- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-1006-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- R. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. D. (toliau ir ieškovė) pateikė ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovai R. D. ir R. D. (toliau ir atsakovai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-122-494/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Teismas pažymėjo, jog Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės papildomi reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo galėtų būti nagrinėjami tik minėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo, dėl ko ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
5. Ieškovės teigimu, priimta nutartis yra nemotyvuota, priimta neatlikus dokumentų ir kitų įrodymų vertinimo, prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, be kita ko, priimta pažeidžiant teisės normų nuostatas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Civilinio kodekso 3.237 straipsnio 2 dalies nuostatas, Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai nustatė galimą pareikštų reikalavimų tapatumą, pirmosios instancijos teismas neįgyvendino aktyvaus teismo vaidmens šeimos teisinių santykių byloje (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio pažeidimas), užkirto kelią ieškovei pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nėra motyvuota.
6. Nurodo, jog esant ieškovės pareikštam materialiniam reikalavimui dėl materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, jų tėvui R. D. tinkamai nevykdant šios prievolės, ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu dėl materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iš senelių. Ieškovės teigimu, pastarajai pareiškus ieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš senelių (ir pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareikštą ieškinį) ir esant užvestai civilinei bylai dėl ieškovės ir jos sutuoktinio R. D. santuokos nutraukimo, nėra nė vieno iš teisinių pagrindų konstatuoti, kad pareikšti reikalavimai yra tapatūs.
7. Ieškovės teigimu, nagrinėjau atveju nėra jokių materialinių ir procesinių kliūčių priimti ieškovės reiškiamą ieškinį, kadangi ieškovės reikalavimai atitinka visus Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalies taikymo kriterijus, o būtent: 1) ieškovės nepilnamečių vaikų seneliai yra atsakovai; 2) ieškovė yra pareiškusi reikalavimus dėl materialinio išlaikymo teikimo pagrindiniam skolininkui (vaikų tėvui R. D.); 3) pagrindinis skolininkas (nepilnamečių vaikų tėvas R. D.) nevykdo pareigos (nors yra darbingo amžiaus asmuo) teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams); 4) pagrindiniam skolininkui (nepilnamečių vaikų tėvui R. D.) nevykdant pareigos teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams šios prievolės vykdymas nukreiptas subsidiariems skolininkams (atsakovams). Atsižvelgiant į tai, anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė aiškią teisės normos (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis) taikymo klaidą, kas sąlygojo nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą ir teisės gauti jų poreikius atitinkantį materialinį išlaikymą pažeidimą.
8. Paaiškina, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iš senelių absoliučiai nėra tapatus reikalavimams, pareikštiems ieškovės santuokos nutraukimo byloje, kadangi: 1) ieškinių (dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš senelių ir ieškinio dėl santuokos nutraukimo) elementai (šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas) nėra tapatūs; 2) nėra užvesta civilinių bylų tuo pačiu pagrindu; 3) skiriasi ieškinių teisinis pagrindas.
9. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino šeimos bylose aktyvaus teismo vaidmenį, nepagrįstai nevertindamas poreikio ir galimybės, susiklosčius tam būtinoms sąlygoms, stabdyti civilinę bylą iki laikotarpio, kuomet bus išnagrinėta ieškovės santuokos nutraukimo byla. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ieškovės teigimu, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, buvo nepakankamai aktyvus ir formaliai sprendė klausimą, susijusį su pareikšto ieškinio priėmimu, nors šiuo atveju civilinė byla susijusi su šeimos teisiniais santykiais ir prioritetine nepilnamečių vaikų teise gauti jiems reikalingą paramą iš materialinio išlaikymo neteikiančio tėvo tėvų (savo senelių).
10. Be kita ko, atskirajame skunde ieškovė teigia, jog priimta nutartis yra nemotyvuota, apsiribota tik trumpu motyvavimu dėl priimtos nutarties pagrindimo, nėra išsamiai atsakyta dėl kokių priežasčių, teismo vertinimu, nėra pagrindų priimti ieškinį, nepasisakyta apie įrodymus, kurie buvo pateikti kartu su ieškiniu į bylą ir sudarantys pagrindą reiškiamiems reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.
13. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iš senelių, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai nepilnamečių anūkų naudai, kiekvienam iš jų, priteisti po 350 Eur dydžio materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikų lėšų naudotoja iki vaikų pilnametystės paskiriant ieškovę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdis liudija, jog nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovų atžvilgiu reiškiamas yra Civilinio kodekso 3.237 straipsnio 2 dalies pagrindu.
14. Pirmosios instancijos teismas atsisakė ieškinį priimti dėl to, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-122-494/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir ieškovės papildomi reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš senelių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, galėtų būti nagrinėjami tik minėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
15. Taigi, esminis šio ginčo klausimas, ar ieškinio reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iš senelių Civilinio kodekso 3.237 straipsnio 2 dalies pagrindu (ne)gali būti reiškiamas atskiroje civilinėje byloje, kai tuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
16. Dispozityvumo principas, įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-695/2016).
17. Ginčo situacijoje ieškinys yra pareikštas Civilinio kodekso 3.237 straipsnio 2 dalies pagrindu, kur įtvirtinta, jog seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog pagal įstatymą senelių pareiga išlaikyti vaikaičius yra tik subsidiarioji, t. y. atsiranda tik tuo atveju, jei vaikaičiai negali gauti išlaikymo iš tėvų ir tik tada, kai seneliai turi realią galimybę išlaikyti vaikaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 484/2006).
18. Taigi, įvertinus pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdį bei aptartą įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iš senelių nėra visiškai tapatus ieškinio reikalavimams dėl santuokos nutraukimo, kadangi, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, skiriasi tokio pobūdžio ieškinių teisinis pagrindas bei ieškinių (dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš senelių ir ieškinio dėl santuokos nutraukimo) elementai (šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas) nėra tapatūs. Taigi, nurodytas įstatyminis reglamentavimas bei teismų praktika leidžia spręsti, jog materialinis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo senelių atžvilgiu gali būti reiškiamas tiek esant iškeltai civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tiek ir po bylos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų pasibaigimo.
19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, jog tokio pobūdžio reikalavimas, įvertinus tai, jog jis nebūtinai turi būti reiškiamas tuo metu kai nagrinėjama santuokos nutraukimo byla bei sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, bei tai, jog toks materialinis reikalavimas, reiškiamas Civilinio kodekso 3.237 straipsnio 2 dalies pagrindu, nėra tapatus ieškinio reikalavimams dėl santuokos nutraukimo, negali būti vertinamas kaip išimtinai nagrinėtinas tik santuokos nutraukimo byloje kartu su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš nepilnamečių vaikų tėvų.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, neturėtų būti aiškinama plečiamai, t. y. kad ginčo reikalavimas atsakovų (senelių) atžvilgiu galėtų būti nagrinėjamas išimtinai tik santuokos nutraukimo byloje kartu su pareikštu reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo iš vieno iš vaiko tėvų.
21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, jog įstatyminis reglamentavimas neįtvirtina draudimo esant nagrinėjamai santuokos nutraukimo bylai ir joje iškeltam klausimui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo iš vieno iš vaiko tėvų, būtent šioje byloje reikšti ir reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš senelių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokio pobūdžio reikalavimas, įvertinus įstatyminį reglamentavimą, gali būti reiškiamas tiek santuokos nutraukimo byloje kartu su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš nepilnamečio vaiko tėvų, tiek ir atskiroje civilinėje byloje ir tai laikytina ieškovo dispozityvumo principo įgyvendinimu pasirenkant teisių gynimo būdą būtent ginčo reikalavimo kontekste.
22. Taigi, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti būtent tuo pagrindu, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2- 122- 494/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutarė:
ieškovės R. D. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.