- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- eI2-1368-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03237-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- S. T., D. Č.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. T. ir D. Č. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 21R1-262 (AG1-234/10-2022), atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija, Komisija) 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 21R1-262 (AG1-234/10-2022) ir įpareigoti Ginčų komisiją priimti nagrinėti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. patikslintą skundą.
Pareiškėjai skunde nurodė, taip pat pareiškėjas S. T. ir pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Ginčų komisija ginčijamu sprendimu atsisakė priimti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. patikslintą skundą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus parengtą 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją, ją pakeičiančią šio skyriaus parengtą 2022 m. liepos 20 d. Patikslintą fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją ir ją pakeičiantį 2022 m. spalio 6 d. šio skyriaus sprendimą Nr. 29-2-1447. Patikslintą skundą Ginčų komisija atsisakė priimti motyvuodama tuo, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Nurodė, kad ginčas yra kilęs tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir pareiškėjų. Pareiškėjai skundžiasi, kad atsakovės Licencijų skyrius viršijo kompetenciją, netinkamai atliko savo viešojo administravimo funkcijas, klaidingai atliko nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimą, skaičiavo mokestį, nors pagal taikytinus teisės aktus jis negalėjo būti taikomas pareiškėjams. Atsakovė nėra sutartinių valstybinės žemės nuomos santykių su pareiškėjais šalimi ar dalyve. Patikslintame skunde nėra reiškiama reikalavimų, kurie būtų susiję su atsakovės kaip sutartinių valstybinės žemės nuomos santykių dalyvio teisėmis ir pareigomis. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovė vykdo kokią nors komercinę veiklą ar dalyvauja kokiuose nors civiliniuose teisiniuose santykiuose su pareiškėjais kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Be to, atsakovė neveikia ir kaip patikėtinis, t.y. valstybės vardu patikėjimo teisėmis neįgyvendina valstybinės žemės savininko teisių. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo ir jo 5.1 p. matyti, kad 481/1617 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 4.2 p., nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT). Taigi, ne atsakovė, o NŽT yra šios žemės patikėtinė, išnuomojusi žemę pareiškėjams. Pareiškėjų ir atsakovės nuomos santykiai nesiejo. Atsakovė nėra sutartinių nuomos santykių dalyvė. Patikslintu skundu pareiškėjų prašomas panaikinti 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją, ją pakeičiančią parengtą 2022 m. liepos 20 d. patikslintą fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją ir ją pakeičiantį 2022 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 29-2-1447 atsakovė veikė kaip viešojo administravimo subjektas, o ne kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Atsakovės atsiliepime nurodytas pasiūlymas remtis specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartimi Nr. T-59/2018 yra nepagrįstas, nes nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo bylos aplinkybių, nustatytų specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. T-59/2018. Atsakovė pareiškėjams valstybinės žemės nuomos mokestį patikslintu skundu prašomais panaikinti sprendimais apskaičiavo, perskaičiavo ir nurodė sumokėti už skirtingus laikotarpius: 1) laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį (t.y. nuo to laikotarpio, kai tarp pareiškėjų ir NŽT buvo sudaryta 2021 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 8SŽN-107-(14.8.49 E.)); 2) laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį (t.y. nesant sudarytos valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties tarp pareiškėjų ir NŽT); 3) pareiškėjui S. T. perkeltą sumokėti R. T. 43,17 Eur skolą už 2016-2018 laikotarpiu R. T. neva naudotą 0,0241 ha (1/2 0,0481 ha) valstybinės žemės sklypo dalį adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovė apskritai negalėjo būti tuo subjektu, kuris valstybinės žemės nuomos mokestį turėjo teisę skaičiuoti pareiškėjams. Atsakovės atliktas žemės nuomos mokesčio apskaičiavimas ir perskaičiavimas iš esmės yra neteisėtas, kadangi atsakovė nėra Žemės nuomos sutarties šalimi (nuomotoju). Atsakovės kaip viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai skaičiuojant ir atgaline data perskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį pareiškėjams laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra neteisėti. Pareiškėjams 2019 m. kovo 7 d. įgijus pastate adresu (duomenys neskelbtini), esančias patalpas, žemės sklypas nei pareiškėjams buvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, nei buvo priimtas žemę administruojančių institucijų sprendimas leisti pareiškėjams žeme (Žemės sklypu) naudotis žemės reformos metu. Nesant nė vienos iš šių sąlygų, atsakovė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 pareiškėjams skaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį teisės neturėjo. Atsakovė privalėjo vadovautis viešajame registre nurodyta žemės sklypo verte, kurią turėjo būti apskaičiavęs žemės patikėtinis, t. y. NŽT. Pagal 1999 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 5.10 punktą, būtent NŽT turėjo apskaičiuoti žemės sklypo vertę. Atsakovė nesivadovavo patikėtinio turėta nustatyti žemės sklypo verte. Atsakovės kaip viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai skaičiuojant ir perskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį pareiškėjams laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. yra neteisėti, valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuotas nepagrįstai, o net jeigu atsakovė būtų turėjusi teisę pareiškėjams skaičiuoti žemės nuomos mokestį pareiškėjams nurodytuoju laikotarpiu, jis buvo skaičiuojamas nuo netinkamų žemės sklypo verčių ir taikant netinkamus tarifus. Pažymėjo, kad iki 2019 m. kovo 7 d. jokie sutartiniai santykiai tarp pareiškėjų ir valstybės neegzistavo, jie negalėjo atsirasti ir tarp R. T. ir valstybės, kadangi su šiuo asmeniu nebuvo sudaryta nei rašytinės sutarties, nei jam buvo nustatyta atitinkama įstatyminė prievolė pagal kokį nors administracinį aktą, suteikusį jam minėto Žemės sklypo dalį (0,0241 ha). Taigi ir šiuo atveju atsakovės kaip viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai perkeliant tariamą 43,17 Eur R. T. skolą S. T., yra neteisėti ir nepagrįsti. Mano, jog skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas dėl skunde nurodytų argumentų turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo argumentais, ir mano, kad Ginčų komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad pareiškėjai nuo 2019 m. kovo 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1329 nuosavybės teise valdo patalpas, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Alp, (duomenys neskelbtini): unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis negyvenamoji patalpa, išrašo Nr. 20/270573; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis butas, išrašo Nr. 44/685039; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis negyvenamoji patalpa, išrašo Nr. 44/685040. Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Alp, yra 0,0481 ha ploto valstybinėje žemėje. Todėl pareiškėjams pirkimo - pardavimo sutartimi įgijus aukščiau nurodytas patalpas iki 2021 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 8SŽN-107-(14.8.49E) sudarymo tarp jų ir valstybės susiklostė faktiniai žemės nuomos santykiai ir pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punkte numatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą nustato savivaldybės taryba, 1.5 punkte nurodyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas, o 1.6 punkte - kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“, 4 punkte nustatyta, kad nuomos mokestį už valstybinę žemę administruoja Kauno miesto savivaldybės administracija. Pagal Taisyklių 5 punktą valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomoję ar naudojantys valstybinę žemę. Pagal Taisyklių 6.2 papunktį prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį atsiranda įgijus nuosavybės teise pastatus, statinius ar patalpas, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra perduota naudotis panaudos teise. Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas nuo kito mėnesio pradėjus naudotis žeme (įsigijus statinį, patalpą) ar sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį“, o pagal 34 punktą jeigu žemės nuomos mokestis žemės nuomininkui (naudotojui) nebuvo apskaičiuotas įgijus nuosavybės teise pastatus, statinius ar patalpas ir asmuo nemokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio, Skyrius valstybinės žemės nuomos mokestį asmeniui apskaičiuoja nuo naudojimosi žemės sklypu pradžios, bet ne daugiau kaip už einamuosius metus ir už trejus praėjusius metus. Kadangi žemės nuomos mokestis pareiškėjams nebuvo apskaičiuotas įgijus nuosavybės teise patalpas, valstybinės žemės nuomos mokestis jiems buvo apskaičiuotas 2021 m. spalio 28 d. pagal Taisyklių 34 punktą, t. y. nuo naudojimosi žemės sklypu pradžios 2019 m. kovo 7 d. 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje pareiškėjui S. T. buvo apskaičiuota 54,33 Eur mokėtina suma, kuri pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenis 2021 m. lapkričio 15 d. buvo sumokėta. Todėl neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjai prašo panaikinti 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją, kai savo konkliudentiniais veiksmais pritarė 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijai ir joje paskaičiuotai žemės nuomos mokesčio, nepriemokos ir delspinigių sumai. 2022 m. liepos 20 d. Patikslintoje fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje buvo patikslinta klaidingai 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje nurodyta mokėtojo sklypo vertė, kas lėmė ir apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio pasikeitimą. Kauno miesto savivaldybės administracija naudojasi nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo sistema - Moris, kurioje integruota VĮ Registrų centro žemės vidutinės rinkos verčių skaičiuoklė. Įvedus į sistemą žemės sklypo plotą, adresą ir naudojimo paskirtį, parodoma vidutinė žemės rinkos vertė, t. y. skaičiuojant naudojami VĮ Registrų centro parengti duomenys. NŽT 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1030-(14.8.2E) „Dėl 2021 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. 8SŽN-107-(14.8.49E) vertės perskaičiavimo“ nurodė, kad 2021 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-10107-(14.8.49E) 9 punkte padaryta rašymo apsirikimo klaida ir vietoje 2317 Eur turėjo būti įrašyta 23172 Eur. Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. liepos 20 d. patikslino Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją ir valstybinės žemės nuomos mokestį perskaičiavo nuo 23172 Eur. Perskaičiavus valstybinės žemės nuomos mokestį mokėtina suma tapo 324,60 Eur. Valstybinės žemės nuomos mokesčio metiniai tarifai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo“. Valstybinės žemės nuomos mokesčio metiniai tarifai buvo pritaikyti atsižvelgiant į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių ant nuomojamos žemės, paskirtis - 0,3 proc. žemės mokesčio tarifas pritaikytas žemės plotui už gyvenamosios paskirties patalpą, o 0,8 proc. žemės mokesčio tarifas pritaikytas žemės plotui už kitos paskirties patalpas. Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo nuomininkui (naudotojui) mirus, nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį turi sumokėti palikimą priėmęs (-ę) įpėdinis (-iai). Palikimo atsiradimo laiku laikomas asmens mirties momentas. Remiantis tuo, pareiškėjui S. T. buvo perkelta 43,17 Eur suma kaip mirusio R. T. skola už naudojimąsi valstybine žeme, kuri susidarė 2016 - 2018 metais. R. T. šios sumos teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, todėl vadovaujantis Taisyklių 24 punktu pareiškėjas S. T. įgijo tiek pareigų kiek jų turėjo buvęs valstybinės žemės naudotojas. Pareiškėjai nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos apskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčiu. Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį T-82/2020 ir kt.). Sutinka su Ginčų komisijos sprendimu ir jame nurodytais argumentais, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 21R1-262 (AG1-234/10-2022), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Kauno m. savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus parengtos 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos, ją pakeičiančios šio skyriaus parengtos 2022 m. liepos 20 d. patikslintos fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos ir ją pakeičiančios 2022 m. spalio 6 d. šio skyriaus sprendimo Nr. 29-2-1447, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2019 m. kovo 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1329 nuosavybės teise valdo patalpas, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Alp, (duomenys neskelbtini): unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis negyvenamoji patalpa, išrašo Nr. 20/270573; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis butas, išrašo Nr. 44/685039; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis negyvenamoji patalpa, išrašo Nr. 44/685040. Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Alp, yra 0,0481 ha ploto valstybinėje žemėje. 2021 m. balandžio 14 d. tarp pareiškėjų ir NŽT buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-107-(14.8.49E) ir 2022 m. sausio 10 susitarimas Nr. 8SŽN-107-(14.8.49E) „Dėl 2021 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. 8SŽN-107-(14.8.49E) pakeitimo“.
2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje pareiškėjui S. T. buvo apskaičiuota 54,33 Eur mokėtina suma, kuri pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenis 2021 m. lapkričio 15 d. buvo sumokėta. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1030-(14.8.2E) „Dėl 2021 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. 8SŽN-107-(14.8.49E) vertės perskaičiavimo“ nurodė, kad 2021 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-10107-(14.8.49E) 9 punkte padaryta rašymo apsirikimo klaida ir vietoje 2317 Eur turėjo būti įrašyta 23172 Eur. Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. liepos 20 d. patikslino Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją ir valstybinės žemės nuomos mokestį perskaičiavo nuo 23172 Eur. Perskaičiavus valstybinės žemės nuomos mokestį mokėtina suma tapo 324,60 Eur.
Pareiškėjai, nesutikdami su Kauno m. savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus parengta 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija, ją pakeičiančia šio skyriaus parengta 2022 m. liepos 20 d. patikslinta fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija ir ją pakeičiančiu 2022 m. spalio 6 d. šio skyriaus sprendimu Nr. 29-2-1447 pateikė skundą Ginčų komisijai, prašydami: panaikinti Kauno m. savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus parengtą 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją, ją pakeičiančią šio skyriaus parengtą 2022 m. liepos 20 d. patikslintą fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją ir ją pakeičiantį 2022 m. spalio 6 d. šio skyriaus sprendimą Nr. 29-2-1447 (Ginčų komisijos byla Nr. AG1-234/10-2022).
Pareiškėjų vertinimu 0,0481 ha žemės ploto vertė yra 2317 Eur ir nuo šios vertės, kuri nurodyta 2021 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 8SŽN-107-(14.8.1ž49E), turėjo būti skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
Ginčų komisija 2022 m. lapkričio 30 d. Nr. 21R1-262 (AG1-234/10-2022) sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų D. Č. ir S. T. patikslintą skundą, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Ginčų komisija skundžiamą sprendimą argumentavo tuo, jog pareiškėjų keliamas ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi, pareiškėjų skundžiamais Kauno m. savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus parengta 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija, ją pakeičiančia šio skyriaus parengta 2022 m. liepos 20 d. patikslinta Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija ir ją pakeičiančiu 2022 m. spalio 6 d. šio skyriaus sprendimu Nr. 29-2-1447 yra būtent apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti atitinkamas valstybinės žemės nuomos mokestis, su kurio dydžiu pareiškėjai nesutinka bei iš esmės skundžia, tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimas, vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjai valstybinės žemės nuomos sutartį yra sudarę su Nacionaline žemės tarnyba, o Kauno miesto savivaldybės administracija apskaičiuoja mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį, nekeičia pareiškėjų keliamo ginčo teismingumo. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio yra susijęs su valstybinės žemės nuomos santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (pvz. 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. T-82/2020, 2018 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. T-59/2018, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį byloje Nr. T-43/2016; 2013 m. balandžio 9 d. nutartis byloje Nr. T-47/2013).
Pareiškėjai nesutikdami su Ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, skunde nurodo, kad, šiuo atveju, atsakovė apskaičiuodama valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį veikė kaip viešojo administravimo subjektas, o ne kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Ginčas nėra kilęs tarp valstybės žemės nuomos sutarties šalių (pareiškėjų ir NŽT). Ginčas kilęs išimtinai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atlikto klaidingo nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, t. y. dėl netinkamai atliktos administracinės procedūros, skirtos paskaičiuoti valstybės žemės nuomos mokesčio dydį, todėl pareiškėjų vertinimu ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – ir IAGNTĮ), Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).
Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, IAGNTĮ 6 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju – IAGNTĮ ir ABTĮ, nurodytų kreipimosi sąlygų.
IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).
IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu: 1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai; 2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba prašymas atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą atmetamas; 3) ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta.
ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, kad Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Komisijos kompetencijai priskirta spręsti ginčus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija nenagrinėja bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Sprendžiant dėl kilusio ginčo prigimties, reikšminga aplinkybė yra suinteresuoto asmens teismui teikiami reikalavimai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. T-16-11). Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, lemiamos reikšmės neturi skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo įforminimo lingvistinės formuluotės (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis). Teismas, spręsdamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio atsisakymo priimti nagrinėti skundą teisėtumą bei pagrįstumą, privalo įvertinti pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų prigimtį ir pobūdį.
Analizuojant pareiškėjų 2022 m. lapkričio 22 d. Komisijai pateikto patikslinto skundo turinį matyti, jog pareiškėjai kelia ginčą dėl klaidingai atlikto valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo ir siekia Kauno m. savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus parengtos 2021 m. spalio 28 d. Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos, ją pakeičiančios šio skyriaus parengtos 2022 m. liepos 20 d. patikslintos Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos ir ją pakeičiančio 2022 m. spalio 6 d. šio skyriaus sprendimo Nr. 29-2-1447, panaikinimo.
Pažymėtina, kad žemės nuomos, tame tarpe ir valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXIX skyrius (CK 6.545 – 6.566 str.). Šiuo atveju atsakovė, vykdydama valstybinės žemės nuomos funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, t. y. valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų ir teisę nustatyti, apskaičiuoti ir gauti žemės nuomos mokestį už išnuomotus valstybinės žemės sklypus (CK 6.552 str. 2 d., LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 p., 3 p., 5 p., 7 p.).
Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, Taisyklių sąlygomis ir tvarka, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio santykio bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-166/2015; 2020 m. spalio 7 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-81/2020; 2023 m. sausio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-1/2023). Tarp atsakovės ir pareiškėjo susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami civilinės teisės normų, todėl ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis; 2013 m. balandžio 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-47-2013).
Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį T-125/2015, priimtą byloje K. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį Nr. T-166/2015, priimtą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija v. UAB „Siampeksas“ ir kt). Atsakovė – savivaldybė, kurios teritorijoje yra naudojamas valstybinės žemės sklypas, vykdydama valstybinės žemės nuomos funkcijas – veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų – ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3, 7 ir 8 punktai) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-43/2016).
Teismas pažymi, kad nepaisant to, kad pareiškėjai skunde nereiškia reikalavimų, kurie būtų susiję su Kauno miesto savivaldybės administracijos, kaip sutartinių valstybinės žemės nuomos santykių dalyvio, teisėmis ir pareigomis, tai nekeičia pareiškėjų keliamo ginčo pobūdžio. Tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir pareiškėjų susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami civilinės teisės normų. Ginčai dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, kylantys iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus aplinkybė, jog pareiškėjai valstybinės žemės nuomos sutartį yra sudarę su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o Kauno miesto savivaldybės administracija apskaičiuoja mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį, nekeičia pareiškėjų keliamo ginčo teismingumo. Todėl, teismo nuomone, Komisija visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą.
Kadangi Ginčų komisijos kompetencijai nėra priskirtinas civilinio teisinio pobūdžio ginčų nagrinėjimas, Komisija pagrįstai nusprendė, jog byla pagal pareiškėjų skundą nepriskirtina Komisijos kompetencijai, todėl Komisijos 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 21R1-262 (AG1-234/10-2022) laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Netenkinus pareiškėjų skundo reikalavimo dėl Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjų skundo reikalavimo – įpareigoti Ginčų komisiją priimti nagrinėti pareiškėjų patikslintą skundą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Kadangi šioje byloje pareiškėjų skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo patenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų S. T. ir D. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.