Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto N. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-08-24 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. V. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – Kretingos rajono PK) 2021-05-25 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 45 straipsnio 4 dalį 750 Eur bauda už tai, kad karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7. papunktyje numatyto pagrindo, 2021-01-18 15 val. 20 min., Kretingos rajone, rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre, automobiliu BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko iš Klaipėdos r. į Kretingos r., tuo sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. V. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas ne teismo tvarka priimtas nutarimas dėl N. V. nubaudimo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, visiškai teisėta ir pagrįsta, byloje surinkti įrodymai patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, požymių buvimą N. V. veikoje. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijamos nustatytos faktinės aplinkybės, pripažįstama, kad N. V. byloje nustatytu laiku buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės Klaipėdos rajone bei buvo sustabdytas Kretingos rajono savivaldybėje.

8. Skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai nurodomas nusižengimo metu galiojęs teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikru periodu buvo ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus tam tikrus numatytus atvejus, tokius kaip vykimas darbo reikalais, dėl artimų giminaičių mirties, sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas ir t. t.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas savo judėjimą tarp savivaldybių karantino metu motyvuoja tuo, kad buvo neatidėliotina būtinybė vykti į kitą savivaldybę, nes planavo asmeninę vestuvių šventę, ir vyko apžiūrėti sodybą, kurią ketino išsinuomoti (joje birželio mėnesį ir įvyko šventė). Apeliaciniame skunde N. V. taip pat pažymi, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi pirminiais jo teiktais parodymais dėl vykimo pasivaikščioti gamtoje, neatsižvelgė į tai, kad formuluojant kaltinimą, neturėjo objektyvios galimybės pateikti paaiškinimo dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas įvertino N. V. pateikiamas gynybines versijas, motyvuotai pažymėjo, jog sodybos būsimų vedybų šventei nuoma nelaikytina išimtimi, dėl kurios būtų galima pateisinti ribojimo vykti į kitą savivaldybę nesilaikymą bei negali būti priskirta prie neatidėliotinų ir neišvengiamai būtinų priežasčių. Apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo argumentams, jog N. V. sodybos apžiūros klausimus galėjo išspręsti nuotoliniu būdu ar per trečiuosius asmenis, taigi objektyviai turėjo alternatyvų, kaip spręsti organizacinius savo būsimos šventės reikalus, paisant valstybėje karantino metu nustatytų ribojimų. Todėl, nepripažinus N. V. deklaruojamų vykimo į kitą savivaldybę priežasčių objektyviai pagrįstomis, neatidėliotinomis, jis pagrįstai patrauktas dėl Nutarime numatyto asmenų judėjimo ribojimo tarp savivaldybių pažeidimo.

10. Apeliaciniame skunde N. V. pastebi, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas ne iškart, pažeidimo padarymo vietoje, o vėliau, dėl ko jis mano, kad policijos pareigūnai nebuvo patys įsitikinę, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, be to, pareigūnai jo neperspėjo, kad bus pradėta administracinio nusižengimo teisena, kad bus rašomas protokolas. Apelianto teigimu, administracinio nusižengimo protokolas surašytas jam nedalyvaujant, todėl jis negalėjo pateikti duomenų, kurie patvirtintų jo nekaltumą ir, kai susipažino su administracinio nusižengimo protokolu, 2021-04-06, pateikė policijai rašytinį paaiškinimą, kokie buvo jo neatidėliotinos svarbos vykimo į Plungės rajoną tikslai. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. ANK neįpareigoja pareigūnų, nustačius administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, nedelsiant įvykio vietoje surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Pagal ANK 608 straipsnio 1 dalį, baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš vyriausiojo patrulio M. G. 2021-01-18 tarnybinio pranešimo, poste buvo sustabdytas N. V. vairuojamas automobilis, nustačius administracinio nusižengimo požymius, asmeniui buvo įteiktas šaukimas 2021-03-03 9 val. atvykti į Kretingos rajono policijos komisariatą dėl nusižengimo (b. l. 11). Iš šaukimo šaknelės matyti, jog N. V. pasirašė, jog šaukimą gavo, šaukime taip pat įvardijama šaukimo priežastis (dėl karantino taisyklių pažeidimo). Šias aplinkybes atitinka ir byloje esantis pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas. Taigi nėra abejonių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo užfiksavimo vietoje buvo informuotas apie jo padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tolimesnius procesinius veiksmus. Nors apeliantas teigia, jog dėl jo nedalyvavimo surašant protokolą nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys jo nekaltumą, tačiau, iš bylos medžiagos matyti, jog jis 2021-04-06 pateikė savo paaiškinimus bei papildomus duomenis elektroniniu paštu, 2021-05-25, dalyvaujant pačiam N. V., buvo priimtas nutarimas, kuriuo N. V. buvo nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Galimybė išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto nusižengimo apeliantui buvo suteikta ir apylinkės teismo posėdyje. Tai, jog N. V. gynybinė versija apie jo vykimo į kitą savivaldybę karantino laikotarpiu priežastis įvertinta ne taip, kaip jis pageidavo, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

11. Dalis apeliacinio skundo argumentų susiję su tuo, jog, pasak apelianto, byloje nesiaiškinta, ar jo veiksmai sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, nėra nustatytas ir įrodytas privalomas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymis – padaryta veika sukėlė pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, teismas pats konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas galėjo sukelti ir (ar) sukėlė realų pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, nėra įrodymų, jog N. V. buvo viruso nešiotojas. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, pakanka nustatyti, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimą. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas N. V. nesilaikė Nutarimo 2.1.7. papunkčių (aktuali redakcija) reikalavimų, nes jo vykimas į kitą savivaldybę nebuvo išskirtinis atvejis, numatytas minėtame Nutarime. Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga Covid-19 liga ar ne, todėl atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas nei kitiems asmenims, nei pačiam pažeidėjui. Taigi, asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kylą įvertinus visas bylos aplinkybes, jo padarytais veiksmais sukeltą realų pavojų išplisti pavojingai ligai.

12. Administracinio nusižengimo protokole nurodyto administracinio nusižengimo laikotarpiu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nurodoma, kad karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, įvedamas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, protrūkiai ar epidemijos. Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė karantiną, atsižvelgdama į nepalankią epideminę Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją.

13. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai akcentuota, jog iš paties N. V. paaiškinimų matyti, jog jis, norėdamas apžiūrėti dominančią sodybą, netgi ne vienas (tikimybė ligos plitimui didėjo esant didesniam karantino sąlygų nesilaikančių žmonių skaičiui) keliavo į kitą savivaldybę, ir natūralu, jog norėdamas sodybą apžiūrėti, bendravo su kitais asmenimis. Taigi judėjimas tarp savivaldybių nesant būtinų ir neatidėliotinų priežasčių šiuo atveju buvo pavojingas ir realiai sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. N. V. privalėjo nepažeidinėti Nutarime numatytų ir visiems Lietuvos Respublikos gyventojams privalomų reikalavimų, o to nepadaręs, turi prisiimti ir tokio savo neteisėto elgesio pasekmes. Subjektyvus asmens manymas, jog jis pats ar kiti asmenys neserga, savaime neatleidžia nuo Nutarime numatytų įpareigojimų laikymosi. Kita vertus, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, jei būtų nustatyta, kad vis dėlto įvykio metu N. V. sirgo Covid – 19 liga, jo veiksmai galimai būtų buvę vertinami nebe administracinių, o baudžiamosios teisės normų kontekste (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnis).

14. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma N. V. nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį, tačiau toks prašymas netenkinamas. Skundžiamoje nutartyje išsamiai aptartas situacijai aktualus teisinis reguliavimas, kurio apygardos teismas nebekartoja. Bylos duomenimis nustatyta, jog N. V. karantino metu nesilaikė atitinkamų Nutarime numatytų reikalavimų, taip sukėlė realų pavojų išplisti Covid – 19 ligai. Nustačius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymius, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užsikrėtė Covid-19 ar ne, N. V. visiškai pagrįstai nubaustas būtent pagal ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas.

15. Apeliantas taip pat mano, jog paskirta administracinė nuobauda, t. y. 750 eurų bauda, neatitinka individualios situacijos, prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau toks prašymas netenkinamas. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1500 eurų. N. V. praeityje ne kartą baustas dėl įvairių administracinių nusižengimų, tokio pobūdžio nusižengimą, už kurį patrauktas administracinėn atsakomybėn nagrinėjamoje byloje, padarė pirmą kartą. Nenustatyta nei jo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Šiuo atveju N. V. skirta bauda mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis. Įvertinus administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog N. V. nubaustas per griežtai. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, yra sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kai yra pagrindas daryti išvadą, jog nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei paskyrus mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba jos neskiriant. Apeliantas skunde jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtos baudos dydį arba baudos neskirti, nenurodė. Be to, apeliantas nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, savo elgesio kritiškai nevertina. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir ne tik kad nepaskyrus, bet ir sumažinus paskirtos baudos dydį, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

16. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti ne teismo tvarka priimtas nutarimas, visiškai teisėta ir pagrįsta. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad N. V. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-08-24 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto N. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.