- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-14-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05050-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-06-18 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) vyresnysis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 218 A. Š. už tai, kad jis 2012-12-30 17.30 val. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) t. y. urbanizuotoje teritorijoje, kurioje vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634; 2005, Nr. 63-2235) 7 straipsnio 2 punktu, medžioti draudžiama, medžiojo spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo, buvo pastatęs dvejus neselektyvaus gaudymo spąstus laukiniams žvėrims gaudyti, kuriuos sulaikymo metu tikrino. Kitą dieną, 2012-12-31 11.30 val. šviesiu paros metu papildomai patikrinus teritoriją, kur buvo sulaikytas pažeidėjas, sekant jo pėdsakais rasti dar vieneri spąstai, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo. Taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Žin., 2000, Nr. 53- 1540; 2010, Nr. 110-5652; 2011, Nr.135-6429) 58.4 punkto reikalavimus draudžiančius medžioti teritorijose, kuriose medžioklė yra uždrausta, ir 58.16 punkto reikalavimus draudžiančius gaudyti medžiojamuosius gyvūnus spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-07-04 nutarimu Nr. 218 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM 103624 A. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 85 straipsnio 4 dalies pažeidimą ir jam paskirta 3000 Lt bauda bei konfiskuoti 3 vienetai neselektyvinių spąstų.
Nesutikdamas su nutarimu, A. Š. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-07-04 nutarimą Nr. 218 apskundė teismui, prašė jį panaikinti ir priimti naują – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-11-15 nutarimu nutarė A. Š. skundą atmesti. Teismas nustatė, kad A. Š. 2012-12-30, 17.30 val., (duomenys neskelbtini), t. y. urbanizuotoje teritorijoje, gaudė neselektyviniais spąstais laukinius žvėrelius. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, jog A. Š. tikrino spąstus, bet bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad A. Š. tikrino spąstus, todėl ši aplinkybė turėtų būti šalinama iš inkriminuojamų aplinkybių, bet, kadangi toks parašymas nekeičia nei pažeidimo, nei nutarimo esmės, teismas apsiribojo nurodydamas šį neatitikimą. Pažymėjo, kad teismo posėdyje apklaustas E. N. patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, sutiktas įvykio vietoje, nurodė jam nelįsti ne prie savo daiktų, t. y. rūpinosi, kad rasti spąstai nebūtų liečiami, nors jis negalėjo žinoti, ką rado E. N.. A. Š. žinojo, kad ten turi būti spąstai, ir juos gynė. Perklausius ir peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus, akivaizdu, kad A. Š., bendraudamas su pareigūnais, puikiai suprato, kad yra kaltinamas neteisėtu spąstų statymu, o ne šuns nepriežiūra, kaip teigia A. Š., bet sutiko eiti į pareigūnų nurodytą įvykio vietą, dalyvavo įvykio vietos apžiūroje. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad A. Š. suprato, kas jam yra sakoma lietuviškai, noriai bendravo su pareigūnais. Teismas atkreipė dėmesį, kad liudytojų: E. N., A. G., G. N., paaiškinimai papildo vieni kitus ir tarp jų esminių prieštaravimų nėra. Nurodė, kad A. Š. paaiškinimą vertina kritiškai kaip norą išvengti administracinės atsakomybės ir juo vadovaujasi tiek, kiek jis atitinka kitą bylos medžiagą. Pažymėjo, kad tai, jog A. Š. medžiojo metaliniais spąstais, skirtais gaudyti žvėris, neturėdamas teisės medžioti, įrodyta bylos medžiaga, liudytojų parodymais. Liudytojas E. N. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tiriant gautą informaciją, jog pastatyti spąstai ir kilpos, atvyko prie (duomenys neskelbtini) esančio upelio ir pamatė, kad urbanizuotoje teritorijoje, po medžių šaknimis buvo pastatyti spąstai, padėta vištos galva, kojos kaip masalas, ir tuo metu jį užkalbino A. Š.. Šis jo klausė, kodėl kiša rankas prie svetimų daiktų. Leido suprasti, kad tai jo daiktai. Sakė: „Tavo, kad imi“. Nurodė, kad šie liudytojo parodymai yra fiksuoti jo tarnybiniame pranešime (b. l. 4). Sprendė, kad iš šių aplinkybių akivaizdu, jog liudytojo parodymai yra išsamūs, informatyvūs, ir nėra jokio pagrindo jais netikėti, objektyvių aplinkybių dėl liudytojo suinteresuotumo šios bylos baigtimi taip pat nenustatyta. Todėl yra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, kad šiais liudytojo parodymais pagrįstai yra grindžiama A. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykdymo. Nurodė, kad A. Š. teisminio nagrinėjimo metu kelia versiją dėl pareigūnų spaudimo, suinteresuotumo jį nubausti, tačiau teismas šias aplinkybes vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pirmiausia A. Š. nurodo, kad liudytojai N. gyvena netoliese, jis yra su jais konfliktavęs. Tačiau apklausus liudytojus nustatyta, kad jie negyvena šalia. Antra nurodoma aplinkybė, kad yra persekiojamas pareigūnų dėl konflikto su liudytoju E. N., taip pat yra grindžiama tik paties asmens suvokimu ir manymu. Teismas padarė išvadą, kad A. Š. 2012-12-30, 17.30 val., (duomenys neskelbtini) prie upelio, t. y. urbanizuotoje teritorijoje, gaudė neselektyviniais spąstais laukinius žvėrelius. Pažymėjo, kad esminių skirtumų tarp pareigūnų E. N., A. G., G. N. tarnybinių pranešimų ir jų paaiškinimų teismo posėdžio metu nenustatyta, o nežymūs neatitikimai nesudaro pagrindo spręsti, jog teisei priešinga veika nebuvo padaryta, be to, jie gali būti paaiškinami praėjusiu pakankamai ilgu laikotarpiu iki teismo posėdžio. Pareigūnai nėra susiję su A. Š. jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie, priešingai A. Š. teigimui, siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl nėra kliūčių remtis jų pateiktais paaiškinimais ir daryti išvadą, jog A. Š. kaltas dėl padaryto pažeidimo. Be to, teismas nenustatė, kad skiriant galutinę nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, nebuvo vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į asmenį.
Šalies argumentai
A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-15 nutarimą ir jo skundą tenkinti - panaikinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-07-04 nutarimą Nr. 218 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM 103624 ir administracinę bylą nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde nurodoma, kad jis kategoriškai nesutinka ir su administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis, šie dokumentai buvo surašyti dėl kilusio konflikto dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, jo niekas nesulaikė ir jis netikrino jokių spąstų, o jie jam buvo parodyti tik prie jo namų, G. N. išėmus vienerius spąstus iš atvykusio automobilio bagažinės, todėl jis mano, kad yra kaltinamas dėl N. piktnaudžiavimo tarnyba, ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad šioje byloje jis buvo pateikęs skundą dėl jau priimto nutarimo panaikinimo, o pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, t. y. netenkino jo skundo ir paliko nutarimą nepakeistą. Mano, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka LR ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Teigia, kad pagal to paties straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas privalėjo surašyti kitą procesinį dokumentą, t. y. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai patikėjo pareigūnų parodymais, kurie neva net jo nepažįsta ir kurių prieštaravimai ir veiksmai turėjo būti įvertinti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino prijungtoje byloje Nr. 11-93-660/2013 esančios medžiagos su šioje byloje esančia medžiaga, nors ši medžiaga, kaip įrodymai, buvo prijungta prie nagrinėjamos bylos. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolai iš esmės skiriasi. Jeigu byloje Nr. H-93-660/2013 buvo nurodoma, kad jis gaudė vienais spąstais, tai antrą kartą surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašyta, kad gaudė dvejais spąstais. O skundžiamu administraciniu teisės pažeidimu konfiskuoti net treji spąstai, kurie neva paimti iš jo. Prašo įvertinti liudytojais apklaustų E. N., A. G. ir G. N. parodymus, duotus nagrinėjant šią administracinę bylą, ir parodymus, duotus ankstesnėje byloje Nr. 11-93-660/2013, bei jų pasisakymus, užfiksuotus filmavimo metu. Teigia, kad nei vienas iš liudytojų nepripažino, kad einant jiems vienas rankoje nešė neva rastus spąstus, nors jis niekada nematė ir tuo metu nesuvokė, o dėmesį į tai atkreipė gynėjas, peržiūrėjęs filmuota medžiagą. Pažymi, kad filmuotoje medžiagoje matyti, jog jis yra kviečiamas ne į spąstų radimo vietą, o ten, kur bėgiojo palaidas šuo, nors A. G., apklausiamas teisme, nurodė, kad jis buvo kviečiamas į spąstų radimo vietą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nei E. ir G. N. esant įvykio vietoje, nei atvykus A. G. jis ne tik nebuvo apklausinėjamas apie spąstų suradimą, bet ir neprašoma parodyti. Pažymi, kad filmuotoje medžiagoje matyti, jog jis liko toje vietoje, kur buvo atėjęs su šunimi, jis nebuvo kviečiamas apžiūrėti neva rastų spąstų, o dalis filmuotos medžiagos apskritai teismui pateikta. Akcentuoja, kad A. G. teisme pripažino, kad turėtų būti filmuota medžiaga, kaip spąstai išimami iš automobilio bagažinės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nesukėlė jokių abejonių ir G. N. pripažinta aplinkybė, kad neva reidą vykdė su automobilyje buvusia sutuoktine ir mažamečiu vaiku. Pažymi, kad filmuotoje medžiagoje nėra jokių kalbų apie tai, kad jis būtų klausęs liudytojo E. N.: „ko kiši rankas prie svetimų daiktų?“. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad nei vienas iš pareigūnų net neįėjo į jo namus patikrinti, ar nėra laukinių gyvūnų dalių, nes tie spąstai buvo atvežti G. N. atvykus automobiliu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir aplinkybės, kad filmuotoje medžiagoje matyti, kad spąstai yra nunešami prie upelio, o jis net nesuvokė, kad tokia eiga gali pakrypti įvykiai, nes jis tikėjosi, kad bus nubaustas už šuns paleidimą. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad A. G. praneša, jog jis padarė pažeidimą dėl to, kad šuns nevedžiojo su apykakle, o jis pripažino šį pažeidimą ir iškarto nurodė, kad E. N. naudojo šaunamąjį ginklą. Pažymi, kad A. G., jau atvykęs į vietą, žinojo apie E. N. panaudotą šaunamąjį ginklą. Ši aplinkybė atsispindi filmuotoje medžiagoje, kada A. G. klausia E. N. apie šaunamojo ginklo panaudojimą, nors prieš tai jis nesakė A. G. apie šaunamojo ginklo panaudojimą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad iškart po įvykio jis kreipėsi į pareigūnus dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė analogiškas aplinkybes, tačiau jam buvo paaiškinta, kad pareigūnams kiltų atsakomybė tik tuo atveju, jeigu bus panaikintas nutarimas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
A. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos įvykdymą. Apylinkės teismas nurodė, kad tai, jog A. Š. medžiojo metaliniais spąstais, skirtais gaudyti žvėris, neturėdamas teisės medžioti, įrodyta bylos medžiaga, liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad A. Š. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nutartį, tačiau priėmė nutarimą. ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas palieka nutarimą nepakeistą ir skundo netenkina. ATPK 302 straipsnio 4 dalis numato, kad šio straipsnio pirmosios dalies 2, 3 punktuose ir antrojoje dalyje numatytais atvejais teismas priima nutarimus, pirmosios dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – nutartis. Todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad apylinkės teismas turėjo priimti nutartį. Nepaisant to, aukštesnysis teismas šią aplinkybę vertina kaip techninę klaidą, kuri neturėjo jokios įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliaciniame skunde iš esmės A. Š. ginčija tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnui, fiksavę jo padarytą pažeidimą, buvo suinteresuoti bylos baigtimi, ir tai, kad procesiniuose dokumentuose yra nurodomas skirtingas konfiskuotų spąstų skaičius, kuriais jis gaudė žvėris.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad E. N., A. G. ir G. N. paaiškinimai nuoseklūs, esminės detalės sutampa, neprieštarauja tarpusavyje bei surašytiems tarnybiniams pranešimams ( b. l. 3-5). Juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, tarnybiniai pranešimai buvo pateikti praėjus vos keletui dienų po įvykio. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi E. N., A. G. ir G. N. paaiškinimais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra.
Pažymėtina, kad E. N. nurodė, jog A. Š. pirmą kartą sutiko 2012-12-30, jo anksčiau nepažinojo, gyvena A. Š., Alsėdžių gatvėje, t. y. ne ten pat, kur A. Š. (b. l. 35-36). Jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. N. būtų neteisėtai panaudojęs šaunamąjį ginklą ar pažinotų A. Š., byloje nėra. Todėl A. Š. teiginiai, kad jie buvo pažįstami ir kad byla galėjo būti pradėta siekiant padėti E. N. išsaugoti šaunamąjį ginklą, atmestini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Taigi, pareigūnams be jokios priežasties apkaltinti A. Š. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebuvo jokio pagrindo ir tam nėra logiško paaiškinimo. Todėl, kaip pagrįstai konstatuota nutarime, netikėti E. N., A. G. ir G. N. parodymais nėra jokio pagrindo, juolab kad tam tikras šių asmenų nurodytas aplinkybes, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs pateiktus vaizdo įrašus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog A. Š. bendraudamas su pareigūnais puikiai suprato, kad yra kaltinamas neteisėtu spąstų statymu, o ne šuns nepriežiūra, bei sutiko eiti į pareigūnų nurodytą spąstų radimo vietą, dalyvavo įvykio vietos apžiūroje. Be to, vaizdo įrašas nepatvirtina apelianto teiginių, kad pareigūnai patys atsivežė spąstus, todėl jie buvo rasti ne įvykio vietoje.
ATPK 85 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administracinė atsakomybė kyla už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais. Taigi, išanalizavus minėtą straipsnį, galima teigti, jog administracinė atsakomybė asmeniui pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį taikoma, jei nustatoma, kad asmuo gaudė (medžiojo) laukinius gyvūnus draudžiamoje medžioti teritorijoje arba medžiojo draudžiamais įrankiais, tačiau pačių draudžiamų įrankių kiekis pažeidimo nustatymui nėra svarbus. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo nutarime padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant didesnį konfiskuotinų spąstų kiekį. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši klaida nepaneigia apelianto medžiojimo draudžiamoje medžioti urbanizuotoje teritorijoje (Kauno mieste) ir medžiojimo draudžiamais įrankiais (spąstais, neatitinkančiais selektyvaus gaudymo principo) fakto, nes būtent šie veiksmai sudaro ATPK 85 straipsnio 4 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. apeliacinį skundą nėra, jis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
A. Š. skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.