Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2010-06-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėn., BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas metams. 2010-11-25 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) 2011-04-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 186 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėn. BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. paskirtą bausmę subendrinus su 2010-06-10 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams, ją atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs.

3) 2014-02-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

4) 2018-01-15 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 str. 2 d.- 2 epizodai, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. lapkričio 5 d., apie 14.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tyčia sugriebęs už drabužių savo šeimos narei – sugyventinei D. B. ją tempė, sugriebęs už rankų ją tampė, viena ranka sugriebęs už veido jį suspaudė, sudavė vieną smūgį kumščiu D. B. į dešinį šoną bei sugriebęs ranka už kaklo ją smaugė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodines kraujosruvas kakle, abiejose rankose ir nugaroje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad lapkričio mėnesį, dienos neprisimena, bet galėjo būti lapkričio 5 d., apie 14 val., pas D. B. bute – (duomenys neskelbtini), jis grįžo namo išgėręs degtinės, buvo neblaivus. Tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas. Nukentėjusioji išbėgo pro buto duris į laiptinę. Jis ją pasivijo ir patempė už kapišono, ji įsikabino į turėklą. Pasakė eiti į kambarį ir nedaryti nesąmonių. Sugriebė jai už veido ir pradėjo tempti link kambario. Paskui pradėjo ją tampyti už rankų, kad atsikabintų nuo tų turėklų ir sudavė nestiprų smūgį į šoną su kumščiu. Paskui suspaudė už gerklės ir nuėjo į kambarį. D. B. buvo jo sugyventinė, kartu gyveno nuo 2017 m. gegužės mėnesio pas ją bute. Neblaivumas įtakos turėjo, blaivas nebūtų taip pasielgęs. Nukentėjusiosios atsiprašė, gailisi dėl savo poelgio. Dabar kartu negyvena, nebendrauja, bendrų vaikų neturi. Sutiktų gydytis dėl alkoholizmo, jeigu teismas skirtų tokį įpareigojimą.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

Pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo, kuriame nurodyta, jog 2018-11-05 gautas D. B. pranešimas, kad jos sugyventinis A. V., apie 15.00 val. sumušė ją rankomis suduodamas smūgius ir smaugdamas, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų. Vėliau apie 18.00 val. mėtė į buto langus akmenimis (1 tomas, b. l. 1-2).

D. B. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2018-11-05 apie 15 val. jos sugyventinis A. V. griebė jai už kaklo, sudavė į šoną, smaugė, padarė sužalojimus kakle, rankose, veide, sukėlė fizinį skausmą. (1 tomas, b. l. 11-13)

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo- D. B.. Matomi sužalojimai: patinimas, kraujosruvos. Moteris akivaizdžiai išsigandusi. D. B. teigė, jog sugyventinis sudavė kumščiu, bandė smaugti. (1 tomas, b. l. 14-17)

Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirma laiptinė. Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta, niekas nepaimta. (1 tomas, b. l. 18-23)

Policijos suvestinių išrašu, kur nurodyta, kad 2018-11-05 18.01 val. gautas D. B. telefoninis pranešimas apie tai, kad sugyventinis mėtė akmenis į langus, prieš tai buvo smurtas. (1 tomas, b. l. 24-25)

2018-11-06 įvykių paieškos pažymoje užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2018-11-06 adresu (duomenys neskelbtini), policija kviesta penkis kartus, du iš jų dėl smurto artimoje aplinkoje. (1 tomas, b. l. 28-30)

Nukentėjusioji D. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. V. yra jos sugyventinis, kartu gyveno apie vienerius metus laiko jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. 2018-11-05 apie 14.00 val. ji grįžo namo, netrukus grįžo ir neblaivus A. V.. Tuomet kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu A. ją vieną kartą pastūmė ir ji išbėgo į laiptinę, nes išsigando A., kad jis gali pradėti muštis. Jai išbėgus į laiptinę, pro pravertas buto duris A. ją sučiupo rankomis už jos švarkelio gobtuvo ir pradėjo ją tempti atgal į butą, bet ji rankomis įsikibo į laiptinės turėklus, todėl A. ją paleido. Tuo metu, kai A. ją pastvėrė už gobtuvo, ji juto fizinį skausmą, kadangi gobtuvas jai užspaudė kaklą. Tuo metu, kai ji laikėsi įsikibusi į turėklą, A. jos pareikalavo grįžti į butą, bet ji atsisakė, todėl A. atsistojo priešais ją ir viena ranka sugriebė jai už veido ir jį suspaudė, dėl ko ji juto fizinį skausmą ir jai liko mėlynė ant kairio skruosto. Be to, sugriebęs už rankų ją tampė ir sudavė vieną smūgį kumščiu jai į dešinį šoną. Po suduotų smūgio ji pasileido nuo turėklų ir su A. susistumdė bei abu nukrito nuo laiptų. Nusiritusi nuo laiptų ji įkišo abi kojas tarp turėklų, kad A. negalėtų jos įtempti į butą, todėl A. priėjęs jai iš priekio, sugriebė už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Smurto metu ji jautė fizinį skausmą, liko kraujosruvos ant kaklo. Po to, kai A. ją paleido, jis grįžo į butą, o ji atbėgo į Kėdainių rajono policijos komisariatą, kur policijos pareigūnui nurodė, kad ką tik susipyko su savo sugyventiniu ir prašė padėti jį išvaryti iš jos namų. (1 tomas, b. l. 35-36, 37-38, 41-43)

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad D. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos kakle, abiejose rankose ir nugaroje, ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 tomas, b. l. 58)

Liudytoja J. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. B. yra jos bendradarbė, kartu dirba picerijoje "(duomenys neskelbtini)" Kėdainiuose. D. ir jos santykiai yra draugiški, daugiau darbiniai, asmeniniais dalykais nesidalina, apie jos šeimą ji nieko nežino, tik iš D. kalbų supranta, kad jos ir jos sugyventinio santykiai yra nelabai geri, ji anksčiau skųsdavosi, kad jis girtauja. Apie smurtą jų šeimoje žino tik tiek, kad čia buvo antras kartas kada prieš D. smurtavo jos sugyventinis. 2018-11-05 apie 20.00 val. jai paskambino D. ir pasakė, kad ją sumušė jos sugyventinis ir ji paprašė, kad sekančią dieną, t. y. 2018-11-06 pastaroji už ją padirbtų pora valandų, kol ji grįš iš policijos. D. sutiko darbe 2018-11-06, matė, kad ant jos kaklo yra smurto žymės, mėlynės. Prieš įvykį ji D. matė 2018-11-03 apie 15.00 val., bet tą dieną ant D. veido ar kitų kūno dalių jokių sužalojimų nebuvo. (1 tomas, b. l. 61-64)

Liudytojas A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-11-05 dirbo nuo 08.00 val. iki 16.00 val. Apie 15.00 val., į komisariatą atėjo moteris, kuri pagal oro sąlygas buvo apsirengusi per plonai ir paprašė parvežti ją namo ir iš jos buto išprašyti jos sugyventinį, kuris yra nepageidaujamas namuose. Paaiškino, kad tarp jų įvyko konfliktas, tačiau apie tai, kad prieš ją buvo naudotas fizinis smurtas moteris neminėjo. Moteris elgėsi adekvačiai, elgėsi ganėtinai ramiai, bet matėsi, kad yra susinervinusi. Jis iškart pastebėjo ant moters kaklo kraujosruvas, kurios atrodė padarytos rankų pirštais ir atkreipė dėmesį į tai, kad jos palaidinės apykaklė priekyje yra suplyšusi. Nieko nelaukę su moterimi dviese išvažiavo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena. Jiems važiuojant automobilyje moteris jam paaiškino, kad prieš jai atbėgant į policijos komisariatą tarp jos ir jos sugyventinio įvyko konfliktas, kurio metu jie abu susistumdė, o paskui ji išbėgo į laiptinę ir atbėgo į policiją tuo tikslu, kad iš namų išprašyti jos sugyventinį. Jis moters paklausė, ar ji yra parašiusi pareiškimą dėl smurto prieš ją ir ar pageidauja rašyti pareikšimą, ar reikalinga konkrečiai dėl to pagalba, ar tik nori išprašyti iš namų sugyventinį, tai moteris dar kartą patvirtino, kad jai daugiau jokios pagalbos nereikia, pareiškimo nerašė ir nepageidavo rašyti. Jis su moterimi įėjo į butą ir pamatė jos sugyventinį A., jo pavardės neprisimena. Matėsi, kad A. buvo neblaivus, nebuvo agresyviai nusiteikęs, bet matėsi, kad yra susierzinęs. Konfliktą pavyko išspręsti žodžiu, A. geranoriškai sutiko išeiti iš savo sugyventinės namų ir jis išėjo. (1 tomas, b. l. 73-76)

Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. ir D. yra jo kaimynai, gyvena tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018-11-05 apie 14.00 val., tikslaus laiko neprisimena, jis susiruošė eiti su šunimi į lauką. Būdamas savo bute jis jokio triukšmo laiptinėje negirdėjo. Kai išėjo į laiptinę jis pamatė laiptinėje stovinčius A. ir D.. D. ranka buvo įsikibusi į turėklą, o A. ją už rankos tempė į kambarį, bet D. jam priešinosi ir vis sakė, kad į kambarį neis. Ant D. veido tuomet jis jokių sužalojimų nematė, ji jokios pagalbos neprašė, nieko neminėjo, kad A. ją muša ar mušė, bet atrodė apsiverkusi. Jis, nenorėdamas kištis į D. ir A. santykius, išėjo su šunimi į lauką. Iš lauko parėjo praėjus apie pusei valandos, bet laiptinėje D. su A. jau nebuvo. Vėliau tos pačios dienos vakare, apie 19.30 val., jis vėl išėjo su šunimi į lauką pasivaikščioti ir išėjęs iš laiptinės pamatė prie namo stovintį policijos pareigūnų automobilį. Jis iškart pagalvojo, kad jie atvažiavę pas A., nes daugiau nėra pas ką, todėl iškart paskambino A. ir pasakė, kad pas jį į namus atvažiavo policija. (1 tomas, b. l. 79-82)

Akistatos tarp nukentėjusiosios D. B. ir įtariamojo A. V. metu, nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, kad A. V. smurtavo jos atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą. Įtariamasis neigė smurtavęs. (1 tomas, b. l. 87-90)

Byloje alkotesterio kvitu, iš kurio matyti, kad 2018 m. lapkričio 6 d., 15.44 val., A. V. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas (1 tomas, b. l. 91).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, iš pykčio. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusioji nurodė, jog pretenzijų neturi, atleidžia kaltinamajam ir griežtos bausmės nesiekia. Teistas, bausmę atlikęs, (2 tomas, b. l. 5-9, 10-30, 34). Administracine tvarka baustas (2 tomas, b. l. 41-43), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 tomas, b. l. 44, 45). VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra, tačiau nuo 2010 m. balandžio 6 d. yra VšĮ Kėdainių PSPC priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (2 tomas, b. l. 48). Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pranešime nurodyta, jog A. V. į probacijos tarnybų duomenų registrą įtrauktas nuo 2018-03-14 d., į tarnybą atvyksta sutartu laiku, vykdo teismo skirtus įpareigojimus, įspėjimų neskirta, bausmės pabaiga 2019-01-12 (2 tomas, b. l. 34). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis nors ir gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kritiškai ją įvertino, tačiau kaltinamasis išvadas daro nenoriai, antrą kartą teisiamas už smurtinį nusikaltimą. Taigi teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajam neišnykęs, o jis ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus tik sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą mažesnio dydžio nei sankcijos vidurkis. A. V. savikritiškas savo veiksmų įvertinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos, nukentėjusiosios atsiprašė, civilinio ieškinio nėra, nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusioji nurodė, jog pretenzijų neturi, teismo skirtus įpareigojimus bausmės atlikimo metu vykdė, tai rodo, kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali dar taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taigi šiuo laikotarpiu kaltinamais turi įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Nustatydamas įpareigojimo rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: gydytis priklausomybės ligas, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 punktas ir 10 punktas). Be to, kaltinamajam skirtina ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus į saugumą nuo sugyventinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013 m. liepos 13 d., Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įsikaitytinas A. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. (1 para) (1 tomas, b. l. 93-97).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. (1 tomas, b. l. 136-137).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su įrašais, saugomą byloje, palikti saugoti byloje (1 tomas b. l. 122)

Civilinio ieškinio –nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi jokių pajamų, iš kaltinamojo nepriteistinos bylinėjimosi (pašto) išlaidos (3,58 Eur) valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 10 punktais, paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu A. V. paskiriant įpareigojimus:

1) gydytis priklausomybės ligas;

2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu A. V. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).