prie bylos, kadangi apeliantė juos galėjo ir turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, todėl nėra vertinami. Apeliantė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje nurodyta, jog nėra įskaičiuojamos išlaidos, kurios atsirado D. tapus pilnamečiui (2016-03-07 sąskaita), tačiau į bylą teikia bankinio pavedimo kopiją, atliktą 2016-03-10, t. y. D. jau tapus pilnamečiu. Kitų argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti gydymo išlaidas iš dalies apeliantė nenurodė.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė priešieškinyje suformuluoto prašymo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą nustatant, kad ieškovas turi teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį iki 15 dienos. Nusistovėjusi mokėjimo tvarka laikoma tinkama, nes tai neturi įtakos ieškovo vėlavimui mokėti išlaikymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl išlaidos ieškovui nėra atlyginamos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atsakovės E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.