Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiosioms M. V. ir R. V.-Ch., kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2016-08-08, apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto metu savo sutuoktinei M. V. tyčia pasuko abi rankas ir pastūmė ją, dėl ko ji nugara atsitrenkė į vonios duris, tokiais veiksmais sukeldamas M. V. fizinį skausmą bei tyčia pastūmė savo dukrą R. V.-Ch., kuri dešine alkūne atsitrenkė į durų stiklą, kuris nuo smūgio išdužo, tokiais veiksmais R. V.-Ch. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-08-08 ryte gėrė alkoholį. Vakare žmona ir dukra norėjo atimti iš jo 15 eurų, žmona jį laikė, o dukra kraustė kišenes. Jis tam priešinosi ir muistėsi, neneigia galėjęs pastumti žmoną ir dukrą, žmonai pasukti rankas. Matė, kaip dužo durų stiklas, po to buvo iškviesta policija. Kol laukė atvykstant policijos, garaže dar gėrė alkoholį.

Nukentėjusioji M. V. parodė, kad sutuoktinis R. V. apie 10 metų piktnaudžiauja alkoholiu. 2016-08-08 jis eilinį kartą gėrė, su dukra išgirdo, kaip jis iš jos rankinuko paėmė 15 eurų. Kad nepragertų, su dukra bandė iš jo pinigus atimti, neleido jam išeiti iš namų. Sutuoktinis tam priešinosi, suėmęs jai už riešų pasuko rankas ir po to stūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į duris. Jautė fizinį skausmą, nes skaudėjo ir pasuktas rankas ir nugarą. Matė, kaip sutuoktinis pastūmė ir jų dukrą, po ko ji atsitrenkė į duris, išdužo stiklas. Jai buvo neramu dėl dukros, nes ji laukiasi kūdikio.

Nukentėjusioji R. V.-Ch. parodė, kad siekdama apginti savo mamą nuo girtaujančio tėvo, 2016-08-08 atvyko į tėvų namus. Tą dieną tėvas buvo girtas, su mama išgirdo, kaip jis iš mamos rankinuko paėmė pinigus ir norėjo išeiti iš namų. Jos su mama neleido jam išeiti, kad nepragertų pinigų, bandė pinigus iš jo atimti, tėvas tam priešinosi. Matė, kaip tėvas užsuko rankas mamai, po to ją pastūmė ir ji atsitrenkė į duris. Po to tėvas pastūmė ją, ji dešine alkūne atsitrenkė į durų stiklą, nuo ko stiklas išdužo. Jai labai skaudėjo dešinę alkūnę.

Iš 2016-08-08 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad policiją kvietė R. V.-Ch., nes neblaivus jos tėvas pastūmė ją, dėl ko ji dešine alkūne atsirėmė į durų stiklą ir stiklas išdužo, be to, jis tampė už rankų savo sutuoktinę M. V., ją taip pat pastūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į sieną ir jautė fizinį skausmą. Ant R. V.-Ch. dešinės alkūnės matėsi mėlynė (b.l. 17-18).

Pristatytojo asmens teisto alkoholiui protokolas Nr. 2120 patvirtina, kad R. V. 2016-08-08, 22.22 val. nustatytas 3,21 promilių girtumas (b.l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. V. sukėlus fizinį skausmą sutuoktinei ir dukrai, pasitvirtino. Kaltinamasis R. V. savo kaltę pripažino, nukentėjusiosios M. V. ir R. V.-Ch. paaiškino, jog dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Sukdamas rankas M. V. ir pastumdamas ją bei dukrą R. V.-Ch., dėl ko jos atsitrenkė į duris kaltinamasis sukėlė joms fizinį skausmą ir, kadangi jis smurtavo sutuoktinės bei dukros atžvilgiu, kas pagal BPK 248 str. 1 d. ir 2 d. str. nuostatas yra prilyginama artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, tokie R. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. nukentėjusiųjų M. V. ir R. V.-Ch. atsiprašė, su jomis susitaikė. Nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka su kaltinamuoju taikytis, jeigu jis gydysis nuo alkoholizmo pagal ,,Minesotos“ programą.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

R. V. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiosiomis M. V. ir R. V.-Ch. susitaikė ir pastarosios teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Kaltinamasis R. V. sutiko gydytis nuo alkoholizmo pagal ,,Minesotos“ programą. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis dirba, yra (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog R. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiomis. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Tačiau nustačius, kad R. V. smurtavo savo šeimos nario ir artimojo giminaičio atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 9 p.).

Prokuroras be šios baudžiamojo poveikio priemonės prašė teismo skirti kaltinamajam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo, tačiau BK 67 str. 2 d. yra numatytas baigtinis sąrašas, kokias baudžiamojo poveikio priemones teismas gali skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Pagal BK 67 str. 2 d. nuostatas, teismas negali įpareigoti asmens gydytis nuo alkoholizmo, todėl prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-08-11 pažymą Nr. NTP-7-8486 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš R. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiomis M. V. ir R. V.-Ch., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. V., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.