- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- I-64-554/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- B. A. A.
- Advokatai
- Kristina Gontienė, Steponas Špogis
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, įgaliotam atstovui advokatui Steponui Špogiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. A. A. dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. teismo prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą (b.l. 6-7) ir priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 4-5).
Pareiškėjas prašyme nurodė, taip pat įgaliota atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad būtina atnaujinti praleistą terminą pateikti skundui dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas, nepraleidęs 3 metų ieškinio senaties termino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo. Teismas skundą atmetė, kadangi ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui – Alytaus pataisos namams. Vėliau kitoje byloje pareiškėjas atsakovu nurodė Lietuvos Valstybę, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007-09-27 nutartimi nusprendė, kad šis ginčas turi būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme. Visą laiką pareiškėjas tikėjosi, kad Alytaus pataisos namai yra tinkamas atsakovas ir jiems pirmą kartą ieškinį pareiškė nepraleidęs 3 metų senaties termino. Teismo proceso eigoje jam niekas tinkamai neišaiškino, kas byloje turi būti tinkamas atsakovas ir kas atsakovą turi tinkamai atstovauti, todėl mano, jog 3 metų terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjas skunde ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, pareiškėjas 2002-07-23 susižalojo abi kojas. Iki 2002-07-29 jis buvo laikomas Alytaus pataisos namuose, tačiau jam nebuvo suteikta jokia kvalifikuota medicininė pagalba. Pareiškėjo Alytaus pataisos namų gydytoja B.A. A. negydė, skyrė tik nuskausminamuosius vaistus, kurie jokio poveikio neturėjo, todėl jis kentė didelius skausmus, patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado dvasinę pusiausvirą. Šie pareiškėjo išgyvenimai atitinka LR CK 6.250 str. apibrėžtai neturtinės žalos sąvokai. Trečiojo suinteresuoto asmens neveikimo pasekoje atsirado komplikacijos ir jis tapo neįgalus. Sutinkamai su LR CK 6.271 str. 4d. Alytaus pataisos namų gydytoja B.A. A. neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus - nenurodė atlikti sumuštų galūnių rentgenogramų, laiku nediagnozavo lūžių, neskyrė tinkamo gydymo, neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tokiais savo veiksmais gydytoja padėjo ligos vystymuisi bei progresavimui. Laikydama pareiškėją Alytaus pataisos namuose ji teikė stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, nors tam neturėjo licencijos ir tuo pažeidė LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 3p. reikalavimus. Tik jį pristačius į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, buvo nustatyta diagnozė: kairiojo blauzdikaulio lūžis, abiejų kulkšnelių lūžiai, kairiojo blauzdikaulio asteomielitas, atrofija. LR CK 6.271 str. 1d., 4d. numato, kad šiuo atveju žalą privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus darbuotojo kaltės. 200000 Lt neturinė žala, pareiškėjo ir jo įgaliotos atstovės nuomone, turėtų būti priteista iš atsakovo, kadangi Alytaus pataisos namų darbuotoja B.A. A. kalta, kad pareiškėjas neteko net tik fizinių savo gebėjimų, bet ir prarado dvasinę pusiausvyrą, negali normaliai bendrauti ir gyventi.
Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, įgaliotas atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Alytaus pataisos namų atsiliepime (b.l. 31-32) nurodė, taip pat įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimui turi būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Šį terminą jis praleido dėl nesvarbių priežasčių ir atnaujinti nėra pagrindo, todėl ieškinys turi būti atmestas. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pakeisti atsakovą nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-307-414/2006 Kauno apygardos administraciniame teisme, tačiau pareiškėjas nesutiko to padaryti, nors teismo posėdžio metu jį atstovavo advokatas. Kreipdamasis su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pareiškėjas taip pat nurodė netinkamą atsakovą. Nagrinėjant skundus, pareiškėjas visą laiką turėjo įgaliotą atstovą - advokatą ir jis turėjo realią galimybę tinkamai ginti savo interesus ir nurodyti tinkamą atsakovą. Įgaliotas atstovas taip pat paaiškino, kad 2002-08-23 Alytaus pataisos namuose pareiškėjas nelegaliai iš vieno lokalinio sektoriaus pateko į lokalinį sektorių. Vengdamas susidorojimo, pareiškėjas bandė pasprukti pro langą ir iš trečio aukšto nukrito ant žemės bei susižalojo kojas. Po šio įvykio pareiškėjas buvo patalpintas į Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros skyrių. Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė B.A. A. nustatė, kad jo kojos ištinusios ir uždėjo langetes. Pareiškėjas nesidavė apžiūrimas ir piktybiškai priešinosi gydymui. Jis savavališkai keletą kartų nusiėmė langetes. Pačio pareiškėjo veiksmuose yra piktybinio vengimo priimti gydytojos pagalbą. 2004-02-23 Alytaus miesto ir rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal LR BK 229 str., kurioje įtariamąja buvo Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė - gydytoja B.A. A. . 2005 metais Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad B.A. A. veiksmuose nėra veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. LR CK 6.248 str. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas. Kadangi B.A. A. veiksmuose kaltės nėra – tai nėra ir pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Pareiškėjas neturi pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atlyginti jam neturtinę žalą, nes iš pataisos namų darbuotojų pusės jokia žala jam nebuvo padaryta.
Tretysis suinteresuotas asmuo Birutė A. A. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla iš esmės buvo nagrinėjama jai nedalyvaujant (LR ABTĮ 75 str., 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visuma (prijungtų Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-307-414/2006 ir Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato baudžiamosios bylos Nr. 03-1-0163/2004 dokumentų duomenys) patvirtina faktines aplinkybes, kad 2002-07-23 apie 5 val. Alytaus pataisos namuose nuteistasis V. M. lipo pastato siena iš trečio aukšto ir nukrito ant žemės. To pasekoje atsirado kairiojo blauzdikaulio lūžis, abiejų kulkšnelių ir abiejų kulnakaulių lūžiai. 2002-11-29 pareiškėjui V. M. buvo nustatyta I invalidumo grupė. 2004-04-26 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 348 konstatuota, kad pareiškėjui V. M. patirtų traumų pasekoje atsirado sunkus sveikatos sutrikdymas dėl išsivysčiusių komplikacijų -potrauminio kairio blauzdikaulio osteomielito, potrauminės kairio kelio sąnario ankilozės, kairio blauzdikaulio sąnarinio skeveldrinio lūžimo nesuaugimo ir odėl iki 2008-09-01 V. M. buvo nustatytas tik 35 procentų darbingumas (b.l. 10). Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2004-02-17 išvados duomenys patvirtina, kad nuo 2002-07-23 iki 2002-07-29 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos (šiuo metu Alytaus pataisos namų) Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė gydytoja B.A. A. laiku neįtarė ir nediagnozavo kairiojo blauzdikaulio intraartikulinio lūžio, abiejų kulkšnelių ir abiejų kulnakaulių lūžių, neskyrė V. M. adekvataus gydymo, bei neužtikrino asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei tęstinumo, nesant galimybės teikti tinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui B. A. Adamonienei baudžiamojoje byloje Nr. 03-1-0163/2004 buvo pareikštas įtarimas pagal LR BK 229 str. Įtarimas buvo grindžiamas tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, ir eidama Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko - gydytojo pareigas Alytaus pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2002-07-23 iki 2002-07-29 neįtarė ir nediagnozavo nuteistajam V. M. kairio blauzdikaulio intraartikulinio lūžio, abiejų kulkšnelių ir abiejų kulnakaulių lūžio, neskyrė tinkamo gydymo, neužtikrino asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei tęstinumo, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio blauzdikaulio osteomielito, kairio kelio sąnario ankilozės, kairio blauzdikaulio sąnarinio skeveldrinio lūžimo nesuaugimo. 2005-05-26 nutarimu (b.l. 20-24) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kaip nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – t.y. nesant priežastinio ryšio tarp B.A. A. veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvados duomenys patvirtino ir tai, kad pareiškėjas piktybiškai nesilaikė paskirto gydymo režimo. V. M. išsivysčiusioms komplikacijoms atsirasti galėjo turėti įtakos gydytojų nurodymų nevykdymas (pastovus įtvarų nusiėmimas, lovos režimo nesilaikymas). Ekspertizės išvados pagrįstos duomenimis iš ligos istorijų, jos nuneigtos kitais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, jog dėl B.A. A. veiksmų - savalaikės diagnozės nenustatymo, nenukreipimo stacionariniam gydymui pareiškėjui V. M. atsirado komplikacijos, kurių pasekoje jis neteko 65 procentų bendro darbingumo.
LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str. 2d. numato, jog žalos atlyginimui turi būti taikomos LR CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos, nes pareiškėjo nurodytoji neturtinė žala atsirado 2002 metų liepos mėnesį. LR CK 6.283 str. nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Vadovaujantis LR CK 6.271 str. nuostatomis, viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. LR CK 6.271 str. 4d. numatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Iš to seka, kad viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys, nes atsakomybė už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda be kaltės. Pareiškėjo ir jo įgaliotos atstovės teigimu, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad 2002-07-23 jam susižalojus abi kojas, 8 paras Alytaus pataisos namų gydytoja B.A. A. jo negydė, skyrė tik nuskausminamuosius vaistus, kurie jokio poveikio neturėjo, todėl pareiškėjas kentė nežmoniškus skausmus, tapo neįgalus. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namų pareigūnė veikė teisėtai - t.y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. LR CK 6.250 str. 1d. neturtinę žalą apibrėžia kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, o neturtinė žala gali būti atlyginama taip pat tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Taigi, norint atsakovui pritaikyti civilinę atsakomybę, būtina konstatuoti teisės pažeidimo sudėtį. Teisės pažeidimas yra prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti būtina nustatyti faktinį pagrindą - t.y. konstatuoti, kad asmuo dėl kaltininko veiksmų realiai patyrė LR CK 6.250 str. 1d. numatytus neigiamus moralinius padarinius: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. LR CK 6.250 str. 2d. įpareigoja teismą nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė - gydytoja B.A. A. laiku neįtarė ir nediagnozavo kairiojo blauzdikaulio intraartikulinio lūžio, abiejų kulkšnelių ir abiejų kulnakaulių lūžių, taip pat neskyrė V. M. adekvataus gydymo, bei neužtikrino asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei tęstinumo, nesant galimybės teikti tinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Vidiniai lūžiai pareiškėjui V. M. buvo diagnozuoti tik Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2002-07-30, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad nuo 2002-07-23 iki 2002-07-29, pareiškėjui V. M. būnant Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare, jis kentė skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, todėl jam atsiranda pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas taip pat konstatuoja, kad administracinės bylos duomenys patvirtina faktines aplinkybes, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-307-414/2006 pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas advokatas V. Z. (minėtos bylos T. 1, b.l. 2-4, 137) reikalavo žalos atlyginimo iš netinkamo atsakovo - Alytaus pataisos namų. Pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas advokatas V. Z. nesutiko, kad Alytaus pataisos namai būtų pakeisti tinkamu atsakovu LR ABTĮ 54 str. tvarka ( minėtos bylos T. 1, b.l. 147-148, 181), todėl skundas ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, buvo atmestas ABTĮ 88 str. 1d. 1p. Apeliaciniame skunde (minėtos bylos T.1, b.l. 193) pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas advokatas V. Z. , ignoruodami 2001-07-26 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 932 nuostatas, vėl nurodė, jog Alytaus pataisos namai yra tinkamas atsakovas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007-01-24 nutartimi paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą tuo pačiu pagrindu – ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Nežiūrint to, pareiškėjas ir jo įgaliota atstovė – advokatė (b.l. 12) privalėdami žinoti oficialiame leidinyje ,,Valstybės žinios“ publikuoto 2001-07-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 932 nuostatas, 2007-04-26 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b.l. 16), kuriame atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tačiau skundą buvo atsisakyta priimti. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir tuo pačiu konstatavo, jog ieškinys vėl reiškiamas netinkamam atsakovui (b.l. 14-15). Tinkamam atsakovui pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto atstovo – advokato, pareiškė tik 2007-10-24 (b.l. 4-5). Taigi, nuo 2002-07-23 iki 2007-10-24 praėjo 5 metai ir 3 mėnesiai. LR CK 1.125 str. 8d. nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui neturtinė žala buvo padaryta 2002 metais liepos mėnesį. Pareikšti ieškinį tinkamam atsakovui pareiškėjas turėjo teisę iki 2005 metų liepos mėnesio įskaitytinai. Pareiškėjas ieškinį tinkamam atsakovui pareiškė tik 2007-10-24 (b.l. 4-5). LR CK 1.130 str. 1d. nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarime Nr. 39 pasakyta, kad ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui senaties termino eigos nenutraukia. Jokių svarbių priežasčių, kurios būtų pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą 3 metų ieškinio senaties terminą, nei pareiškėjas, nei įgaliota atstovė teismui nenurodė, teismas jų nenustatė ir ištyręs bei įvertinęs bylos dokumentų duomenis. Pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos turėjo visas galimybes pareikšti ieškinį tinkamam atsakovui. Pirmą kartą pareiškiant ieškinį Kauno apygardos teisme 2005-05-27, pareiškėją atstovavo advokatas I. M. , su kuriuo atstovavimo sutartis buvo sudaryta dar 2005-02-10 (administracinės bylos Nr. I-307-414/2006 T.1, b.l. 8). Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje 03-1-0163/2004, pareiškėjas kaip nukentėjusysis buvo aktyvus proceso dalyvis, bei nuo 2003-09-29 intensyviai naudojosi advokatų paslaugomis. Kaip jau buvo minėta įstatymo nustatyta tvarka publikuotame 2001-07-26 LRV nutarime Nr. 932 nedviprasmiškai nurodyta, kas šiuo turi būti tinkamas atsakovas. Pareiškėjas nuo senaties termino eigos pradžios turėjo realiais galimybes tai sužinoti. Iš to seka, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir savo teises įgyvendino aplaidžiai bei nerūpestingai. Visų teismo nustatytų aplinkybių kontekste pareiškėjo patirti sužalojimai ir po to atsiradę liekamieji reiškiniai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo praleistam ieškinio senaties termino atnaujinimui. Atsakovo įgaliotas atstovas reikalauja taikyti ieškinio senatį (LR CK 1.126 str. 2d.). LR CK 1.131 str. 1d. numato, kad ieškinio senaties pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, numatytų LR CK 1.129 str., LR CK 1.130 str., kurie duotų pagrindą svarstyti klausimus apie ieškinio senaties terminų sustabdymą arba nutraukimą. Dėl šių faktinių aplinkybių visumos pareiškėjo V. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 57 str.). Dėl tų pačių priežasčių netenkintinas įgaliotos atstovės prašymas priteisti atstovavimo išlaidas (LR ABTĮ 44 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1d. 1p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.