Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

kaltinamasis A. U. 2012 m. birželio 7 d., apie 12 val. 15 min., iš gyvenamojo namo, priklausančio A. J., R. J., D. J. ir G. J., esančio Joniškio m., (duomenys neskelbtini), kiemo slapta pagrobė G. J. priklausantį karutį, 130 Lt vertės, ir priekalą, 100 Lt vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam G. J. 230 Lt turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis A. U. pasikėsino padaryti plėšimą, t. y. 2012 m. liepos 9 d., apie 15 val. 25 min., ant šaligatvio, esančio Joniškio m., tarp Žemaičių gatvės Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiojo A. Ž. pinigus, sugriebė jam už peties ir pareikalavo duoti pinigų alui, tačiau A. Ž. pasakius, kad pinigų neduos, tyčia sudavė A. Ž. kumščiais į veidą, krūtinę, rankas bei kitas kūno vietas, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Ž. bandant atsitraukti, nuėjus į negyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Joniškio m., Žemaičių g., kiemą, tampė A. Ž. už marškinių, sugriebė jam už dešinės kelnių klešnės, taip ją suplėšydamas, bandė pastarąjį pargriauti, tačiau to nepavykus padaryti, tyčia A. Ž. sudavė kumščiais į veidą, krūtinę bei kitas kūno vietas bei spyrė jam į abiejų kojų sritis, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Ž. nuėjus į negyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Joniškio m., Žemaičių g., kieme esančią pavėsinę, tyčia parvertė A. Ž. ant sukrautų lentų ir sudavė jam kumščiais į veidą, krūtinę, kojas bei kitas kūno vietas, tokiu būdu ne mažiau kaip keturiolika trauminių poveikių padarė nukentėjusiajam A. Ž. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinančias į nosies nugarėlę, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, abejose plaštakose, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dešinės plaštakos antrame krumplyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pasikėsino pagrobti iš nukentėjusiojo A. Ž. pinigus, apieškodamas jo marškinių ir kelnių kišenes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pinigų nerado, o A. Ž. pradėjus šauktis pagalbos, išsigando ir pabėgo, bei sugadino nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį šį turtą: kelnes, 60 Lt vertės, marškinius, 40 Lt vertės, ir akinius, 20 Lt vertės, iš viso turto už 120 Lt.

Be to, kaltinamasis A. U. 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, I. K. priklausančiame bute, Joniškio m., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo motina D. K. metu, tyčia sugriebė jai už plaukų, pervertė pastarąją ant grindų, nutempė iki sofos, kur ne mažiau kaip 5 kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrė jai į kojas, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis A. U. nužudė savo šeimos narį, t. y. 2012 m. rugpjūčio 17 d., apie 21 val. 20 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, priklausančio K. M., esančio Joniškio r., Skaistgirio mstl., (duomenys neskelbtini), kieme, prie laukųjų durų, asmeninio konflikto su savo tėvu A. G. metu, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis ne mažiau kaip 3 kartus A. G. į galvos, krūtinės ir pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam A. G. muštinę žaizdą kaktoje, kraujosruvas veide ir krūtinės kairėje pusėje, nubrozdinimus ir kraujosruvas pilvo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulų, dešinio skruostikaulio, dešinio žandinio ančio sienelės lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, povoratinklinę kraujosruvą, galvos smegenų sumušimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to, nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, nukentėjusysis A. G. 2012 m. rugsėjo 27 d. 8 val. 10 min. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje mirė, taip tyčia nužudė savo tėvą A. G..

Kaltinamasis A. U. kaltinamas tuo, kad jis realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, t. y. 2012 m. birželio 7 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Joniškio m., (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas pagrobęs nukentėjusiojo G. J. priekalą ir žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, jį realizavo, t. y. pardavė L. R. už 20 Lt.

Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. birželio 7 d. jis nuėjo į G. J. kiemą, nematė, kad kas nors būtų kieme, pasiėmė karutį, į jį įsidėjo metalinį priekalą ir nuvežė į metalo supirktuvę. Priekalą už 20 Lt pardavė L. R., karutį pastatė prie namo Joniškyje, Melioratorių g., nuėjo nusipirkti alaus, o grįžęs karučio neberado – kažkas jį pavogė. Pripažįsta, kad G. J. padarė 230 Lt turtinę žalą. Kai vogė, buvo išgėręs, girtumas turėjo įtakos jo elgesiui – trūko išgerti, būdamas blaivus nebūtų vogęs. Su 230 Lt ieškiniu sutinka. Paskui su G. J. bandė tartis dėl žalos atlyginimo, atsiprašė, žalos neatlygino, neturėjo iš ko.

Be paties kaltinamojo A. U. visiško prisipažinimo jo kaltė pagrobus nukentėjusiojo G. J. turtą byloje įrodyta:

- nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. J. parodymais, kad 2012 m. birželio 8 d. neaptvertame savo kieme, esančiame Joniškyje, (duomenys neskelbtini), pasigedo karučio, 130 Lt vertės, ir priekalo, 100 Lt vertės. Kada tiksliai dingo daiktai, nežino. Kaimynas V. A. sakė, kad pas pastarąjį buvo atėjęs A. U., prašė karučio, kaimynas nedavė, o po 5 minučių pamatė, kad A. U. jau vežasi karutį. Pagrobti daiktai negrąžinti, žala neatlyginta, reiškia 230 Lt civilinį ieškinį. Su A. U. kalbėjo apie tai, kaltinamasis pradėjo jam grasinti, nesakė, kur paimtus daiktus padėjo;

- parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis G. J. parodė, iš kur buvo pavogtas jam priklausantis karutis ir priekalas (1 t., 66–69 b. l.);

- liudytojo V. A. parodymais, kad 2012 m. birželio 7 d., apie 12 val., pas jį į namus Joniškyje, (duomenys neskelbtini), užėjo kaltinamasis A. U. ir paprašė paskolinti karutį. Jis kaltinamajam karučio nepaskolino, o po pusvalandžio pro langą pamatė, kad kaltinamasis pro jo namus stumia karutį ir jame kažką veža. Po kurio laiko sužinojo, kad kaimynui G. J., jis gyvena Joniškyje, (duomenys neskelbtini), dingo karutis ir kažkiek metalo. Jis nusprendė, kad G. J. karutį pavogė A. U., ir G. J. pasakė, ką matė;

- liudytojo L. R. parodymais, kad 2012 m. birželio mėnesį į metalo supirktuvę UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią Joniškyje, (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba meistru apdailininku, A. U. atnešė metalinį priekalą, kurį už 20 Lt jis nusipirko savo reikmėms. Tą dieną priekalą paliko darbe, tačiau priekalas dingo iš įmonės teritorijos. Jis neklausė A. U., iš kur pastarasis gavo priekalą, jeigu būtų žinojęs, kad priekalas vogtas, tikrai nebūtų pirkęs. Priekalo, kaip metalo, vertė 20 Lt, o kaip daiktas būtų buvęs brangesnis. A. U. priekalą norėjo priduoti kaip metalo laužą, o ne kaip daiktą.

Kaltinamojo A. U. nusikalstama veika dėl G. J. turto vagystės teisingai kvalifikuojama pagal BK 178 str. 4 d. (baudžiamasis nusižengimas), kadangi visuma nurodytų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, patvirtina, kad kaltinamasis A. U. pagrobė nedidelės vertės (BK 190 str.) svetimą turtą. Ištirti įrodymai patvirtina objektyviuosius kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos požymius ir atskleidžia jo kaltės turinį.

Aptariama nusikalstama veika, kurią padarė kaltinamasis A. U. (BK 178 str. 4 d.), yra savanaudiška, t. y. susijusi su nusikalstamu praturtėjimu. Taigi savanaudiškos paskatos sudaro būtinąjį šios nusikalstamos veikos požymį ir šios aplinkybės nurodymas kaltinime yra perteklinis. Todėl teisėjų kolegija minėtą aplinkybę pašalina iš kaltinimo A. U..

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 230 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., 72–73 b. l.). Civilinis ieškinys yra pareikštas pagrįstai, todėl tenkinamas visiškai (BPK 115 str.), nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. J. patirta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo A. U., kuris yra atsakingas už padarytą žalą.

A. U. kaltinamas ir pagal BK 189 str. 3 d., t. y. tuo, kad realizavo savo paties pagrobtą (gautą nusikalstamu būdu) G. J. turtą – priekalą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Kaltinant nusikalstamu būdu gauto turto realizavimu, turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. BK 189 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. U., objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu kito asmens (ar jų grupės) nusikalstamu būdu gauto nedidelės vertės svetimo turto įgijimu, naudojimosi juo arba realizavimu. Remiantis teismų praktika, šios veikos atveju kaltininkas turto nepagrobia, nes turtas jau anksčiau būna pagrobtas, užvaldytas ar pasisavintas, o kaltininkas prie to niekaip neprisidėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439/2012). Taigi kaltinamojo A. U. veika realizuojant savo paties nusikalstamu būdu gautą turtą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis A. U. pagal BK 189 str. 3 d. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Pasikėsinimas apiplėšti A. Ž.

Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. liepos 9 d., apie 15.30 val., Žemaičių gatvėje jis užpuolė trenerį, pastarasis gyvena rudame name prie parko. Jis (kaltinamasis) norėjo išgerti, prašė pinigų, o užpultasis pasakė, kad neturi. Jis pasakė, jog patikrins to žmogaus kišenes, kišo ranką į kišenę, bet kišenėje pinigų nerado, ir tada užpultasis jį ranka nustūmė. Apie 30 smūgių rankomis ir kojomis tam vyrui jis nesudavė, neįmanoma tokiam vyrui suduoti – žmogus buvo aukštas ir pakankamai stiprus, jį būtų paėmęs ir ranka numetęs. Byloje dalyvaujantis asmuo A. Ž. yra visai ne tas žmogus, kurį jis užpuolė, gal tik pavardės atitinka. Užpultas žmogus buvo jam nepažįstamas. Tada jis buvo išgėręs, o kai būna išgėręs, po to prisimena, bet ne viską. Nežino, ar kas nors šalia mušėsi, gal kas nors kitas A. Ž. sumušė. Kodėl nukentėjusysis A. Ž. jį atpažino, nežino – daug panašių žmonių yra. Toks faktas, kad iš kažkokio asmens jis reikalavo pinigų, buvo, bet tam žmogui jis nesudavė, nes neįmanoma buvo suduoti – tas žmogus buvo stiprus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kaltinamasis A. U. paaiškino, kad įvykio metu buvo išgėręs, todėl tiksliai nepamena, gal kelis smūgius tam žmogui ir sudavė. Viskas dėl girtumo, blaivus nebūtų to žmogaus užpuolęs.

Su A. Ž. civiliniu ieškiniu dėl 382,40 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sutinka. Sutinka su A. Ž. nurodytomis sumomis už vaistus, marškinius, kelnes, akinius, neprieštarauja atlyginti žalą, nesant ją patvirtinančių dokumentų, nurodytos sumos nėra per didelės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaltinamasis A. U. parodė, kad 2012 m. liepos 9 d., po pietų, laiko tiksliai nepamena, būdamas neblaivus ir norėdamas dar išgerti, netoli Joniškio m. kultūros namų, esančių Žemaičių gatvėje, priėjo prie gatve einančio jam nepažįstamo vyro, kurio paprašė pinigų. Ar iš anksto buvo suplanavęs apiplėšti tą vyriškį, jeigu pastarasis neduos pinigų, nepamena. Vyriškiui pasakius, kad pinigų neturi, jis nepatikėjo ir pradėjo tą vyriškį mušti. Kuo mušė, į kurias kūno vietas, kiek kartų, dėl girtumo nepamena. Taip pat nepamena, ar mušdamas reikalavo pinigų, ar apžiūrėjo jo kišenes. Jeigu pas tą vyrą būtų radęs pinigų, tai juos būtų pagrobęs (2 t., 62–64 b. l.).

Be paties kaltinamojo A. U. prisipažinimo iš dalies jo kaltė dėl pasikėsinimo apiplėšti A. Ž. byloje įrodyta:

- nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Ž. parodymais, kad iki įvykio kaltinamojo A. U. jis nepažinojo, o dabar atpažįsta, kad jį užpuolė kaltinamasis A. U.. Policija A. U. sulaikė alaus bare, atvedė į policijos komisariatą, ir jis kaltinamąjį ten atpažino.

2012 m. liepos 9 d., apie 15.30 val., būdamas blaivus jis ėjo Joniškio m., Žemaičių gatve. Ties (duomenys neskelbtini) namu prie jo prisigretino išgėręs A. U., sugriebė jam už peties ir pareikalavo pinigų, sakė, kad pinigų reikia alui. Jis (A. Ž.) pasakė, kad neturi pinigų. Tada kaltinamasis pradėjo jį mušti. Neprisimena, kiek tiksliai smūgių sudavė, galėjo būti apie dešimt smūgių kumščiu į veidą, krūtinę, rankas, į įvairias kūno vietas. Kai A. U. pradėjo jį mušti, jis traukdamasis nuėjo iki Žemaičių g. (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Ten kaltinamasis vėl jį pradėjo mušti, tampė už marškinių, kelnių, suplėšė kelnes, nukrito akiniai. Taip pat sudavė apie dešimt smūgių kumščiu į veidą, krūtinę, spardė į kojų sritį. Tada jis dar nebuvo pargriuvęs, o paskui kaltinamasis jį parvertė Žemaičių g. (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje pavėsinėje ant lentų ir toliau mušė į nosį, į krūtinę, į kojas. Sudavė daug smūgių, mušdamas reikalavo pinigų, sakė, kad užmuš, jeigu neduos pinigų. Jis sakė kaltinamajam, kad neturi pinigų, pradėjo šauktis pagalbos. Tada A. U. apieškojo jo kelnių ir marškinių kišenes, ir, neradęs pinigų, nubėgo. Kai jis šaukėsi pagalbos, aplink žmonių nebuvo, tik kai išėjo iš to namo kiemo, pamatė kaimyną K. V., gyvenantį Žemaičių g. (duomenys neskelbtini). Tada jis buvo labai sumuštas: visame kūne buvo daug mėlynių, labai sumušta nosis, dar ir dabar dantys kliba. Buvo pas ekspertus, dėl sužalojimų gydėsi pats, pirko vaistus, į medikus nesikreipė.

Yra pareiškęs ieškinį dėl suplėšytų marškinių, 40 Lt vertės, suplėšytų kelnių – 60 Lt vertės, dėl sugadintų akinių – 20 Lt vertės, pirko naujus akinius už 182,40 Lt. Iš viso turtinės žalos jam buvo padaryta už 382,40 Lt. Taip pat yra pareiškęs 2000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Po sumušimo labai skaudėjo galvą, kūną, sumuštas vietas, patyrė fizinį skausmą, iki šiol sapnuoja košmarus, patyrė išgąstį, baimę, įtampą, pažeminimą. Žalos jam niekas neatlygino. Taip pat pageidauja, kad visos jo patirtos išlaidos advokatui būtų priteistos iš kaltininko. Išlaidų advokatui dar neturėjo, advokatas sakė, kad vėliau turės sumokėti, todėl jas prašo priteisti iš A. U.;

- parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusysis A. Ž. parodė, kur ir kaip jį sumušė A. U., kėsindamasis jį (A. Ž.) apiplėšti (1 t., 90–101 b. l.).

- liudytojo K. V. parodymais, kad 2012 m. liepos mėnesį būdamas savo namuose Joniškyje, Žemaičių g. (duomenys neskelbtini), išgirdo gatvėje triukšmą, kažkas šaukėsi pagalbos. Jis labai nekreipė dėmesio, pagalvojo, gal vaikai žaidžia. Vėliau ėjo pasiimti dviračio ir pamatė visą kruviną A. Ž.. Pastarojo rūbai buvo kruvini, baltiniai suplėšyti, akiniai sudaužyti – vienas stiklas išmuštas. A. Ž. pasakė, kad jį užpuolė, reikalavo pinigų ir sumušė. Reikėjo skambinti į policiją, bet jie telefono neturėjo, todėl paprašė vienos moters, pastaroji surinko policijos telefono numerį ir davė savo telefoną A. Ž. pačiam kalbėti su policija. Jis (K. V.) užpuoliko nematė, A. Ž. apibūdino užpuoliką policijai;

- specialisto išvada Nr. G 1233/12(04), kad A. Ž. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinančios į nosies nugarėlę, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, abejose plaštakose, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dešinės plaštakos antrame krumplyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 14 trauminių poveikių pasėkoje bukais kietais paviršiais paveikus odą, dešinį petį, abu žastus, dešinę alkūnę ir abi plaštakas. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešinės plaštakos antrame krumplyje galėjo gautis griuviminės traumos metu. Kiti sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. A. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., 84 b. l.);

- daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. pateikė šiuos daiktus: 1) baltinius; 2) kelnes; 3) apgadintus akinius su iškritusiu stiklu (1 t., 108 b. l.);

- apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo A. Ž. pateikti marškiniai yra sutepti krauju, kelnės įplėštos, akinių stiklas iškritęs (1 t., 109–115 b. l.);

- asmens blaivumo nustatymo testu Nr. 6849, kuriame užfiksuota, kad A. U. 2012 m. liepos 9 d. 16:17:25 nustatytas 1,62 promilių girtumo laipsnis (2 t., 23 b. l.).

Asmens blaivumo nustatymo teste Nr. 6850 nurodyta, kad A. Ž. 2012 m. liepos 9 d. 16:22:19 girtumas nenustatytas (1 t., 85 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros metu Joniškio m., Žemaičių gatvės Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, ir Žemaičių g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme niekas nepaimta (1 t., 79–81 b. l.).

Kaltinamasis A. U. teigia, kad jis pinigų reikalavo ne iš nukentėjusiojo A. Ž., o iš kito asmens, kad sudavė gal tik kelis smūgius. Kolegija atmeta tokius kaltinamojo parodymus, kaip prieštaraujančius kitais duomenimis nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir remiasi nuosekliais nukentėjusiojo A. Ž. parodymais, kad būtent kaltinamasis A. U. jį užpuolė. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis kaltinamąjį, kaip jį užpuolusį asmenį, atpažino tuojau po įvykio, todėl netikėti nukentėjusiuoju A. Ž., kuris įvykio metu buvo blaivus, kolegija neturi jokio pagrindo.

Kaltinamasis A. U. neigia sudavęs užpultam vyriškiui kaltinime nurodytą smūgių skaičių (kaltinime nurodyti 35 smūgiai). Nukentėjusysis A. Ž. taip pat nenurodė tikslaus jam suduotų smūgių skaičiaus, todėl nustatydama nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą kolegija remiasi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai A. Ž. padaryti ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių, ir patikslina šią kaltinimo dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad turėdamas tyčią pagrobti nukentėjusiojo A. Ž. turtą – pinigus, kaltinamasis A. U., kaip priemonę savo tikslui pasiekti, prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, kurio padarinys – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis A. U. nukentėjusiojo turto neužvaldė, nes nukentėjusysis pinigų neturėjo, ir kaltinamasis jų nerado. Be to, A. Ž. pradėjo šauktis pagalbos. Taigi kaltinamasis nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo A. U. veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 382,40 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 104–105 b. l.).

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Neabejotina, kad nukentėjusysis A. Ž. dėl kaltinamojo prieš jį pavartoto smurto patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę bei didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada apie A. Ž. padarytus kūno sužalojimus bei paties nukentėjusiojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, jog po sumušimo jam labai skaudėjo galvą, kūną, sumuštas vietas, iki šiol sapnuoja košmarus, patyrė išgąstį, įtampą, pažeminimą.

Nurodyti fizinio bei dvasinio pobūdžio pakenkimai, sukėlę nukentėjusiajam A. Ž. neigiamus išgyvenimus, pagal CK 6.250 str. ir laikomi neturtine žala, kurią turi atlyginti kaltinamasis.

Kaltinamasis A. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 22 val., būdamas išgėręs jis nuėjo pas savo mamą į svečius. Jis pagarsino muzikinį centrą, mama dėl to supyko ir iškvietė policiją. Jis mamos nei už plaukų tampė, nei mušė, nei sudavė į galvą, nei koja spardė. Mama jį apkalba, už gėrimą gali daug ką papasakoti. Jis nesupranta, kodėl mama nori sugriauti jo likusį gyvenimą. Jis ne visą laiką išgėręs būna agresyvus. Tai buvo ne pirmas konfliktas su mama, daug atvejų buvo, tačiau niekada nėra mamos mušęs. Seserį kažkada buvo „papurtęs“, su patėviu buvo konfliktas, bet kas buvo, tas buvo, patėvis jam dovanojo.

- nukentėjusiosios D. K. parodymai, kad jos santykiai su sūnumi A. U. labai blogi, 17 metų policija durų neuždarė – sūnus vogė, nešė viską iš namų, ją mušė. Dėl jos sumušimo buvo ne vienas teismas – jai buvo sulaužyti šonkauliai, ranka. Dukra ją išsivežė į Angliją, paliko namus – sūnus viską pragėrė, krosnis išardė, elektros instaliaciją ištampė – plikos sienos liko. Anksčiau kartu su sūnumi ji gyveno Joniškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Po to, dukra, slėpdama ją nuo kaltinamojo, nupirko jai dviejų kambarių butą Joniškyje, (duomenys neskelbtini). Per draugus sužinojęs, kur ji gyvena, 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 22 val., girtas, vos ant kojų pastovėdamas kaltinamasis įsibrovė į jos butą, rankoje nešinas sidro buteliu. Ji gražiai, mandagiai pasakė, kad kaltinamasis eitų lauk iš buto. Tada kaltinamasis pasidėjo sidro butelį, čiupo ją už plaukų, parvertė ant sofos ir penkis kartus trenkė kumščiu į kairę galvos pusę, paskui dar penkis kartus spyrė koja. Ji išsprūdo ir nubėgo pas kaimynę, iškvietė policiją. Atvažiavo pareigūnai, uždėjo kaltinamajam antrankius ir išvežė. Kadangi neturėjo pajamų ir nebuvo kas nuveža, į medikus nesikreipė. Buvo sumušta: galvoje buvo guzai, svaigo galva, pykino, patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis sakė, kad užmuš savo seserį, kuri gyvena Anglijoje, grasino, kad viską išdaužys. Sūnus keršija. Prieš 15 metų buvo patėvį „taburete subaladojęs“, grėsė penkeri metai kalėjimo – jie dovanojo, močiutę lazda kojas sumušė – dovanojo, savo seserį, jos dukrą, kuri dabar gyvena Anglijoje, smaugė – irgi dovanojo, už tas dovanas ir atlygina visai šeimai. Agresyvus sūnus būdavo, kai išgerdavo, o gerti pradėjo nuo 16 metų, nelankė mokyklos, gėrė vyną parke, pradėjo iš namų vogti. Nieko namuose nepadėdavo, viską, ką uždirbdavo, pragerdavo. Ji ėmė paskolas, leido sūnų į užsienį važiuoti, norėjo padėti, kad dirbtų, užsidirbtų ir gyventų.

A. U. augo sveikas, lankė mokyklą, bet, kadangi nenorėjo mokyklos lankyti, bėgdavo iš namų. Paskui jį paėmė į armiją, tarnavo prie kalinių, o paskui pradėjo girtuokliauti – nuo girtavimo buvo jį tris kartus išvežę į psichiatrijos ligoninę, bet gydytojas pasakė, kad jam ten ne vieta, kad vežtų jį į Pravieniškes. Palaikydavo savaitę psichiatrijos ligoninėje ir paleisdavo.

Ji neatleidžia sūnui, atsisako tokio sūnaus, juk galėjo ji būti A. G. vietoje. Ieškinio nereiškia. Jeigu teismas jos sūnų pripažintų kaltu, dešimt metų tegul pasėdi, žinos, kas yra motina ir tėvas. Per A. U. elgesį ji neteko sveikatos ir tapo II grupės invalide. Ji davė teisingus parodymus ir kartos tą patį;

- parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji D. K. parodė, kur ir kaip ją sumušė neblaivus sūnus A. U., sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., 130–135 b. l.);

- 2012-08-07 asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad ant nukentėjusiosios D. K. kūno sumušimo pėdsakų nerasta, D. K. buvo labai susijaudinusi, verkė (1 t., 125–126 b. l.);

- asmens blaivumo nustatymo testas Nr. 7052, kuriame užfiksuota, kad A. U. 2012 m. rugpjūčio 6 d. 23:44:48 val. nustatytas 1,85 promilių girtumo laipsnis (2 t., 28 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros metu Joniškio m., (duomenys neskelbtini), niekas nepaimta (1 t., 117–120 b. l.).

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Joniškio m., (duomenys neskelbtini), esantis butas nuosavybės teise priklauso I. K. (1 t., 121–123 b. l.).

Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d., gavęs pašalpą, jis nusipirko butelį degtinės ir nuvažiavo pas A. G. į namus. Ten, kiek prisimena, buvo du vyrai, jie visi gėrė, o kas toliau buvo, jis neprisimena. Pamena, kad jie susikivirčijo, jis sudavė A. G. porą smūgių. Ar tuo metu jie buvo dviese, taip pat dėl ko jie susikivirčijo, neprisimena. Jis sudavė ranka A. G. į veidą, keletą kartų stovinčiam spyrė į galvą. A. G. susmuko ant žemės. Viskas vyko lauke prie durų. Tada jis išsigando, kad A. G. nenumirtų, nubėgo pas kaimyną, pastarasis iškvietė greitąją. Atvažiavo greitoji ir A. G. išsivežė.

Nepamena, ar buvo kraujo. Kai A. G. nuo jo smūgių nukrito, jis pastarojo nebespardė. Galėjo suduoti A. G. tris smūgius, tiksliai nebepamena. Nepripažįsta, kad nužudė A. G., nes nematė pastarojo kūno, nežino ar šis mirė, ar nemirė. Pripažįsta, kad sužalojo A. G., spyrė į galvą, bet jis nenorėjo pastarojo užmušti. Spirdamas A. G. į galvą, suduodamas smūgius, suprato, kad gali stipriai sužaloti, tačiau A. G. mirties nenorėjo. Įvykio metu buvo išgėręs, blaivus niekada nebūtų taip daręs, nebūtų spardęs A. G.. Gailisi dėl savo veiksmų, ką padarė A. G., tikrai nesiruošė pastarojo žudyti.

Jis žinojo, kad A. G. yra jo tėvas. Sutinka su nukentėjusiosios N. V. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštais civiliniais ieškiniais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas po įvykio sakė teisybę.

Ikiteisminio tyrimo metu A. U., kai jam 2012 m. rugpjūčio 18 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d., po pietų, gavęs pašalpą taksi nuvažiavo pas A. G., gyvenantį Joniškio r., Skaistgirio mstl., (duomenys neskelbtini). Atsivežė vieną butelį degtinės ir alaus. Pas A. G. buvo du vyrai, kurių jis nepažinojo. Visi kartu išgėrė jo atsivežtą butelį. Po to jis nuėjo į parduotuvę ir parnešė dar butelį degtinės. Kai grįžo, namuose buvo tik vienas A. G.. Išgėrus tą butelį, A. G. pasakė: ,,Tu toks nevykėlis mano sūnus“. Tokie A. G. žodžiai jį įžeidė, jis supyko ir išsivedė A. G. į lauką, kur prieangyje sudavė keletą kartų ranka A. G. į veidą. A. G. nukrito ant šono. Tada jis pastarajam spyrė koja į įvairias kūno vietas, tačiau kiek kartų, nepamena. Iš A. G. galvos pradėjo bėgti kraujas. Jis išsigando ir iškvietė GMP (2 t. 49–50 b. l.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. V. parodė, kad prieš dvidešimt metų nukentėjusioji D. K. pristatė kaltinamąjį A. U., kaip jos brolio, nužudytojo A. G., sūnų, bet jokių įrodymų tuo metu nebuvo. Viskas paaiškėjo tik dabar, kai atliko DNR tyrimus, kad A. U. tikrai yra jos brolio A. G. sūnus.

A. G. buvo išsituokęs ir gyveno vienas Skaisgiryje, (duomenys neskelbtini), nuo jos namų už 50–100 m. Ji prižiūrėjo brolį, nes pastarasis buvo neįgalus – prieš trejus metus buvo operuota širdis. Paskutinį kartą brolį matė 2012 m. rugpjūčio 17 d. Pas brolį eidavo iš ryto ir vakare šerti triušių. Tą dieną, ryte, apie 11 val., pas jos brolį buvo atėjęs V. L., jis išėjo į parduotuvę parnešti alaus, bet, kai ji nuėjo pas brolį, apie 17 val., brolis buvo vienas, stalas buvo švarus, nesimatė, kad buvo girtauta. Ji nesuprato, ar brolis buvo išgėręs. Tada brolis tik su trumpikėmis užsiklojęs gulėjo lovoje, sakė, kad laukia draugo V. L., kuris turėjo nustatyti programas naujame televizoriuje. Tada brolis nebuvo sužalotas. 18 val. ji išėjo, dar išeidama pasiūlė užsikabinti duris, bet brolis pasakė, kad nekabins, nes ateis draugas. Broliui sunku buvo kilnotis, nes jis turėjo išvaržą. Apie kaltinamąjį brolis nieko nesakė, kad šis turėtų ateiti. Po to, apie 21.30 val., jai paskambino gydytojas J. K. ir pasakė, kad broliui kažkas negerai – sumuštas ar kažkas. J. K. apie tai pranešė Jarai. Ji tuoj nubėgo pas brolį, matė pastarąjį visą kruviną gulintį ant nugaros be gyvybės ženklų lauke prie durų, prie laiptų, ant asfalto. A. G. buvo be sąmonės, galva sutinusi, po pakaušiu klanas kraujo, rankos atmestos, kojos prasižergę, šlepetės numestos toliau, visi rūbai kruvini. Tada atvažiavo greitoji ir išvežė brolį į ligoninę.

A. U. irgi buvo įvykio vietoje. Jai nebuvo kada žiūrėti, kaip kaltinamasis elgėsi, nei klausti, už ką jis taip padarė, ji tik pasakė, kad šis kentės už tokius darbus. Kaltinamasis nereagavo į tuos jos žodžius, tik sakė, kad nieko nepadarė. Ji iš karto suprato, kad tai kaltinamojo darbas – visas pilkos striukės priekis buvo kruvinas. A. U. iš išgąsčio jau buvo prasiblaivėjęs, bet matėsi, kad buvo išgėręs. Kaltinamasis bėgo pas Jarus kviesti greitosios.

Jos brolis A. G. mirė Šiaulių respublikinėje ligoninėje 2012 m. rugsėjo 27 d. Po pirmos operacijos brolis buvo truputį atgavęs sąmonę, bet jai nepavyko pasikalbėti, negalima buvo suprasti, ką sakė.

A. U. 4–5 kartus lankėsi namuose pas jos brolį, kelis kartus taip pasitaikė, kad A. U. atėjus pas brolį, buvo ji, tai pastarąjį išvarė lauk. Dabar tik sužinojo, jog buvo toks atvejis, kad draugas buvo pas jos brolį, A. U. prisistatė, pasakė, kad sūnus ir bus pas tėvą, bet brolio draugas neleido A. U. pasilikti pas jos brolį, išvijo lauk. A. U. kaip sūnus lankėsi pas jos brolį, nusipirkęs valgyti atsinešdavo, lyg ir norėdavo pasilikti. Ji nežino, ar brolis pripažino A. U. savo sūnumi, nes nebuvo atliktas DNR tyrimas, ir jie apie tai nekalbėjo, o A. U. A. G. laikė savo tėvu. Brolis jai nieko nesakė, kad įvykio dieną buvo atėjęs A. U., jeigu būtų pasakęs, būtų buvę kitaip, brolis būtų paprašęs jos pasilikti, nes visus tuos kartus, kiek rado A. U. pas brolį, ji neišeidavo, kol neišvarydavo A. U., nes pastarasis buvo pavojingas. Konfliktų tarp kaltinamojo ir jos brolio nebuvo kilusių, bet A. U. norėdavo pasilikti pas tėvą, o jos broliui po tokios širdies operacijos reikėjo ramybės. Kai varydavo kaltinamąjį lauk, pastarasis šokinėdavo priešais, išgėręs būdavo agresyvus, nenorėdavo išeiti.

Dėl brolio, kuriam buvo 58 metai, mirties ji patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Laidojimo išlaidos sudarė daugiau nei 3000 Lt. Gavo laidojimo pašalpą, ją atėmus, liko 1100 Lt, ir pateikė sąskaitą faktūrą paminklui, jį statys rugpjūčio mėnesį, paminklas skirtas tik broliui. Iš viso turtinės žalos patyrė 3130 Lt. Neturtinės žalos prašo 40000 Lt. Tarp jų su broliu amžiaus skirtumas buvo 5 m., ji brolį užaugino, buvo vienintelis jam artimas žmogus. Brolis turėjo du sūnus, jie dabar yra Vokietijoje, kai grįždavo į Lietuvą, ryšius su tėvu palaikydavo, bet į laidotuves grįžę nebuvo. Dukra gyvena Vilniuje, pastaroji buvo laidotuvėse. Artimesnė broliui buvo ji (N. V.), nes pastarąjį prižiūrėjo. Dėl brolio mirties ji patyrė nežmonišką skausmą ir didžiulius išgyvenimus. Jei A. U. būtų pripažintas kaltu, prašo skirti jam pačią griežčiausią bausmę.

Nukentėjusioji (dėl veikos pagal BK 140 str. 1 d.) D. K. parodė, kad A. U. yra jos pirmas vaikas, jo tėvas – A. G.. Kai sūnus suaugo, grįžo iš armijos, paprašė parodyti jam tėvą, todėl ji nuvežė sūnų pas tėvą, pastarieji žadėjo bendrauti. Tiek A. G., tiek kaltinamasis žinojo, kad jie yra tėvas ir sūnus. Sūnui ji davė savo mergautinę pavardę, o paskui dar kartą ištekėjo. Kai pirmą kartą nuvežė sūnų pas A. G., jų santykiai buvo labai glaudūs ir gražūs, o vėliau, ji nežino, ar jie buvo susitikę ir kaip jų bendravimas tęsėsi. Niekas neminėjo, kad jie būtų pykęsi ar mušęsi.

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas V. J. atpažino nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 4, A. U., kaip asmenį, kuris 2012 m. rugpjūčio 17 d. vakare buvo atėjęs pas jį į namus ir pasakė, kad sumušė A. G. (2 t., 6–7 b. l.).