Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rimvirita“ bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ įgaliotam asmeniui Gintui Gelčiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Rimvirita“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi UAB „Rimvirita“ iškelta bankroto byla (t. I, b.l. 57-58), 2015 m. sausio 22 d., 2015 m. vasario 2 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. vasario 19 d., 2015 m. kovo 5 d. nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai (t. II, b.l. 78-79, 91, 124-126, 140, 145). 2015 m. kovo 31 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. II, b.l. 194-195). 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2015 m. liepos 20 d., 2015 m. rugpjūčio 20 d., 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 2 d., nutartimis patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai (t. II, b.l. 199, t. III, b.l. 10, 48-49, 62, 76-77, 87-88)

Teismo posėdžio metu bankroto administratorius palaikė prašymą. Paaiškino, kad įmonės nemokumą lėmė klientų mažėjimas. Nuo pat įsikūrimo iki bankroto bylos iškėlimo įmonė teikė viešbučio apgyvendinimo ir restorano maitinimo paslaugas, jokios papildomos veiklos įmonė nevykdė. Pagrindiniai įmonės klientai buvo rusakalbiai asmenys, didžioji dalis – iš Kaliningrado srities. 2014 metais paaštrėjus Europos sąjungos ir Rusijos santykiams, klientų srautai nutrūko. Įmonė, siekdama išsilaikyti, 30 % sumažino kainas. Tačiau tam, kad įmonės veikla nebūtų nuostolinga, įmonei per mėnesį reikėjo gauti apie 50 000 Lt pajamų. Pajamoms sumažėjus įmonės situacija pradėjo blogėti. Įmonės vadovas administratoriui perdavė visą dokumentaciją. Administratoriui atlikus analizę, sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, nebuvo nustatyta, nesavalaikio ar tyčinio bankroto požymių taip pat nenustatyta. Įmonėje turto nebėra, galimybių papildomai gauti lėšų taip pat nėra, todėl bankroto procedūrų tęsimas netikslingas. Mano, kad sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas nesukliudys vykstančiam ikiteisminiam tyrimui.

Kreditoriai posėdyje nedalyvavo. Iš jų jokių prašymų iki bylos nagrinėjimo pabaigos negauta, nors apie posėdžio vietą ir laiką, teismo pavedimu, jie buvo informuoti administratoriaus (t. III, b. l. 122-125).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalį po to, kai administratorius pateikia ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Iš administratoriaus paaiškinimų ir pateiktos ataskaitos nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą įmonė materialaus turto turėjo 2393,99 Eur sumai. Ilgalaikį kilnojamąjį turtą sudarė baldai, svarstyklės, televizoriai, seni šviestuvai, kompiuteriai ir kt. buityje naudojami daiktai, kurių prireikia viešbutyje ar restorane. Daiktai seni, įsigyti 2002-2007 metais, keli daiktai įsigyti 2011 m. Trumpalaikį turtą (atsargas) sudarė alkoholiniai gėrimai. Piniginių lėšų tik 24 Eur. Visas, turtas, kuris buvo įsigytas per trijų metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir ankstesnius laikotarpius, parduotas nei perleistas nebuvo, jis perduotas administratoriui pagal balansinius duomenis. Per trijų metų laikotarpį buvo įvykdytas tik vienas registruojamo kilnojamojo turto pardavimo sandoris – automobilio Mercedes Benz CL 63 AMG įsigijimas. Administratoriaus paaiškinimu, automobilio įsigijimu buvo bandoma pritraukti naujus klientus bei išlaikyti senus. Automobilis turėjo būti skirtas aptarnauti atvykstančius į viešbutį svečius, už automobilio nuomą gaunant papildomai pajamų. Lėšas, reikalingas automobilio įsigijimui, paskolino įmonės akcininkas. Kadangi laukto rezultato nepasiekta bei siekiant sumažinti įmonės sąnaudas buvo bandyta automobilį parduoti. Neradus pirkėjo bei kreditoriams neišgalint perimti tokio brangaus automobilio, nutarta automobilį parduoti akcininkui, įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, tokiu būdu sumažinant įmonės skolas. Automobilis nebuvo parduotas mažesne nei balansine likutine verte nei rinkos verte. Administratoriaus vertinimu, automobilio perleidimas įtakos įmonės nemokumui neturėjo, nes UAB „Rimvirita“ buvo nemoki dar iki sandorio sudarymo. Pagrindų, šios sandorio ginčijimui administratorius nenustatė, kreditoriai bankroto proceso metu pritarė administratoriaus teikiamoms ataskaitoms, sandorių (automobilio įsigijimo bei vėlesnio jo perleidimo akcininkui atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą) teisėtumo bei ekonominio naudingumo įmonei nekvestionavo. Bankroto proceso metu visas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas buvo parduotas už 4800 Eur. Įmonė turėjo du debitorius. Vykdant kreditorių susirinkimo nutarimą, 207,11 Eur debitorinis reikalavimas nurašytas kaip ekonomiškai nenaudingas išieškoti, o debitorinis reikalavimas 266,21 Eur sumai, parduotas laisvu pardavimu už 10 Eur. Iš likvidacinio akto ir 2015 m. spalio 9 d. balanso matyti, kad įmonė jokio turto neturi (t. III, b.l. 114-115). Baigus bankroto procedūrą, liko nepatenkini kreditorių reikalavimai 193 310,15 Eur sumai. Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. liepos 29 d. pažyma (t. III, b. l. 116) patvirtina, kad UAB „Rimvirita“ su Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi. Teismui savo iniciatyva patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose UAB „Rimvirita“ dalyvautų proceso šalimi, nėra. Teismo turimais duomenimis, šiuo metu buvusio įmonės vadovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų Užklausus ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją, buvo gautas atsakymas, jog teismo sprendimas pripažinti UAB „Rimvirita“ veiklą pasibaigusia nesutrukdys ikiteisminio tyrimo eigai.

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorius atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Rimvirita“ (juridinio asmens kodas 135900423) veiklą pasibaigusia dėl bankroto.

Įpareigoti administratorių atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti administratorių sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.