Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2007-02-09 · Byla Nr. R-415-10-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-02-09
Bylos Nr.
R-415-10-07
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Gintaras Kryževičius (pran.)
Atsakovas
Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai
Trečiasis asmuo
Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai
Pareiškėjas
J. S.
Kategorijos
  • 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. R7-10-07Procesinio sprendimo kategorija 18.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui O. M. ,atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui J. J. ,trečiojo suinteresuotojo asmens Generalinės prokuratūros atstovui Gintarui Pliopliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. S. kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 79, kuriuo nuspręsta duoti sutikimą patraukti kandidatę į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius J. S. baudžiamojon atsakomybėn.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijamas atsakovo sprendimas nemotyvuotas, jame nenurodytos jį pagrindžiančios aplinkybės. Sprendime net nėra nurodyta, kokiam laikotarpiui duotas sutikimas (tik rinkimų agitacijos kampanijos metu ar ir iki naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio). Pareiškėjos manymu, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija Nr.X-1001) 46 straipsnis, kuriame įtvirtinta kandidato į savivaldybės tarnybos narius garantija – teisinė neliečiamybė rinkimų kampanijos metu, taip pat iki naujau išrinktos savivaldybių tarybos pirmojo posėdžio, reiškia, kad nurodytu laikotarpiu toks asmuo turi teisinę neliečiamybę, t. y. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė. Tuo pačiu, šioje normoje numatyta galimybė Vyriausiajai rinkimų komisijai duoti sutikimą panaikinti šią neliečiamybę (visą ar iš dalies). Pareiškėja teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad teisinė neliečiamybė suteikiama santykinai trumpam laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija savo sutikimą turi ir gali duoti tik esant svarbioms priežastims - artėjantis senaties terminas baudžiamojoje byloje, asmens pavojingumas, t. y. pagrįsta tikimybė, kad jis vykdys naujas neteisėtas veikas, sieks bėgti (slėptis), trukdys atliekamam tyrimui arba asmuo įtariamas padaręs išimtinai pavojingą nusikaltimą. Nesant tokių priežasčių, pareiškėjos manymu, Vyriausioji rinkimų komisija neturėtų duoti sutikimo panaikinti kandidato į savivaldos tarybas, teisinę neliečiamybę. Pareiškėja pažymi, jog prokuroras nėra prašęs leisti jos suimti ar kitaip suvaržyti laisvę, jai nėra paskirta kardomoji priemonė, bylą nėra būtina atiduoti teismui. Komisijos posėdyje į klausimą, kodėl prokuratūra negali palaukti, prokuroras atsakė, kad visi įtariamieji yra lygūs ir jis nemato priežasčių, kodėl reikėtų taikyti išimtis. Posėdžio metu prokuroras patvirtino, jog senatis byloje sueis tik po 5 metų, prokuratūra neturi pagrindo manyti, jog ji gali daryti naujus nusikaltimus, trukdyti tyrimui ar nuo jo slėptis bei nenurodė jokių priežasčių, leidžiančių teigti, kad nepatenkinus prašymo ikiteisminis tyrimas šioje byloje bus kaip nors apsunkintas. Atsakovui sutikus patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, pažeistas kandidatų į savivaldybės tarybas lygiateisiškumo principas (Savivaldybių rinkimų įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Kliudoma užsiimti rinkimine agitacija, kadangi ji priversta dalyvauti proceso veiksmuose. Pareiškėja teigia, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas turi akivaizdų politinį atspalvį, nes baudžiamoji byla iškelta pagal politinės partijos lyderių rašytinius pareiškimus. Baudžiamosios bylos faktas bei VRK sprendimas yra eskaluojamas rinkiminės agitacijos metu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą atsakovas su juo nesutinka. Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga yra organizuoti ir vykdyti rinkimus, užtikrinti jų teisėtumą ir demokratinį pobūdį (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnis). Atsakovo manymu, spręsdama dėl kandidato teisinės neliečiamybės apribojimo ar panaikinimo pagal Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 46 straipsnį, Vyriausioji rinkimų komisija turėtų įvertinti, kiek esamu momentu prokuratūros prašomos kandidato teisinės neliečiamybės apribojimo priemonės yra adekvačios ir būtinos baudžiamojo proceso uždavinių įgyvendinimui, kartu siekiant užtikrinti pareiškėjai maksimaliai įmanomas ir lygias su kitais kandidatais rinkimų agitacinės kampanijos galimybes. Šiuo atveju prokuratūra Vyriausiosios rinkimų komisijos prašė duoti sutikimą įtariamąją J. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tačiau nesikreipė dėl kitų straipsnyje numatytų suvaržymų. Ginčijamas sprendimas niekaip nepažeidžia pareiškėjos teisių ir neriboja jos galimybių lygiomis sąlygomis su kitais kandidatais dalyvauti rinkiminėje kampanijoje, nes kaip baudžiamojo proceso dalyvis (įtariamoji), nepriklausomai nuo ginčijamo sprendimo, ji privalo dalyvauti procese (Baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnis).

Atsiliepimu į pareiškėjos skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su skundu nesutinka ir pažymi, kad jos prašyme dėl sutikimo patraukti kandidatę į savivaldybės tarybos narius baudžiamojon atsakomybėn buvo nurodyti motyvai, kuriais remiantis pateiktas prašymas: J. S. negali būti apklausiama įtariamąja, negali būti atlikti kiti procesiniai veiksmai, atliktas tyrimas ir byla perduota teisminiam nagrinėjimui, jeigu šie veiksmai būtų atliekami tuo laikotarpiu, kai jai taikoma kandidato teisinė neliečiamybė. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, valstybės bei visuomenės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, o šio kodekso 2 straipsnyje nustatyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės dirbtinai sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Tiriamoje baudžiamojoje byloje yra pasiekta baigiamoji tyrimo stadija, byla yra ruošiama perduoti negrinėti teismui. Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad po Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo duoti leidimą patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn ji jau buvusi iškviesta į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kur ji buvo apklausiama, tik patvirtina Generalinės prokuratūros teiginius apie tai, kad byloje atliekami būtini tyrimo veiksmai ir, kad byloje buvo būtina atlikti procesinius tyrimo veiksmus būtent su įtariamąja J. S. . Baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2006 m. sausio mėnesį, remiantis tarnybiniu pranešimu atlikus operatyvinį tyrimą bei surinkus pirminę patikrintą informaciją apie nusikalstamas veikas. Byloje nėra nei N. P. , nei J. R. skundų, šie asmenys jokiu būdu neįtakojo nei ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradėjimo, nei jo eigos. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys numato prokuratūros ir prokuroro nepriklausomybę nuo kitų valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei jų pareigūnų. Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, o prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo. Generalinė prokuratūra, kreipdamasi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl J. S. , niekaip nesiejo to su jos priklausomybe vienai ar kitai politinei jėgai. Pareikšti įtarimai J. S. susiję su jos, kaip su Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos administracijos vadovės, netinkamais veiksmais. Liberalų ir centro partija J. S. patvirtino kandidate į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius žinodama, kad ji yra pripažinta įtariamąja baudžiamojoje byloje. Šį faktą žinojo ir pati J. S. , kuri galėjo iš anksto nuspręsti, ar jos įtraukimas į sąrašus trukdys, ar ne jos pačios bei jos partijos vykdomai rinkiminei kampanijai.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas, iš esmės pakartodamas skundo argumentus, prašė jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašo skundą atmesti dėl atsiliepime į jį nurodytų motyvų.

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas prašo skundą atmesti dėl atsiliepime į jį nurodytų motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Pareiškėjos skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo ir jos atstovo paaiškinimų, ji nesutinka su tuo, jog Vyriausioji rinkimų komisijos 2007 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 79 davė sutikimą patraukti kandidatę į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius J. S. baudžiamojon atsakomybėn, ir teigia, kad Vyriausioji rinkimų komisija tokį sutikima gali duoti tik esant svarbioms priežastims, kuriomis gali būti pripažįstamos tik visuomenei reikšmingos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. lapkričio 9 d. J. S. (a/k 45601040021) buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio l dalyje ir 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2007 m. sausio 26 d. prašymu Nr.8.2.216(10) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją prašydama rinkimų agitacijos metu, taip pat iki naujai išrinktos savivaldybės tarnybos pirmojo posėdžio kandidatą į savivaldybės tarybos narius, įtariamąją J. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prašyme išdėstytos aplinkybės, leidžiančios įtarti pareiškėją padarius nurodytas nusikalstamas veikas, taip pat teigiama, kad nesant Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo, pareiškėja negali būti apklausiama įtariamąja, negali būti atlikti kiti procesiniai veiksmai, atliktas tyrimas ir byla negali būti perduota teisminiam nagrinėjimui.

Vyriausioji rinkimų komisija ginčijamu 2007 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 79 nusprendė duoti sutikimą patraukti kandidatę į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius J. S. baudžiamojon atsakomybėn.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (Lietuvos Respublikos 2006 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. X-1001 redakcija) 46 straipsnyje įtvirtinta kandidato į savivaldybių tarybų narius neliečiamybė. Nustatyta, jog kandidatas į savivaldybės tarybos narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinktos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus apibrėžia Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 20 d. įstatymas Nr. IX-985). Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodoma, jog Vyriausioji rinkimų komisija privalo užtikrinti, kad rinkimai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais bei garantuoti vienodą rinkimų įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 46 straipsnį spręsdama dėl sutikimo visiškai ar iš dalies apriboti kandidato neliečiamybę, baudžiamąjį persekiojimą atliekančių institucijų prašymą vertina tokia apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijų įgyvendinimu. Todėl darytina išvada, jog Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama tokį prašymą, privalo įvertinti, kokiu pagrindu prašoma apriboti kandidato neliečiamybę, ar bus atliekami konkretūs procesiniai veiksmai (prašymo faktinių ir teisinių pagrindų vertinimas) ir ar tai proporcinga siekiamiems tikslams.

Šiuo atveju Generalinės prokuratūros 2007 m. sausio 26 d. prašyme Nr. 8.2.216(10) leisti patraukti pareiškėją baudžiamojon atsakomybėn nurodoma, jog baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėja yra įtariamąją, pasiekta baigiamoji tyrimo stadija, byla ruošiama perduoti negrinėti teismui. Pareiškėjai pareikšti įtarimai dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio l dalyje ir 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

Pažymėtina, kad pati pareiškėja nurodo, jog ji jau buvusi iškviesta į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir apklausta. Ši aplinkybė patvirtina Generalinės prokuratūros teiginius apie tai, kad byloje atliekami būtini tyrimo veiksmai ir kad byloje buvo būtina atlikti procesinius tyrimo veiksmus būtent su pareiškėja.

Dėl paminėto konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija turėjo pakankamą informaciją apie įtarimus dėl pareiškėjos padarytų nusikalstamų veikų ir konkrečių procesinių tyrimo veiksmų atlikimo būtinumą bei prašymo faktinius ir teisinius pagrindus, priimdama sprendimą, įvertino tinkamai.

Kandidato neliečiamybė yra viena iš pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo garantijų, kurių ribojimui taikytini konstituciniai teisinės valstybės principai, tarp jų – proporcingumo. Šiuo atveju nėra teisinių argumentų, kuriais galima būtų paneigti visuomenės siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnis), svarbą ir pateisinti šio siekio įgyvendinimo suspendavimo šios bylos kontekste pagrįstumą saugant kitas konstitucines vertybes – rinkimų teisę. Todėl tam tikri galimi, ne būtinai kilsiantys nepatogumai rinkimų agitacijos kampanijos metu dėl baudžiamojo proceso kodekso pagrindu atliekamų procesinių veiksmų konstitucinio proporcingumo principo šiuo atveju nepažeidžia.

Nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjos argumentu, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas pažeidžia kandidatų į savivaldybės tarybas lygiateisiškumo principą.

Pažymėtina, kad lygiateisiškumas reiškia diskriminacijos, įvairių nepagrįstų privilegijų suteikimo tam tikroms asmenų kategorijoms draudimą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Tai - formalios teisinės lygybės principas. Tačiau šis konstitucinis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Asmenų, kurie patvirtinti kandidatais į savivaldybių tarybų narius būdami įtariamaisiais baudžiamojoje byloje, teisinė padėtis objektyviai skiriasi nuo kandidatų, kuriems tokie įtarimai nėra pareikšti, teisinės padėties. Lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas tik tuo atveju, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą apriboti pareiškėjos teisinę neliečiamybę priimtų dėl asmenį diskriminuojančių priežasčių, pavyzdžiui, motyvuodamas asmens lytimi, profesija, kalba, tautybe ir pan.

Pareiškėjos skunde nurodomi argumentai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagrįstumo ir ikiteisminio tyrimo politinio atspalvio nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nevertintini.

Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos J. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai: Anatolijus BaranovasGintaras KryževičiusArūnas Sutkevičius