Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-09-30 · Civilinė byla Nr. 2S-654-345/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-30
Bylos Nr.
2S-654-345/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pirm.), Virginija Volskienė, Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
Rimanto A
Suinteresuotas asmuo
S.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-654-345/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.;102.4.;34.5.;(S).;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės,Virginijos Volskienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Rimanto A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutarties, pagal pareiškėjo Rimanto A. G. pareiškimą, dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys S. V., P. V., Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė V. Z. ir Vilniaus apskrities VMI.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. A. G. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti terminą palikimui priimti po jo žmonos L. G. mirties. Nurodė, kad L. G. mirė (duomenys neskelbtini) Kanadoje, testamento sudariusi nebuvo. Pareiškėjo ir L. G. santuoka buvo sudaryta 1990-01-06 Toronte, Kanadoje. Pareiškėjas ir sutuoktinė gyveno Kanadoje. L. G. turėjo Lietuvos pilietybę. Po L. G. mirties Lietuvos Respublikoje atsirado palikimas. Nustatyta tvarka pagal LR įstatymus trijų mėnesių laikotarpyje dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, nes gyveno Kanadoje, Lietuvos įstatymų nežinojo, net neabejojo, kad žmonai mirus, jos turtas atitenka vyrui. Vėliau pareiškėjas sužinojo, kad jis turtą paveldi kartu su žmonos tėvais - Sofija ir P. V.. Pareiškėjas – senyvo amžiaus (duomenys neskelbtini), jokių specialių teisinių žinių neturi, yra prastos sveikatos, būdamas Lietuvoje dėl palikimo niekur nesikreipė, nes po žmonos mirties buvo praėję mažai laiko, buvo labai sunku. Kadangi Lietuvą ir Kanadą skiria labai didelis atstumas, daug laiko atėmė dokumentų siuntinėjimas, nes nebuvo teisingai įforminti dokumentai. 2008-01-02 pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos ambasadą Otavoje apie palikimo priėmimą, kur jam buvo paaiškinta, kad jis turi kreiptis į teismą Lietuvoje dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Terminą pratęsti būtina siekiant pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė V. Z. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 24-36,99).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepime su pareiškimu sutiko, prašė civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 38-39).

Suinteresuoti asmenys S. V. ir P. V. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, teigdami, kad apie paveldėjimo tesės realizavimą pareiškėjas buvo informuotas ir galėjo tai padaryti tinkamai ir laiku (b.l.44-46).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Konstatavo, jog pareiškėjas žinodamas apie savo teises nerealizavo jų per protingą terminą tiek būdamas Lietuvoje, tiek išvykęs. Nėra jokių duomenų ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad pareiškėjui buvo trukdoma tai padaryti laiku pačiam ar per įgaliotus asmenis. Nėra paneigta aplinkybė, jog apie tokios teisės buvimą ir galimą jos realizavimą pareiškėjui buvo žinoma ir tuoj po palikėjos mirties, nes mirusiosios brolis dar iki pareiškėjui atvykstant į Lietuvą vyko į Kanadą, šalys bendraudavo internetu. Labiau tikėtina, jog aptarinėjo šiuos klausimus, nei priešingai. Įstatymų ar tam tikros tvarkos nežinojimas, amžius nėra savaiminė vada terminui pratęsti pripažinus jį esant praleistu dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas turėjo objektyvias galimybes įgyvendinti savo galimą paveldėjimo teisę, jo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo praleistam terminui pratęsti (CK 1.5 str., 5.57 str.). Teismas atsižvelgė ir į kitas svarbias aplinkybes, t. y., kad paveldėjimo objektu Lietuvoje yra palikėjos tėvų, suinteresuotų asmenų byloje S. ir P. V. įgytas ir dukrai dovanotas turtas, kuriuo rūpinasi jie patys padedami sūnaus. Pareiškėjo, kaip galimo įpėdinio, teisės į palikimą jam esant Kanadoje, nebūnant Lietuvos piliečiu ir faktiškai to turto neprižiūrint ir juo nesirūpinant, būtų išskirtinai formalios (CK 1.5 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pratęsti pareiškėjui terminą palikimui priimti.

Nurodo, jog pirmos instancijos instancijos teismo nutartis yra neteisėta, pažeidžianti LR CK 5.57 str. nuostatas bei pažeidžianti pareiškėjo, kaip sutuoktinio ir žmogaus, teises. Mano, jog teismas nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą netinkamai įvertino proceso dalyvių parodymus ir pasisakymus, netinkamai taikė LR įstatymus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos.

Nurodo, jog P. V. ir S. V. parodymai yra neobjektyvūs. Jie tvirtino, kad pareiškėjas žinojo apie palikimo priėmimo Lietuvoje tvarką, tačiau 2007-04-23 pareiškime palikimo priėmimui P. ir S. V. nurodė, kad kitų įpėdinių nėra. Iš visų teisme pateiktų parodymų E. B. parodymai yra objektyviausi, t. y. liudytoja paaiškino, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties į Lietuvą atvyko 2007 m. gegužės mėnesį, pats jai paskambino, prašė susitikti. Jiems susitikus, pareiškėjas jai tik guodėsi, jokių kitų kalbų nebuvo, pasakė, kad su mirusios žmonos tėvais jau prasidėjo konfliktai. Pareiškėjas kreipėsi konsultacijos į notarų kontorą. Po šios konsultacijos pareiškėjas E. B. sakė, kad jam reikia daug dokumentų, laiko yra mažai, greitai reikės išvažiuoti, o jam dar daug kas neaišku. Visą laiką, kurį pareiškėjas praleido Lietuvoje buvo prislėgtas, pasimetęs dėl žmonos netekties bei dėl to, kad mirusiosios tėvai jam turi kažkokių priekaištų. Grįžęs į Kanadą pareiškėjas prašė E. B. atstovauti jo interesus Lietuvoje, tačiau ji atsisakė, nes žinojo, kad tarp V. šeimos ir pareiškėjo yra kilęs konfliktas.

Iš liudytojo A. V. (mirusiosios brolio) parodymų taip pat galima daryti prielaidą, kad šis nuvykęs į Kanadą pareiškėjui siūlė atsisakyti jam priklausančios palikimo dalies. Konfliktas kilo iš suinteresuotų asmenų pusės, nes pareiškėjui buvo duota suprasti, jog jis nepretenduotų į palikimo dalį Lietuvoje.

Suinteresuoto asmens notarės V. Z. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. Teismo posėdžio metu notarė pradžioje kalbėjo apie tai, kad negalinti patvirtinti to fakto, jog pareiškėjas lankėsi jų notarų kontoroje, tačiau vėliau paaiškino, kad kontoroje lankėsi asmuo, prisistatęs mirusiosios L. G. vyru. Pareiškėjo išvaizdos ji neįsidėmėjo, tačiau vėliau nurodė, jog šis buvo sveikas, be aiškių neįgalumo požymių, ne invalido vežimėlyje. Notarė įvertino ir tai, kad pareiškėjo sielvartas ir ašaros buvo apsimestini.

Teismas neįvertino pareiškėjo pastangų tiek Kanadoje tiek Lietuvoje tinkamai realizuoti savo teises, t. y. ieškojo žmogaus, kuris galėtų atstovauti jo interesus Lietuvoje. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad pareiškėjas yra garbaus amžiaus žmogus, gyvenantis Toronto mieste Kanadoje, o iki Otavos miesto, kur yra Lietuvos ambasada skiria keli šimtai kilometrų, kuriuos jis įveikė kelis kartus, kad būtų teisingai paruošti dokumentai. Pareiškėjas pagalbos kreipėsi į kitus Kanadoje gyvenančius lietuvius, kad padėtų jam surasti atstovą Lietuvoje, nes E. B., atstovauti pareiškėjo interesus atsisakė. Pareiškėjas visiškai nesuprato Lietuvos įstatymų ir jam tai buvo sudėtinga paaiškinti. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas teismą pasiekė tik 2008-01-09, tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas iki to laiko nieko nedarė ir nesirūpino. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo emocinę būklę, į tai, kad jis su savo žmona išgyveno 17 metų, jos staigi mirtis jam sukėlė gilius emocinius išgyvenimus. Dauguma žmonių po tokių pergyvenimų mažiausiai galvoja apie turtą, o sielvartauja dėl jam brangaus žmogaus netekties.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys S. V. ir P. V. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, jog pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, pilnai ištyrė visus įrodymus ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą pratęsti terminą palikimui priimti. Pareiškėjas, kaip ir bet kuris kitas asmuo, įgyjantis teisę į atsiradusį palikimą, vienodomis sąlygomis ir teisėmis privalo gerbti LR įstatymus, jų laikytis ir realizuoti savo teises įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, ginti ne tik savo teises, bet gerbti kitų asmenų, pretenduojančių į palikimą, teises, elgtis jų atžvilgiu sąžiningai ir rūpestingai, tuo užtikrindamas ne tik paties, bet ir kitų asmenų teisių realizavimo nepažeidžiamumą.

Pareiškėjas nuo pat sutuoktinės mirties turėjo teisę į palikimą, tačiau dėl savo paties neveikimo, dėl aplaidaus nesidomėjimo palikimo priėmimo Lietuvoje tvarka ir terminais, Lietuvos Respublikos įstatymų ignoravimo, savo manymo, kad sutuoktinės turtas savaime priklauso jam vienam, jam įstatymų suteiktos teisės nerealizavo. Byloje surinkti įrodymai - liudytojų A. V., E. B., R. C. parodymais patvirtinta, kad pareiškėjui iš karto po sutuoktinės mirties buvo žinoma palikimo priėmimo Lietuvoje tvarka ir 3 mėnesių terminas. E. B. patvirtino, kad pareiškėjui atvykus į Lietuvą ji asmeniškai nuvežė pastarąjį pas notarą pasikonsultuoti apie palikimo priėmimą, kur jam buvo ne tik nurodyta palikimo priėmimo tvarka, bet dar kartą nurodyta notarė, vedanti L. G. palikimo bylą, t.y. V. Z., pas kurią pastarasis ir apsilankė vizito Lietuvoje metu. Jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių šiuos įrodymus, byloje nėra, be to ir ieškovas pareiškime nurodė lankęsis pas notarę. Notarė patvirtino, kad R. G. buvo pasiūlyta notarų biure išreikšti savo valią priimti palikimą, t. y. parašyti pareiškimą, tačiau pastarasis atsisakė atlikti šį veiksmą, būtiną palikimui priimti, nurodydamas, kad savo teises įgyvendins per advokatą. Bylos nagrinėjimo metu, nei visą mėnesį (nuo 2007-05-10 iki 2007-06-09 (b.l. 9-10) viešėdamas Lietuvoje, lankydamas bendrus pažįstamus, mirusiosios drauges, pats važinėdamas didelius atstumus Lietuvoje ir turėdamas realią galimybę kreiptis į advokatus teisinės pagalbos, nesiėmė jokių veiksmų realizuoti paveldėjimo teisę. Pareiškėjo vėlesni veiksmai, tokie kaip kreipimasis dėl teisinės pagalbos ir sutarties su advokate sudarymas tik rudenį 2007m. spalio mėnesį, patvirtina pareiškėjo nesirūpinimą palikimu.

Palikimo nepriėmimą atvykus į Lietuvą pareiškėjas grindė senyvu amžiumi, prasta sveikata po sutuoktinės mirties, tačiau šie argumentai patys savaime nėra priežastimi, trukdžiusia palikimui priimti. Be to pareiškėjui nei amžius, nei fizinė ar dvasinė sveikata nesutrukdė visą mėnesį intensyviai vykti į svečius, nuolat bendrauti su įmonėmis. Tokie pareiškėjo veiksmai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę per protingą terminą įstatymų nustatyta tvarka realizuoti savo teisę priimti palikimą, tačiau jos realizavimo ėmėsi tik 2008 m. pradžioje.

Byloje nebuvo pateikta jokių neginčijamų įrodymų apie pareiškėjo negalėjimą realizuoti savo teisės dėl blogos sveikatos. Tik praėjus beveik metams laiko po sutuoktinės mirties, t.y. 2008-01-02 pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos ambasadą Otavoje dėl palikimo priėmimo. Šį veiksmą pareiškėjas galėjo atlikti ir nepraleidęs termino palikimui priimti.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo naują aplinkybę, kad pareiškėjas tuo metu tikrai manė, kad palikimą valdė praktiškai jį priėmęs. Paveldėjimą sudarantį turtą pastoviai prižiūrėjo ir juo rūpinosi pareiškėjai. Visas išlaidas, susijusias su šio turto išlaikymu apmokėjo ir iki šiol apmoka pareiškėjai, todėl pareiškėjo teiginys apie praktinį palikimo priėmimą yra nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms.

Tai, kad pareiškime palikimo priėmimui pareiškėjai nurodė kad kitų įpėdinių nėra, pagrįsta suinteresuotų asmenų, dar senesnio amžiaus asmenų nei pareiškėjas, suvokimu, kad įpėdiniais laikomi mirusio asmens vaikai, ir, kadangi dukra vaikų neturėjo, todėl nurodė, kad įpėdinių nėra. Be to, pateikė ne tik minėtą pareiškimą, bet kartu ir Toronte išduotą mirties liudijimą, kuriame ir yra nurodytas L. G. sutuoktinis pareiškėjas R. A. G., todėl abu kartu pateikti dokumentai paneigia, kad suinteresuoti asmenys siekę nuslėpti kitus įpėdinius.

Teismas teisingai įvertino liudytojos E. B. parodymus, patvirtinusius, kad viešnagės Lietuvoje metu pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos detaliai išsiaiškinti paveldėjimo Lietuvoje tvarką. Pareiškėjas būdamas pas notarę pats ar per atstovą turėjo galimybę paduoti pareiškimą palikimui priimti, tačiau tendencingai šio veiksmo neatliko.

Atskirasis skundas grindžiamas nepagrįsta pareiškėjo prielaida, kad A. V. siūlė atsisakyti palikimo, tačiau jokių objektyvių ir neginčijamų tokios prielaidos įrodymų nėra.

Šalies argumentai

Pareiškėjas neteisingai interpretuoja notarės K. Z. paaiškinimus. Priešingai nei nurodo pareiškėjas notarės parodymai nuoseklūs ir objektyvūs, neprieštaravo kitų liudytojų parodymams. Notarė paaiškino ir patvirtino, kad pareiškėjas tikrai lankėsi notarų biure, dėl paveldėjimo priėmimo, kad jam buvo pasiūlyta palikti pareiškimą ir kad jis atsisakė atlikti šį veiksmą nurodydamas, kad tai atliks per atstovą. Notarė nurodė, kad šioje byloje atliko visus įmanomus veiksmus, kad išsiaiškintų visas su palikimu susijusias aplinkybes, dėl ko buvo ilgai neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, buvo net siunčiamas raštas pareiškėjui į Kanadą, kad šis patikslintų faktines aplinkybes, ar nebuvo sudaryta vedybinė sutartis. Iš paveldėjimo bylos dokumentų ir paties pareiškėjo apsilankymo notaro biure yra žinoma apie pareiškėją ir jo teises, tačiau pareiškėjas nėra pateikęs nei prašymo priimti palikimą nei atsisakymo nuo palikimo.

Pareiškėjas nepaiso paveldėjimo bylą vedančios notarės prašymų pateikti būtinus dokumentus. Negavus iš pareiškėjo atsakymo yra neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl tokie pareiškėjo veiksmai pažeidžia ir kitų paveldėtojų teises. Šios aplinkybės tik patvirtina pareiškėjo nerūpestingą ir aplaidų elgesį paveldėjimo teisiniuose santykiuose.

Pažymi, jog suinteresuoti asmenys yra garbesnio amžiaus nei pareiškėjas. S. V. pareiškėjo viešnagės metu buvo atlikta sunki operacija, tačiau nepaisant nei amžiaus nei silpnos sveikatos S. V. sugebėjo suprasti įstatymus ir jų laikytis.

Byloje apklaustų asmenų parodymais įrodyta, kad pareiškėjui buvo išaiškinti LR įstatymai, reglamentuojantys palikimo priėmimą. Teismas įvertino pareiškėjo situaciją netekus sutuoktinės, ir įvertino ne atskirus bylos įrodymus, bet jų visumą. Byloje taip pat nėra jokių patikimų duomenų ir įrodymų, leidžiančių pripažinti, jog buvo sutrikusi pareiškėjo emocinė būsena, dėl kurių pareiškėjas būtų negalėjęs realizuoti savo teisių į palikimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė V. Z. prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Nurodo, jog informacija ir konsultacijos paveldėjimo klausimais Vilniaus m. 41 notarų biure teikiamos nemokamai, todėl klientui atvykus į biurą pasiteirauti nėra prašoma pateikti asmens dokumentą ir tokių klientų registracija nėra vedama. Neįmanoma prisiminti kaip atrodė klientas, kalbėjo ir kas iš darbuotojų su juo bendravo, nes per metus buvo atlikta 3270 notarinių veiksmų. Nurodo, jog informacijos suteikimas, jos suvokimas ir sprendimo priėmimas yra skirtingi momentai. Buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad nebūtų pažeisti A. G. teisėti interesai. Mirusiosios tėvai nuolat lankėsi notarų biure, reikalaudami išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiosios turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes galimybių išsiaiškinti be R. A. G. dalyvavimo, ar nebuvo užsienyje mirusioji sudariusi vedybų sutarties, testamento, kas turėtų esminę reikšmę sprendžiant paveldimo turto perdavimo nuosavybėn klausimą, nebuvo. Pareiškėjo atstovė atvykusi į notarų biurą pateikė 2007-10-07 atstovavimo sutartį, tačiau ieškinys dėl termino palikimui priimti buvo pateiktas teismui tik praėjus 3 mėnesiams. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad mėgina susitarti su Sofija ir P. V., kad šie duotų sutikimą pareiškėjui paveldėti, nors ir praleidus palikimui priimti terminą. Pažymi, kad L. G. mirė (duomenys neskelbtini) ir per visą laikotarpį iki šios dienos nėra gauta jokių rašytinių R. A. G. prašymų ar pareiškimų, kas padėtų notarui sužinoti jo valią palikimo priėmimo klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

LR CK 5.50 str. 2 d. yra nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal LR CK 5.57 str. 1 d. teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, kiek jis buvo praleistas, taip pat ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, faktines bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, jo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjo sutuoktinė L. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2007-05-10 – 2007-06-09 laikotarpiu buvo atvykęs į Lietuvą, kreipėsi į notarų biurą konsultacijos dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškimo apie palikimo priėmimą notarų biurui nepateikė. Į Lietuvos ambasadą Kanadoje, Otavoje pareiškėjas kreipėsi tik 2008-01-02 (praėjus 11 mėnesių). Prašymą teismui pratęsti terminą palikimui priimti pareiškėjas pateikė 2008-01-09 (praėjus 11 mėnesių). Atskirąjame skunde pareiškėjas remiasi liudytojos E. B. parodymais, pagal kuriuos pareiškėjas atvykęs į Lietuvą buvo prislėgtas dėl sutuoktinės mirties, taip pat dėl konflikto su sutuoktinės tėvais. Kadangi pareiškėjas nenurodo kitų konflikto priežasčių su sutuoktinės tėvais, darytina išvada, kad jau sutuoktinės broliui svečiuojantis Kanadoje (2007-04-08 - 2007-05-10), bei pareiškėjo viešnagės Lietuvoje metu tarp šalių, dėl paveldimo turto buvo kilęs ginčas. Pareiškėjas sugrįžęs į Kanadą prašė E. B. atstovauti Lietuvoje jo interesus. Šios aplinkybės parodo, jog pareiškėjui po sutuoktinės mirties buvo žinoma apie praleistus terminus paveldėjimui priimti, tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik metams. Pareiškėjas prašymą pratęsti terminą palikimui priimti grindžia silpna sveikata, amžiumi, teisiniu neišprusimu, bei tolimu atstumu (pareiškėjas gyvena Kanadoje). Tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas buvo tokios silpnos sveikatos, jog tinkamai negalėjo pasirūpinti savo teisėmis. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas tinkamai priėmė po sutuoktinės mirties į Kanadą atvykusį jos brolį, vėliau pareiškėjas lankėsi Lietuvoje. Liudytojų parodymais A. V., E. B., R. C. parodymais nustatyta, jog pareiškėjui buvo žinoma apie 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėjas lydimas E. B. V. kreipėsi į notarų biurą, o liudytojai R. C. pareiškėjas minėjo, jog paveldėjimo dokumentų sutvarkymas kainuoja daug pinigų. Pateikti elektroniniai susirašinėjimai su atstove Lietuvoje E. A. patvirtina pareiškėjo kompiuterinį raštingumą, o tai reiškia, jog pareiškėjas turėjo galimybę gauti visą informaciją ir elektroniniu paštu, bei internetu. Taip pat pareiškėjas galėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmus Kanadoje per šioje valstybėje esančias Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, teikiančias konsulines paslaugas. Priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino pratęsimo klausimą, jeigu jos sutrukdė arba dėl jų asmuo neteko galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį. Taigi šios priežastys turi pateisinti tiek tokių veiksmų neatlikimą per tris mėnesius, tiek ir šio termino praleidimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo objektyvių termino praleidimo priežasčių, bei aplinkybių kurios pateisintų visą termino praleidimo laikotarpį, faktinės aplinkybės, bei liudytojų ir suinteresuotų asmenų parodymai patvirtina, jog pareiškėjas savo teises įgyvendino aplaidžiai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą pratęsti terminą palikimui priimti.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Danutė KutrienėVirginija Volskienė