Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1253-567/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-29
Bylos Nr.
2A-1253-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
Atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“, AAS
Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 73.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-469-433/2012 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2011-08-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 24985,57 Lt valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad apdraustasis A. A. nukentėjo 2008-06-05 įvykusios autoavarijos metu. Kauno apskrities PK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2009-10-12 informavo ieškovą, kad kaltu dėl autoįvykio asmeniu pripažintas V. G., vairavęs automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. G. vairuojamas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo kompanijoje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų A. A. laikotarpiu nuo 2009-06-17 iki 2010-06-16 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Kauno III-ame teritoriniame skyriuje buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas. A. A. 2009-06-17 buvo išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0427027, kurios pagrindu 2009-09-25 VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriuje buvo priimtas sprendimas Nr. 10.33.S-18091 dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo. Laikotarpiu nuo 2009-06-17 iki 2010-06-16 A. A. VSDFV Kauno skyriuje buvo išmokėta 3813,95 Lt netekto darbingumo pensijos. VSDFV Kauno skyrius 2009-10-20 raštu kreipėsi į atsakovą dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. 2009-11-17 atsakovas informavo ieškovą, kad 3813,95 Lt draudimo išmoka buvo išmokėta. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritoriniame skyriuje 2010-06-10 A. A. pakartotinai buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas nuo 2010-06-10 iki 2012-06-09 ir 2010-06-21 išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0491327. Ieškovas 2010-11-23 kreipėsi į atsakovą dėl 9627,94 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-10-31, tačiau 2010-12-02 buvo gautas atsakovo atsakymas, kad žala nebus atlyginta. Laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-07-31 A. A. ieškovas papildomai išmokėjo 7128,18 Lt netekto darbingumo pensijos. Viso, laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2011-07-31 A. A. išmokėta 16756,12 Lt netekto darbingumo pensijos. Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius 2009-09-25 sprendimu Nr. 10.33.S-18091 ir 2010-06-30 sprendimu Nr. 10.33.S-9857 nuo 2009-06-17 iki 2012-06-09 A. A. paskyrė ir mokėjo netekto darbingumo pensiją. A. A. 2009-09-14 prašyme dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo nurodė, kad nedarbingu/iš dalies darbingu tapo dėl kito asmens veiksmų eismo įvykio metu. Minėtą informaciją A. A. patvirtino ir 2009-09-14 paaiškinime dėl nedarbingumo ar dalinio darbingumo priežasties, kuriame nurodė, kad jis nukentėjo 2008-06-05 Kaune, Savanorių pr. Atsakovas 2010-12-02 raštu Nr. (03-3.2)-6.5-40-107-7340-7601 pranešė ieškovui, kad reikalavimas sumokėti draudimo išmoką nebus tenkinamas, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neištirs, ar LR CK 6.290 str. atitinka Lietuvos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimu pagal LR CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ji atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Vadovaujantis A. A. 2009-09-14 prašyme dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo suteikta informacija, jis nuo 1998-03-26 iki 2009-07-23 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 2009-06-17 nustačius A. A. 60 procentų netektą darbingumą, jo sveikatos būklė, kuri būtina pareigūnams keliamiems uždaviniams įgyvendinti, neleido jam toliau eiti pareigas vidaus tarnyboje ir už tai gauti darbo užmokestį. A. A. ligos diagnozės kodas pagal TLK-10 yra T91.1, t. y. stuburo lūžimo padariniai. Todėl dėl eismo įvykio, įvykusio 2008-06-05 Kaune, Savanorių pr., negalint eiti tarnybą Lietuvos kariuomenėje, A. A. yra padaryta turtinė žala. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazės duomenimis, gautais iš Gyventojų registro, A. A. yra nedirbantis iki dabar. Laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2012-05-31 VSDFV Kauno skyrius A. A. paskyrė ir išmokėjo 24985,57 Lt netekto darbingumo pensiją. Išmokant A. A. netekto darbingumo pensiją per minėtą laikotarpį VSDF biudžetui padaryta 24985,57 Lt žala (LR CK 6.263 str. 2 d., 6.290 str. 1 d. 3 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas taikyti ieškinio senatį ir iš dalies ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas iš atsakovo turi teisę prašyti sumokėti draudimo išmoką, o ne žalą, nes atsakovas ieškovui nėra padaręs jokios žalos. Ieškovas turėjo regreso teisę į atsakingą draudiką iki 2007-06-11. Nuo 2007-06-11 įstatymas buvo pakeistas ir socialinio draudimo įstaigos neteko regreso teisės į atsakingą draudiką. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį su draudėju, atsitikus sutartyje numatytam įvykiui, įsipareigoja sumokėti tam tikro dydžio draudimo išmoką, o ne prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ir ją atlyginti. Ieškovas net neprašo priteisti draudimo išmokos, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes AAS „Gjensidige Baltic“ šioje byloje nėra tinkamas atsakovas. Be to, ieškinys buvo pateiktas 2011 m. rugpjūčio mėnesį, todėl išmokoms, sumokėtoms nuo 2009-11-01 iki 2010-09-01 suėjo vienerių metų senaties terminas (LR CK 1.125 str., 6.263 str., 6.290 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-15 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 24985,57 Lt žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, valstybei 750 Lt žyminio mokesčio ir 21 Lt dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, viso 771 Lt. Teismas nustatė, kad 2008-06-05 apie 20.20 val. Kauno mieste, Savanorių prospekte ties namu Nr. 349, automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. G., susidūrė su motociklu „Honda CBR 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. A., kuris patyrė sužalojimus (b. l. 3). Automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. G. buvo pareikštas įtarimas pagal LR BK 281 str. 2 d., pažeidus KET 53, 146 punktų reikalavimus, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00557-08 nutrauktas, šalims susitaikius (b. l. 3). Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų A. A. iš dalies neteko darbingumo. Vadovaujantis Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0427027, išduota 2009-06-17, A. A. buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas nuo 2009-06-17 iki 2010-06-16 (b. l.73). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno trečiajame teritoriniame skyriuje 2010-06-10 A. A. pakartotinai buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas nuo 2010-06-10 iki 2012-06-09 ir 2010-06-21 išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0491327 (b. l. 4). 2009-09-14 A. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriui (dabar 3-asis pensijų skyrius) pateikė 2012-R19-I-777109 prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo (netekto darbingumo) (b. l. 71). VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius 2009-09-25 sprendimu Nr. 10.33.S-18091 ir 2010-06-30 sprendimu Nr. 10.33.S-9857 nuo 2009-06-17 iki 2012-06-09 A. A. paskyrė ir mokėjo netekto darbingumo pensiją (b. l. 5, 7-9, 74, 68-70). Laikotarpiu nuo 2009-06-17 iki 2009-10-31 VSDFV Kauno skyrius A. A. paskyrė ir išmokėjo 3813,95 Lt netekto darbingumo pensiją (b. l. 68-70). VSDFV Kauno skyrius 2009-10-20 raštu Nr. (2.51)10.V-16245 kreipėsi į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 3813,95 Lt žalos atlyginimo (b. l. 75). AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2009-11-17 raštu Nr. (03-3.2)-6.5-40-l07-007340-6358 informavo, kad VSDFV Kauno skyriui buvo išmokėta 3813,95 Lt (b. l. 76). VSDFV Kauno skyrius A. A. laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-10-31 paskyrė ir išmokėjo 9627,94 Lt netekto darbingumo pensiją. VSDFV Kauno skyrius 2010-11-23 raštu Nr. (2.51)10.V-17537 kreipėsi į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 9627,94 Lt žalos atlyginimo (b. l. 77). Vadovaujantis A. A. 2009-09-14 prašyme dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo suteikta informacija, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2012-07-02 pažyma Nr. (6.10)2R-1223 (b. l. 94), jis nuo 1998-03-26 iki 2009-07-23 tarnavo Lietuvos kariuomenėje (b. l. 79). 2009-06-17 nustačius A. A. 60 procentų netektą darbingumą, jo sveikatos būklė, kuri būtina pareigūnams keliamiems uždaviniams įgyvendinti, neleido jam toliau eiti pareigas vidaus tarnyboje ir už tai gauti darbo užmokestį. Dėl eismo įvykio, įvykusio 2008-06-05 Kaune, Savanorių pr., negalint eiti tarnybą Lietuvos kariuomenėje A. A. yra padaryta turtinė žala. Laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2012-05-31 VSDFV Kauno skyrius A. A. išmokėjo 24985,57 Lt netekto darbingumo pensiją. Atsakovas sumokėti šią sumą ieškovui atsisako. Teismas pažymėjo, jog atsakovo teigimu, ieškovo ieškinys Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktas 2011 m. rugpjūčio mėnesį, todėl išmokoms, kurias ieškovas išmokėjo A. A. per laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-09-01 suėjo vienerių metų senaties terminas. Teismas konstatavo, kad A. A. iki 2008-06-05 eismo įvykio tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Tai yra byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėjęs A. A. buvo apdraustas socialiniu draudimu, todėl byloje buvo privalomojo draudimo teisiniai santykiai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis). Ši draudimo forma yra specifinė, dėl to valstybinio socialinio draudimo santykiai reglamentuojami ne CK šeštosios knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprūpinimo įstatymų normų (CK 6.988 str. 3 d.). Valstybinio socialinio draudimo įstaigų ir draudėjų, kurie privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, ir apdraustųjų santykių atsiradimo pagrindas yra įstatymas, o ne sutartis. Pagal CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Teismas, nesutikdamas su atsakovo argumentais dėl vienerių metų ieškinio senaties taikymo reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, taikymo, padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašomos priteisti piniginės lėšos nukentėjusiajam buvo sumokėtos, kaip socialinio draudimo išmokos, todėl laikytina, kad ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl žalos, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, padarymo fakto, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, draudimo teisiniai santykiai nesieja, tačiau ieškovui, kaip draudikui, pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šią žalą asmens (subrogacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartis Nr. 3K-3-255/2006, 2007-02-19 nutartis Nr. 3K-7-73/2007). Teismas nustatė, jog ieškovo ieškinys Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktas 2011-08-30 (b. l. 2), ieškovas prašė priteisti iš atsakovo žalą, kuri atsirado per laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2012-05-31. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino šioje byloje. Atsakovas neginčijo bylos faktinių aplinkybių, t. y. to, kad A. A. sužalojimas eismo įvykio metu pripažintas draudiminiu įvykiu, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas V. G., o įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kurią apdraudė atsakovas. LR CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sužalojus sveikatą ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostoliai - su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Teismas pažymėjo, jog A. A. dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų tapo tik iš dalies darbingas, dėl ko įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę į netekto darbingumo pensiją. Ieškovo nukentėjusiajam mokama netekto darbingumo pensija iš dalies kompensuoja jo negautas pajamas, byloje nėra duomenų, kad po eismo įvykio A. A. būtų kur nors įsidarbinęs. LR CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006). Jeigu žala asmeniui buvo padaryta eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo, apdraudusio savo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tai pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punktą asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Teismas padarė išvadą, kad AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Atsakovas ginčija A. A. ieškovo išmokėtos netekto darbingumo pensijos dydį, tvirtindamas, kad į bylą nėra pateikti įrodymai apie nukentėjusiojo trijų mėnesių vidutinį darbo užmokestį iki įvykio, taip pat nenustatytas skirtumas vidutinio darbo užmokesčio iki įvykio ir gaunamų pajamų dydis po įvykio. Pirmosios instancijos teisme atmetė atsakovo argumentą, kaip nepagrįstą, kadangi prieštarauja CK 6.283 str. nustatytai žalos atlyginimo tvarkai. Šiuo atveju Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 punktas yra tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi žalos dydį, tame tarpe ir negautas pajamas, visais atvejais nustato tik teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visetą. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiojo A. A. tarnyba Lietuvos kariuomenėje nutrūko būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (b. l. 73) ir kito darbo jis nerado. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime (byloje Nr. 37/2008-11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-2/201113/2011-24/2011 „Dėl Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.1015 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004-03-05 redakcija) 19 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 “Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto (2002-12-23 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo Taisyklių 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) pažymėjo, jog pagal CK 6. 290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam ar jo šeimos nariams padaryta žala. Teismas pažymėjo, kad ieškovas – socialinio draudimo įstaiga moka nukentėjusiam asmeniui – A. A. mažesnę draudimo išmoką, nei pastarajam buvo padaryta turtinė žala (pastarojo asmens šiuo metu gaunamų draudimo išmokų – gaunamų pensijų bendras dydis yra mažesnis už iki eismo įvykio gaunamą darbo užmokestį), todėl ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į visą išmokėtą draudimo išmoką t. y. į visą A. A. laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2012-05-31 išmokėtą netekto darbingumo pensiją – 24985,57 Lt (LR CK 1.125 str., 6.283 str. 1 d., 6.290 str. 1 d., 3 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys turėjo būti atmestas dviem pagrindais, kaip pareikštas netinkamam atsakovui ir kaip neįrodytas. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovas iš atsakovo turi teisę prašyti sumokėti draudimo išmoką, o ne žalą. Draudimo bendrovė nėra padariusi ieškovui žalos. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį su draudėju ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, bet nepriimti atsakomybę už padarytą žalą ir ją atlyginti. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001-06-14 Nr. IX-378) 19 str. 16 d. nurodyta, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtino žalos nustatymo ir mokėjimo tvarką, kuria privalo vadovautis draudimo kompanijos, išskyrus atvejus, kai žala padaroma ne Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012) pažymėjo, kad kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudiminiu teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai padariusiam asmeniui, jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskyrė draudimo kompanijos atsakomybės, kuri ribojama draudimo sutarties ir specialiųjų teisės aktų, nuo atsakingo už žalą padarymą asmens atsakomybės, kuriam kyla prievolė atlyginti nuostolius. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime pažymėjo, kad socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajam, ar jo šeimos nariams padaryta žala. Pagal LR CK 6.283 str. 2 d. fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Ieškovas neįrodinėjo nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio, tuo pačiu neįrodė ieškinio pagrįstumo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-16 nutartį (civilinė byla Nr. 3K-3-289/2011) vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas taip: „trys kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas, dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, turi būti atsižvelgiama ne tik į vidutinį darbo užmokestį, bet ir į darbuotojo netekto darbingumo lygį. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, o teismas nesiaiškino, ar nukentėjusysis be pensijos negauna ir kitų pajamų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį, tačiau neteisingai taikė senaties skaičiavimo taisykles, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris yra naikintinas. Žalą patyręs asmuo apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2008-06-05, t.y. per įvykį, kuriuo metu buvo sužalota jo sveikata, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2011-06-05 (LR CK 1.125 str., 6.290 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo ieškinio pagrindą ir dalyką sudaro socialinio draudimo įstaigų, išmokėjusių tam tikras išmokas eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui, regreso teisę į atsakingą asmenį ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantį atlyginti asmenį. Teismas tinkamai nurodė, kad jeigu žala asmeniui buvo padaryta eismo įvykio metu, tai pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 p. asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, arba jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Atsakovas neginčija bylos faktinių aplinkybių, kad A. A. sužalojimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. 2009-06-17 A. A. nustatyta 60 proc. netekto darbingumo. Dėl patyrusios traumos nukentėjusysis negali eiti tarnybą kariuomenėje. Nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 A. A. draudžiamosios pajamos buvo 31507,87 Lt. Tuo tarpu VSDFV Kauno skyrius 2009-09-25 sprendimu Nr. 10.33.S-18091 paskyrė A. A. 853,87 Lt per mėnesį netekot darbingumo bei 2010-07-01 sprendimu Nr. 10.33.S-9857-853,87 Lt netekto darbingumo pensiją nuo 2010-07-01 iki 2012-06-30. Pirmąją pretenziją ieškovas išsiuntė atsakovui 2009-10-20, todėl ieškinio senaties terminas negali būti taikomas (LR CK 6.290 str. 1 d. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ne visada žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nukentėjusio asmens patirtą žalą atlygina tiesiogiai. Paprastai tais atvejais, kai žala padaroma asmens sveikatai ir asmuo yra tam tikrą laikotarpį nedarbingas, draudimo išmokas nukentėjusiajam išmoka atsakinga socialinio draudimo įstaiga. Tačiau toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad tokiu būdu yra apribojama žalą padariusio asmens ar jo draudiko civilinė atsakomybė.

Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ši nuostata tikslinama TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje: asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi pagal specialųjį teisinį reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kurią visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra – žalą padariusiam asmeniui.

Socialinio draudimo įstaigai, išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, o jo nesant, iš žalą padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, šiuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškinama plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi, kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas, atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – socialinio draudimo įstaiga nukentėjusiajam A. A. laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2012-05-31 paskyrė ir išmokėjo 24985,57 Lt netekto darbingumo pensiją. Eismo įvykio, kurio metu sužalotas A. A., kaltininku pripažintas V. G., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajam A. A. socialinio draudimo išmokas (netekto darbingumo pensiją), įgijo subrogacinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką, o šio nesant – į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). Kadangi V. G. eismo įvykio metu buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, tai ieškovas pagrįstai kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sumokėti išmokėtos netekto darbingumo pensijos dydžio sumą.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas kreipėsi į teismą, nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškovo reikalavimą atsakovui tenkino visiškai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šią teisės normą.

Nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti piniginės lėšos buvo sumokėtos Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus nukentėjusiajam A. A., kaip socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju. Taigi ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti.

Pažymėtina, jog ieškovo ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja. Draudiko pareiga atlyginti atsakovo padarytą žalą kyla iš draudimo sutarties, sudarytos su V. G.. Dėl to ginčo atveju nėra pagrindo CK 1.125 straipsnio 7 dalies taikymui. Nagrinėjamoje byloje ieškovas į žalą padariusio asmens V. G. draudiką – atsakovą su pirmine pretenzija kreipėsi 2009-10-20 raštu dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Ta aplinkybė, kad 2009-11-17 atsakovas 3813,95 Lt išmokėjo (b.l. 76), nutraukė 3 metų ieškinio senatį, nes atsakovo veiksmai, išmokant 3813,95 Lt, paliudijo, kad atsakovas pripažino savo prievolę už kaltininku pripažintą V. G., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, atlyginti žalą (LR CK 1.130 str. 2 d.). Tokiu būdu nuo 2009-11-17 ieškinio senatis skaičiuojama iš naujo (LR CK 1.130 str. 3 d.)., t.y. ieškovui kreipiantis 2011-08-30 į teismą, konstatuotina, kad ieškinio senatis praleista nebuvo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp ieškovo ir žalos kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko susiklostė žalos atlyginimo, o ne draudimo teisiniai santykiai, todėl turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas ir nagrinėjamu atveju atsakovas yra tinkamas pagal pareikštus reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neginčijo bylos faktinių aplinkybių, kad A. A. sužalojimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybės dėl to, ar nukentėjusysis A. A. be netekto darbingumo pensijos gali gauti kitų pajamų, nes bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisė reikalauti jas apmokėti į žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką.

Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos (nagrinėjamu atveju – ieškovas) įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį civilinės atsakomybės draudimo atveju subrogacija nėra taikoma. Ši taisyklė, reiškianti, kad draudikas tiesiogiai atsako draudimo suma, taikytina ir regresinio reikalavimo atveju. Sistemiškai aiškinant nurodytas įstatymo normas, pripažintina, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajam socialinio draudimo išmokas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę draudimo sumos ribose išreikalauti išmokėtas socialinio draudimo išmokas tiesiogiai iš draudiko – atsakovo, nes nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo tos aplinkybės, kad žalai atlyginti užtenka draudimo sumos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 3 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovui nepateikus įrodymų, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas, atsakovas neįgijo pareigos jas atlyginti (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

n utaria:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Rūta Veniulytė - JankūnienėAlvydas Barkauskas