Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2169-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-19
Bylos Nr.
1-2169-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
M. T.
Nukentėjusysis
A. Š.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Gintarei Prunskaitei,kaltinamajam M. T., jo gynėjai advokatei E. L.,nukentėjusiajai A. Š.,prokurorei Ritai Sabaitei,vertėjui Arūnui Šaukeckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. T. be A. Š. žinios iš dėžutės paėmė A. Š. priklausančius juvelyrinius dirbinius: du bendros 200 eurų vertės auksinius vestuvinius vyriškus žiedus, du bendros 200 eurų vertės auksinius vestuvinius moteriškus žiedus, vieną 100 eurų vertės auksinį moterišką žiedą, vieną 50 eurų vertės auksinę moterišką grandinėlę su pakabuku, kuriuos įkeitė lombarde.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu M. T. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Kartu su A. Š. jis gyvena jau penkeri metai. Tikslios datos jis neatsimena, buvo vasario mėnuo, jis neturėjo pinigų. Jam reikėjo pinigų cigaretėms ir alkoholiniams gėrimams, taigi jis pasiėmė A. Š. juvelyrinius dirbinius ir pastaruosius įkeitė lombarde, o už gautus 80 eurų jis nusipirko alkoholinių gėrimų. Tuo metu jis niekur nedirbo, tačiau išpirkti minėtus juvelyrinius dirbinius jis ketino kitą mėnesį už neįgaliojo pašalpą. Jis gauna 220 eurų dydžio pašalpą. Po šio įvykio jis A. Š. atsiprašė, šiuo metu jis gyvena kartu su A. Š.. Jis pasielgė negražiai. Per savaitę jis porą kartų išgeria alkoholinių gėrimų. Jis sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) salės darbuotoju.

Teisiamojo posėdžio metu M. T., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė prisipažįstantis esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. T. parodė, kad A. Š. yra jo sugyventinė, jie pažįstami apie penkerius metus. Jie gyvena A. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2019 m. vasario 11 d. jis susipyko su A. Š.. Kadangi jis buvo susinervinęs, jis norėjo išgerti alkoholinių gėrimų. Pinigų jis neturėjo. Anksčiau A. Š. jam buvo pasakojusi turinti dėžutę, kurioje laikanti visą savo bižuteriją. Dėžutė buvo kambaryje šalia lango ir radiatoriaus ant grindų. Iš minėtos dėžutės jis paėmė A. Š. priklausančius papuošalus ir su pastaraisiais iš karto nuėjo į lombardą, esantį šalia stoties, Vilniuje, kur jis įkeitė pusę papuošalų. Vėliau nuėjęs į kitą lombardą, esantį stoties rajone, jis įkeitė kitą pusę papuošalų. Jis neatsimena, kiek pinigų jam sumokėjo abiejuose lombarduose. Gautus pinigus jis išleido baruose gerdamas alkoholinius gėrimus, valgydamas, po ko jis grįžo namo. Grįžusi namo A. Š. atsidarė papuošalų dėžutę ir pamatė, kad pastarojoje nėra juvelyrinių dirbinių. Paklaustas, kur papuošalai, jis iš karto neprisipažino, tačiau vėliau jis pasakė paėmęs papuošalus ir pastaruosius įkeitęs lombardui. Šiuo metu jis su A. Š. išsiaiškino šią situaciją ir toliau gyvena kartu, bet sutarė, kad nuo šiol jis negali gerti alkoholinių gėrimų, tik kartais gali išgerti alkoholio. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, savo elgesį jis vertina labai blogai (b. l. 75, 77).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad maždaug prieš penkerius metus ji susipažino su M. T., su kuriuo ji netrukus apsigyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Per minėtą laikotarpį jie ir išsiskirdavo, ir vėl susitaikydavo, ir toliau kartu gyveno. M. T. nedirbo, jis yra neįgalus, gauna pašalpą. 2019 m. vasario 15 d. vakare, tikslaus laiko ji neprisimena negali, ji pastebėjo, kad M. T. iš kažkur gavo pinigų- šis kelnių kišenėje turėjo apie 150-200 eurų. Paklaustas, iš kur pinigai, M. T. pasakė pinigus sutaupęs. Supratus, kad M. T. meluoja, be to, M. T. kiekvieną dieną geria alų arba degtinę, jai kilo įtarimas, kad M. T. galėjo paimti jos papuošalus ir pastaruosius parduoti. Patikrinusi papuošalų dėžutę ji pastebėjo, kad iš šios dingo jos papuošalai- jos tėvų auksiniai vestuviniai žiedai- vyriškas ir moteriškas, kurių vertė po 100 eurų, du auksiniai vestuviniai žiedai- jos su akute ir buvusio sutuoktinio, kurių vertė po 100 eurų, moteriškas auksinis žiedas, pirktas Airijoje, kurio vertė 100 eurų, plona auksinė moteriška grandinėle su pakabuku, kurios vertė 50 eurų, ir moteriškas komplektas sidabrinių papuošalų- grandinėle ant kaklo ir ant rankos- 50 eurų vertės. Paklaustas, ar neėmė jos papuošalų, M. T. tai neigė. M. T. daiktuose ji rado lombardo paskolų kvitus, kuriuose buvo nurodytas užstatas- auksiniai papuošalai. 2019 m. vasario mėnesį, berods 24 ar 25 dieną, M. T. jai grąžino sidabrinius papuošalus. Iš jos pavogti daiktai, t. y. 5 vienetai auksinių žiedų ir auksinė grandinėlė jai grąžinti, M. T. pretenzijų ji neturi (b. l. 11-14, 17-18, 20).

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedėja. 2019 m. vasario 11 d. apie 19.00 val. į parduotuvę atėjo vyras, kuris pateikė asmens tapatybės dokumentą, išduotą M. T. vardu. Minėtas vyras įkeitė auksinį žiedą, už kurį gavo 80 eurų paskolą. Kadangi 2019 m. vasario 11 d. neveikė lombardo kompiuteris, todėl ranka buvo užpildytas lombardo paskolos bilietas Nr. 19/16064, o kitą dieną buvo atspausdintas lombardo kvitas 19/16065. Kitą dieną, t. y. 2019 m. vasario 12 d. apie 14.30 val. atėjo tas pats vyras ir įkeitė tris žiedus, vienas iš kurių buvo su šviesios spalvos akmenuku, ir auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku. Už žiedus ir grandinėlę su pakabuku vyras gavo 150 eurų paskolą. Iki 2019 m. vasario 26 d. dienos minėtas vyras grąžinti paskolos atėjęs nebuvo (b. l. 29-31).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė lombardo paskolų kvitus Nr. 19/16077, Nr. 0190202, Nr. 19/16064 (b. l. 38-42).

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė juvelyrinius dirbinius- tris geltonos spalvos žiedus, geltonos spalvos žiedą su akmenuku, lombardo paskolų bilietus Nr. 19/16064, Nr. 19/16064, Nr. 19/16065, Nr. 19/16077, 2012 m. vasario 12 d. kvitą (b. l. 32-37).

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė geltonos spalvos žiedą, lombardo kvitą Nr. 0190202 su kasos kvitu Nr. 0003 (b. l. 43-46).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus penkis geltono metalo žiedus, geltono metalo grandinėlę su pakabuku (b. l. 47-54), minėti daiktai 2019 m. birželio 13 d. buvo grąžinti A. Š. (b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad M. T. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- A. Š., J. S., paties M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, pakvitavime užfiksuoti duomenys, apžiūros metu gauti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 12 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. T. be A. Š. žinios iš dėžutės paėmė A. Š. priklausančius juvelyrinius dirbinius: du bendros 200 eurų vertės auksinius vestuvinius vyriškus žiedus, du bendros 200 eurų vertės auksinius vestuvinius moteriškus žiedus, vieną 100 eurų vertės auksinį moterišką žiedą, vieną 50 eurų vertės auksinę moterišką grandinėlę su pakabuku, kuriuos įkeitė lombarde.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 178 straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 190 straipsnio 1 dalis.

1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

M. T. iš A. Š. bute buvusios dėžutės pagrobė svetimus 550 eurų vertės juvelyrinius dirbinius. Pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, taigi M. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl M. T. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. T. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. T. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), M. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. T. veika žala padaryta nebuvo. M. T. yra teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, kurių jis nevykdo, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad M. T. skyrus turtinio pobūdžio bausmę- baudą, M. T. pastarosios nemokės, dėl ko nebus pasiekti bausmės tikslai. Teismas įvertina ir tai, kad M. T. yra neįgalus, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. T. skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole- už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą M. T. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. T. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant M. T. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, M. T. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. T. skirtinos devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir M. T. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. T. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant M. T. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį.

M. T. nuo 2019 m. gegužės 27 d. 16.00 val. iki 2019 m. gegužės 28 d. 10.00 val., kas atitinka vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 65, 79), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis M. T. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. T. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 64¹, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant M. T. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant M. T. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį.

M. T. skirtos laisvės apribojimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir M. T. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. T. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant M. T. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį.

Į M. T. skirtą bausmę įskaityti M. T. laikinai sulaikytam išbūtą laiką, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. T. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.

Išaiškinti M. T., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas