Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-06-18 · Civilinė byla Nr. 2-180-465/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-18
Bylos Nr.
2-180-465/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas
UAB „ADMINSTA“
Atsakovas
A. B.
Advokatai
Ričardas Suslavičius
Civilinė byla Nr. 2-180-465/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14659-2010-4
Procesinio dokumento kategorija 35.4; 54.1; 116.4VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,sekretoriaujant Agnei Diržinauskaitei,dalyvaujant ieškovo UAB „ADMINSTA“ atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ADMINSTA“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-09-08 priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo UAB „ADMINSTA“ ieškinys ir iš atsakovo A. B. priteista 301,74 Lt skolos, 48,79 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 390,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „ADMINSTA“ (b. l. 25-26).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovas nurodo, kad apie 1,5 metų mokėjo rinkliavą už aikštelės apsaugą, kadangi iš bendros sąskaitos už komunalines paslaugas negalėjo jos išskirti. Sužinojęs, kad mokestis už stovėjimo aikštelių apsaugą buvo renkamas neteisėtai, atsakovas jį mokėti atsisakė. Šią poziciją atsakovas grindžia 2009 m. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1946-599/2009, kuriame buvo konstatuota, jog mokestį už parkavimo vietų saugojimą ieškovas rinko nepagrįstai. Taip pat paaiškino, kad apsauga aikštelei buvo teikiama po anoniminės gyventojų apklausos, tačiau atsakovas paslaugos teikimui sutikimo nedavė. Prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas su atsakovo prieštaravimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovas paslauga naudojosi nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. ir iki ieškinio jokių pretenzijų nepateikė. Automobilių stovėjimo aikštelių apsauga buvo pradėta teikti dėl vagysčių. Ieškovas tvirtina, kad mokestis už aikštelės apsaugą buvo renkamas teisėtai, kadangi požeminėse aikštelėse be pačių aikštelių yra kitų bendrojo naudojimo patalpų ir bendrosios dalinės nuosavybės objektų, o sprendimas dėl stovėjimo aikštelės apsaugos buvo priimtas pagal daugumos aikštelės vietų savininkų, t.y. UAB „Luidas“, sprendimą. Civilinėje byloje su ieškovu, kurioje priimto sprendimo motyvais vadovaujasi atsakovas, buvo skirtingos faktinės aplinkybės. Ieškovas tvirtina, kad pats atsakovas pripažino, jog dėl stovėjimo aikštelių apsaugos buvo atliekama savininkų anoniminė apklausa, be to mokėdamas už šią paslaugą atsakovas ją konkliudentiniais veiksmais pripažino. Atkreipė dėmesį, kad ieškinio reikalavimas susideda ne vien iš stovėjimo aikštelės apsaugos teikimo. Prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai (b.l. 90).

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus teismo sprendimas panaikinamas ir ieškinys atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės priklauso ½ dalis buto, esančio Perkūnkiemio g. 43-45, Vilnius ir stovėjimo vieta požeminėje aikštelėje, kuri suformuota kaip atskiras turtinis vienetas (b.l. 19-20, 42-44). 2007-10-11 tarp šalių buvo sudaryta Perkūnkiemio g. 43, Vilnius, esančio pastato priežiūros ir bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų sutartis (b.l. 15-16), kuria atsakovas įsipareigojo mokėti komunalinių paslaugų, išvardintų sutarties priede (b.l. 17,18), mokesčius. Šiame administravimo paslaugų sąraše įvardintas ir požeminio parkingo ar garažo administravimas, bendrųjų patalpų valymas. Atsakovas laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki 2010-07-20 komunalinius mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas mokėjo nepilnai, todėl ieškovas paskaičiavo 301,74 Lt įsiskolinimą (b.l. 21). Iš ieškovo pateiktų paskaičiavimų už suteiktas paslaugas lentelės matyti, kad tarp atsakovui teikiamų paslaugų įtrauktas ir 43,25 Lt dydžio mokestis už parkingo apsaugą (b.l. 57). Minėto objekto apsauga buvo teikiama 2008-01-29 paslaugų sutarties tarp UAB „Adminsta“ ir saugos bendrovės EUROCASH1 pagrindu (b.l. 45-49).

Atsakovas preliminarų teismo sprendimą iš esmės ginčija motyvuodamas tuo, kad mokestis už parkingo apsaugą buvo paskaičiuotas neteisėtai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinė namo konstrukcija, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, o minėto straipsnio 3 d. įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios buvo skiriamos namui atnaujinti. Šių įstatymo nuostatų pagrindu ir buvo sudaryta pastato priežiūros ir bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų sutartis tarp ieškovo ir atsakovo. Pažymėtina, kad pastaroji sutartis buvo sudaryta dėl bendrųjų pastato patalpų administravimo, tačiau automobilių stovėjimo aikštelės nėra bendro naudojimo patalpos, jos yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams, todėl sprendimą dėl kiekvieno savininko asmeninės nuosavybės apsaugos galėjo priimti tik patys savininkai. Byloje nėra duomenų, kad dėl parkingo apsaugos būtų sušauktas automobilių stovėjimo aikštelių savininkų susirinkimas, o anoniminė apklausa nepakankama atspindėti tikrąją savininkų valią. Kritiškai vertintinas ir ieškovo teiginys, esą atsakovas sutiko su parkingo apsaugos paslaugomis konkliudentiniais veiksmais, t.y. už jas mokėdamas. Iš ieškovo paskaičiavimų už suteiktas paslaugas lentelės matyti, kad mokestis už parkingo apsaugą buvo įvardijamas kaip tikslinės lėšos (b.l. 21), todėl tai, kad atsakovas mokėjo rinkliavą, nežinodamas tikrosios jos paskirties, negali būti laikoma sutikimu su paslauga. Kadangi butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davę sutikimo (CK 4.83 str. 4 d.), laikytina, jog ieškovas iš atsakovo mokesčių už parkingo apsaugą reikalavo nepagrįstai.

Ieškiniu prašoma priteisti suma susideda ne tik iš mokesčio už automobilio stovėjimo aikštelės apsaugą, bet ir kitų komunalinių mokesčių bei palūkanų, todėl svarbu nustatyti, kokią ieškovo nurodytą įsiskolinimo dalį sudaro kiti komunaliniai mokesčiai. Iš paskaičiavimų už suteiktas paslaugas lentelės (b.l. 57) matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2010 m. liepos 20 d. mokesčiai už komunalines paslaugas sudarė iš viso 3 521,74 Lt, iš jų už parkingo apsaugą – 713,21 Lt. Nustačius, jog mokestis už pastarąją paslaugą buvo skaičiuojamas nepagrįstai, už aikštelės apsaugą mokėtina suma atimama iš bendros komunalinių mokesčių sumos (3 521,74 Lt - 713,21 Lt), tokiu būdu bendra suma už komunalines paslaugas be parkingo apsaugos sudaro 2 808,53 Lt. Kadangi atsakovas už visą laikotarpį sumokėjo 3 220,00 Lt, laikytina, kad įsiskolinimo už komunalines paslaugas nėra, o ieškovo reikalavimas dėl 301,74 Lt skolos ir 48,79 Lt palūkanų nepagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikintinas preliminarus teismo sprendimas, o ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 430 str. 6, 7 ,8 d. ir remdamasis CK 4.82 str. 1 d. ir 3 d., 4.83 str. 4 d.,

nusprendžia:

2010 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo preliminarų sprendimą panaikinti.

Ieškinį atmesti.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė