Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieškovei N. I., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovui R. P., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. I. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu išklausytas nepilnametis E. I. paaiškino, kad gyvena kartu su mama ir broliu bei dėde (motinos broliu). Mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Po pamokų lanko beisbolą. Beisbolo treniruotės mokamos, reikia mokėti po 40 Lt. Treniruotėse reikia turėti savo aprangą. Važiuojant į varžybas, mama papildomai treneriui sumoka. Anksčiau lankė baseiną, tačiau mama neturi pakankamai pinigų, todėl nebelanko. Mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Mama duoda kišenpinigių po 2-3 Lt per dieną, šiuos pinigus E. skiria nusipirkti maistui, jei nepakanka maisto mokykloje. E. išlaiko mama, jai padeda E. dėdė (motinos brolis), kuris kartu gyvena. Laisvalaikiu eina pasivaikščioti į parką, žiūri televizorių. Į kiną, teatrą neina, nes mama neturi pinigų. Per mėnesį mobilaus telefono sąskaitos papildymui reikia maždaug 15 Lt. Vasarą per atostogas važiuoja pas močiutę į kaimą. E. nurodė, kad tėtį A. K. kartais mato, tačiau nežino, kas toks yra R. P., tokio asmens nepažįsta. Mamai kartais trūksta pinigų nupirkti mokymosi priemonėms ar kitiems būtiniems daiktams, juos tenka skolintis iš draugo, tačiau mama, kitą mėnesį gavusi pinigų, būtinus daiktus nuperka.

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S.Padrėzienė teismo posėdžio metu pateikė išvadą žodžiu, kurioje nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais. Vaiko poreikiai pasikeitę, priteistas 150 Lt išlaikymas per mėnesį negali užtikrinti net minimalių vaiko poreikių.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje raštu (42 b.l.) nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra protingas. Atsakovas nesiima veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir teikti vaikui didesnį išlaikymą. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi, kad šiuo metu dirba tik puse etato ir išvengti pareigos užtikrinti vaikui tinkamą, jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. I. gimė (duomenys neskelbtini), berniuko tėvai yra ieškovė N. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (8 b.l.), teismo sprendimo priėmimo metu E. I. yra 10 metų. 2005-03-10 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1401-192/2005 iš atsakovo R. P. nepilnamečio E. I. išlaikymui priteista po 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (10-12 b.l.).

Nepilnametis E. I. mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (67 b.l.). Duomenų apie E. I. sveikatos būklę ieškovė nepateikė.

CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Ieškovė ieškinyje įvardijo nepilnamečio E. poreikius ir jiems tenkinti reikalingas išlaidas. Ieškovės teigimu, sūnaus poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 800 Lt suma, kurią sudaro 355 Lt maistui, 30 Lt kanceliarinėms prekėms, 150 Lt komunaliniams mokesčiams, 100 Lt rūbams, avalynei, 20 Lt higienos prekėms, 18 Lt kirpyklai, 30 Lt vaistams ir vitaminams, 15 Lt telefono papildymui, 20 Lt mokyklos fondui, ekskursijoms, 60 Lt kitoms išlaidoms (laisvalaikis, atostogos, pramogos). Atsakovas ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikių tenkinimui neginčijo, todėl teismas dėl šių išlaidų išsamiau nepasisako. Vis dėl to pažymėtina, kad ieškovės nurodoma vaiko poreikiams tenkinti išlaidų suma yra protinga ir atitinka Lietuvos teismų praktiką. Laikytina, kad atsakovas pripažįsta ieškovės nurodytą vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), taigi nustatytina, kad nepilnamečio E. I. poreikių patenkinimui reikalinga 800 Lt suma. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindė savo bloga turtine padėtimi. Įvertinus šiuo metu atsakovo skiriamą išlaikymo dydį (150 Lt per mėnesį), akivaizdu, kad didžioji vaiko išlaikymo ir auginimo naštos dalis tenka ieškovei.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 700 Lt (atskaičius mokesčius) (15 b.l.), pati ieškovė nurodė, kad ji kas mėnesį gauna apie 800 Lt atskaičius mokesčius. Ieškovė, be E. I., turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį – sūnų I. K., gim. (duomenys neskelbtini) (9 b.l.), kuriam išlaikymą taip pat teikia ir vaiko tėvas – A. K.. Ieškovė turi vieną transporto priemonę – 1998 m. gamybos keleivinį automobilį VOLVO V40 (18-19 b.l.). Ieškovė savo vardu nekilnojamojo turto neturi (21 b.l.).

Iš pateikto į bylą antstolio R. A. G. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo matyti, kad 2013-08-31 buvo susidaręs 11846,90 Lt dydžio R. P. išlaikymo įsiskolinimas E. I. (13 b.l.). Atsakovas nekilnojamojo turto savo vardu neturi (20 b.l.). 2013-10-03 VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės – Mitsubishi Pajero bei AUDI 80 AVANT (16-17 b.l.). Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemonė Mitsubishi Pajero yra sugedusi, o AUDI 80 AVANT tikroji savininkė yra jo sugyventinės dukra J. P., šių aplinkybių atsakovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, į bylą aktualesnių pažymų nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė ŽŪB (duomenys neskelbtini) pažymą, jog nuo 2013 m. gruodžio 1 d. dirba 20 valandų per savaitę, 4 valandas per dieną (40 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovas į bylą pateikė pažymą apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas 2013 m. gruodžio – 2014 m. vasario mėnesiais. Pažymėtina, kad teismo išreikalautoje VSDFV pažymoje yra nurodomos kitokios atsakovui priskaičiuotos sumos. Pavyzdžiui, iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad atsakovui 2013 m. gruodžio mėnesį priskaičiuota 640,87 Lt darbo užmokesčio, 2014 m. sausio mėn. – 500 Lt, 2014 m. vasario mėn. – 640,87 Lt, o VSDFV pažymoje nurodoma, kad atsakovui 2013 m. gruodžio mėnesį buvo priskaičiuota 549,09 Lt suma, 2014 m. sausio mėn. – 500 Lt, vasario mėn. – 1083,84 Lt. Atsakovas nuosekliai tokio žymaus darbo užmokesčio dydžio skirtumo pažymose paaiškinti negalėjo, nors nurodė, kad tą mėnesį jam buvo išmokėti atostoginiai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovo pateiktos darbo užmokesčio pažymos matyti, kad atsakovui buvo priskaičiuota 325,08 Lt kompensacija už kasmetines atostogas, ši suma įtraukta į darbo užmokesčio sumą. Iš VSDFV pažymos matyti, kad iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atsakovui vidutiniškai buvo priskaičiuojamas 1000 Lt darbo užmokestis. Atsakovas nuosekliai tokio ženklaus darbo užmokesčio sumažėjimo paaiškinti negalėjo, nors ir nurodė, kad darbo užmokestis sumažėjo todėl, kad sumažėjo darbo krūvis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nebuvo nuoseklus paaiškindamas aplinkybes, dėl kokių priežasčių nedirba papildomo darbo. Viena vertus, atsakovas nurodė, kad papildomo darbo ne visą darbo dieną negali dirbti todėl, kad nepavyksta suderinti darbo grafiko. Kita vertus, atsakovas pažymėjo, jog naujo darbo neieško, nes jo teigimu, būtų mažai mokama, o dirbti reikėtų daug. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas itin akcentavo, jog laiką po darbo išnaudoja padėdamas nudirbti ūkinius darbus pas moterį, su kuria gyvena, o ši už atliktus darbus atsilygina suteikiamu gyvenamuoju plotu.

Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad atsakovas R. P., be E. I., turi nepilnametį vaiką A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005-06-07 nutarties Nr. 2-367-670/2004 matyti, kad atsakovas R. P. nepilnametei A. P., kaip ir kitiems tuo metu buvusiems nepilnamečiams jo vaikams R. P. ir L. P., išlaikymą teikė nekilnojamuoju turtu. Įrodymų, kad dėl sveikatos būklės būtų iš dalies nedarbingas, atsakovas nepateikė.

Šiuo metu E. I. yra 10 metų, nuo išlaikymo priteisimo 2005 m., kai jam buvo beveik dveji metai, išlaikymo dydis keistas nebuvo. Šiuo atveju išlaikymo padidinimo klausimą būtina spręsti ir dėl to, jog išlaikymas priteistas dar 2005-03-10, sprendimu priteistas itin mažo dydžio išlaikymas. Nuo to laiko neabejotinai pasikeitė vaiko poreikiai. Gaudama iš vaiko tėvo 2005-03-10 teismo sprendime nurodytą 150 Lt dydžio sumą, skirtą E. išlaikymui, ieškovė negali užtikrinti, kad sūnaus būtinieji poreikiai būtų visapusiškai patenkinti. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009). Vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimas pagrįstas protingumo ir teisingumo kriterijais.

CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str. 1 d., 3.195 str.), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 str. 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, turi pakankamas galimybes darbui susirasti. Iš atsakovo elgesio akivaizdu, kad jis nesiekia pagerinti savo turtinės padėties, susirasti darbą visai darbo dienai ir taip gauti didesnį darbo užmokestį. Pats atsakovas pripažįsta, kad jo teikiamas išlaikymas yra mažas, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas siektų esamą padėtį pakeisti. Atvirkščiai, iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jį tenkina esama padėtis ir jis neketina imtis jokių aktyvių veiksmų gauti didesnes pajamas. Atsakovas kito darbo neieškojimą teisina ribotomis susisiekimo galimybėmis ar nenoru dirbti keliose vietose, šie atsakovo paaiškinimai nepagrindžia, jog jis yra išnaudojęs visas galimybes gauti pakankamas pajamas savo vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai kad ateityje, jei padėtis pasikeistų, jis galėtų teikti didesnį išlaikymą yra deklaratyvūs, atsakovas neketina teikti didesnio išlaikymo sūnui. Pažymėtina, kad atsakovas, nesiimdamas jokių veiksmų padėčiai pakeisti, elgiasi nesąžiningai ir neatsakingai nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečio sūnaus poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnamečiam sūnui nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovas deda nepakankamas pastangas gauti didesnes pajamas ir teikti didesnį nei 150 Lt išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio E. I. poreikiai per mėnesį vidutiniškai sudaro po 800 Lt, tačiau iš atsakovo prašo priteisti šiek didesnę nei pusę šių išlaidų dalį, t.y. po 450 Lt per mėnesį. Pažymėtina, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, ieškovė visiškai nepagrindė ir neįrodinėjo aplinkybės, dėl kokių priežasčių ji siekia iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo išlaidų dalį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui E. I. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-10-31) iki pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Teismo vertinimu, atsakovas privalo būti pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio E. I. atstovė N. I. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai. Ieškovė šioje byloje patyrė 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1250 Lt teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Teismas šioje byloje patyrė 30 Lt pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d., minėtos išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo taip pat priteistinas 90 Lt žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 80 str., 88 str., 99 str.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 120 Lt bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2005-03-10 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1401-192/2005 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui E. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturi šimtai Lt) nuo 2013-10-31 iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti N. I., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės N. I., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1250 Lt (tūkstantis du šimtai penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 120 Lt (šimtas dvidešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.