- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-177-874/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00132-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Pažeidėjas
- V. S.
- Advokatai
- Saulius Kučys
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jo atstovui advokatui Sauliui Kučiui, išnagrinėjusi V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, susituokusio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2015 m. vasario 11 d. apie 14 val. 14 min. Joniškio mieste, Miesto a. 2, vairuodamas atbuline eiga transporto priemonę „Volvo FL7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie eismo įvykį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. posėdžio metu savo kaltę dėl pažeidimų pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2015 m. vasario 11 d. vežė prekes į Joniškio m. esančią kavinę „Fortūna“. Važiuodamas aikštelėje atbuline eiga, atsirėmė į stulpą. Matė, kad stulpas truputį įbrėžtas, tačiau didesnių sugadinimų vizualiai nesimatė, automobilis neapgadintas. Nemanė, kad padarė eismo įvykį, todėl iškrovęs prekes, išvažiavo. Automobilis buvo draustas, jis buvo blaivus, todėl neturėjo jokio tikslo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Gretimoje gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Padarytą turtinį nuostolį dėl stulpo apgadinimo, atlygino. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes prarastų darbą. Augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, laukiasi trečio vaiko. Žmonai išėjus gimdymo atostogų, jo darbo užmokestis bus vienintelės šeimos pajamos. Į darbą kasdien važiuoja apie 25 km, dukros mokosi (duomenys neskelbtini), atstumas nuo namų apie 15 km.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas S. Kučys prašė taikyti ATPK 30¹ str. ir neatimti V. S. teisės vairuoti transporto priemones. V. S. nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, savanoriškai atlygino padarytą turtinį nuostolį. V. S. nesuprato padaręs eismo įvykį, todėl ir išvažiavo iš įvykio vietos. Pastarasis buvo blaivus, transporto priemonė drausta, todėl neturėjo jokio tikslo sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Praradęs teisę vairuoti transporto priemones, V. S. negalėtų nuvykti į darbą, nuvežti mažametes vaikus į mokyklą, prarastų darbą, kuris yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Prašo V. S. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 2 metams.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą. laiką ir vietą pranešta tinkamai.
V. S. kaltė dėl padarytų pažeidimų be jo paties prisipažinimo ir teismui duotų paaiškinimų įrodyta bylos medžiaga:
2015-02-11 autoavarijos vietos schema, kurioje užfiksuota apgadinto stulpo padėtis ir transporto priemonės „Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis (4 b. l.);
2015-02-11 transporto priemonės „Volvo FL7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad nubrėžti dažai dešinėje galinėje kėbulo dalyje (5 b. l.);
Šalies argumentai
V. S. 2015-02-11 paaiškinimu policijai, kad 2015-02-11 apie 14 val. Joniškio m., Miesto a., norėdamas apsisukti ir važiuodamas atbuline eiga, netyčia lietė stulpą. Pamatęs, kad stulpo įbrėžimas nežymus, nepranešė policijai ir išvažiavo (7 b. l.);
Šiaulių AVPK Joniškio r. PK pareigūnų Andriaus Juodpalio ir Arno Alčiauskio 2015-02-11 tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2015-02-11 gavo pranešimą, jog Joniškio m., Miesto a. 2, prie pašto, transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stulpą ir jį apgadino. Minėta transporto priemonė pastebėta ir sustabdyta M. Slančiausko gatvėje. Nustatyta, kad transporto priemonę vairavo V. S., kuris paaiškino, jog norėdamas apsisukti atbuline eiga, nepajuto, kad atsirėmė į stulpą, nepagalvojęs nieko blogo, išvažiavo iš įvykio vietos (8, 9 b. l.);
įvykio vietoje darytomis fotonuotraukomis (10-11 b. l.);
iš UAB „Exto“ pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad apšvietimo stulpo atstatymo Miesto a. 2, Joniškyje, bendra vertė yra 382,61 Eur (19-20);
Iš UAB „Exto“ 2015-03-09 raštu Nr. 15-03.5 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog dėl apgadinto Miesto a. 2, Joniškyje, gatvės apšvietimo stulpo vairuotojas žalą atlygino.
ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.
Byloje yra surinkti duomenys, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas gatvės apšvietimo stulpas ir tuo UAB „Šiaulių plentas“ padarytas 382,61 Eur nuostolis. Kad būtent V. S. vairuojamai transporto priemonei kontaktavus su gatvės apšvietimo stulpu, buvo apgadintas minėtas stulpas, abejonių nekyla, ginčo dėl to nėra.
ATPK 130 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių XXX skyrius numato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad stumdamasis vairuojama transporto priemone atbuline eiga, kliudė gatvės apšvietimo stulpą ir jį apgadino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus, savo noru atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas vienarūšis teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Skiriant nuobaudas už pažeidimus, atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pasekmes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į V. S. asmenybę.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-21-2014).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal ATPK 30¹ straipsnį mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba tokios nuobaudos neskyrimas galimas atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnyje, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Taigi parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs visumą bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-10-2014, 2AT-21-2014, 2AT-53-2014, 2AT-54-2014, 2AT-66-2014, 2AT-73-2014 ir kt.).
V. S. padaryti administracinės teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis laikytinas mažareikšmiu, eismo įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, vizualiai gatvės apšvietimo stulpo apgadinimai buvo nežymūs. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be to, V. S., pasišalino iš eismo įvykio vietą klaidingai įvertinęs įvykį, supratęs, kad padarė teisės pažeidimus, savo noru atlygino UAB „Šiaulių plentas“ padarytą žalą. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad V. S. įvykio metu buvo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė apdrausta civilinės atsakomybės draudimo, todėl akivaizdu, jog tyčia V. S. bėgti iš eismo įvykio vietos nebuvo jokių priežasčių. Sustabdytas policijos pareigūnų, V. S. pripažino kliudęs stulpą, padėjo išaiškinti pažeidimus, davė paaiškinimą apie įvykio aplinkybes. V. S. anksčiau nebaustas už šiurkščius KET, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. V. S. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant pareigas – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini). V. S. turi du mažamečius vaikus, žmona laukiasi trečio vaiko, jo gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Netekus darbo tikėtina, kad ir sumokėti paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų sudėtinga, taigi iš esmės būtų užkirstas kelias pasiekti nuobaudos tikslus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad V. S. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris numatytas ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. S. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas V. S. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pagal ATPK 313 str. 3 d. teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo tik esant rašytiniam asmens prašymui. V. S. nepateikė rašytinio prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo, todėl jo atstovo žodinis prašymas paliekamas nenagrinėtas. V. S. ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos gali kreiptis į teismą motyvuotu rašytiniu prašymu dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 32 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
pripažinti V. S. kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti:
už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą – 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą;
už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą – 870,00 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) baudą.
Taikant LR ATPK 33 str. nuostatas, paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir skirti V. S. galutinę nuobaudą – 870 (aštuonių šimtų septyniasdešimties) eurų baudą.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.