Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1959 m. sausio 4 d. Kazachstane, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „I.“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1975-01-15 pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 6 d. laisvės atėmimu 8 metams; 2) 1986-02-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, teistumas išnykęs; 3) 2003-11-17 pagal Lietuvos Respublikos BK 322 str. 25 MGL bauda, teistumas išnykęs. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t.y. kad jis, pagal 2005-10-20 darbo sutartį Nr.84D-051020 dirbdamas BĮ UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje Justiniškių g. 126, Vilniuje, vairuotoju, ir, remdamasis 2005-10-21 BĮ UAB „M.“ generalinio direktoriaus R. A. įsakymu, komandiruotas į Olandiją, kur remiantis 2005-10-22 vilkiko priėmimo-perdavimo aktu priėmė automobilį IVECO, v/n (duomenys neskelbtini) bei kuro korteles AS-24 Nr.1022 ir Nr.3022, skirtas atsiskaityti tik už kurą reikalingą darbo reikmėms, laikotarpiu nuo 2005-10-21 iki 2005-12-30 tyčia, neturėdamas tam pagrindo, įvairiose Ispanijos, Belgijos, Olandijos, Lenkijos degalinėse atsiskaitęs nurodytomis kuro kortelėmis AS-24 Nr.1022 ir Nr.3022, įsipylė 12069,45 litrais dyzelinio kuro už 36689,76 Lt daugiau nei būtų reikėję sunaudoti pervežant krovinius pagal įmonės nustatytas kuro sunaudojimo normas, tokiu būdu V. P. kaltinamas iššvaistęs BĮ UAB „M.“ turto už 36689,76 Lt ir padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

Kaltinamasis V. P. pagal pateiktą jam kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005-10-20 įsidarbino vairuotoju UAB „M.“. Jam buvo pažadėtas naujas automobilis, tačiau po kiek laiko jam buvo pasakyta, kad naujo automobilio nėra ir jis turi išvykti į Olandiją, kur priims kitą automobilį. Olandijoje vairuotojas J. S. perdavė jam automobilį IVECO, v/n (duomenys neskelbtini) ir kuro korteles. Automobilis buvo po avarijos, labai blogos techninės būklės, jis nenorėjo jo priimti, bet neturėjo pasirinkimo ir vis dėl to automobilį priėmė. Vežiojant krovinius Europos keliais, automobilis gedo, buvo eilę kartų remontuojamas, buvo žiemos metas, sunkios važiavimo sąlygos, automobilis sunaudodavo daug daugiau kuro, negu vidutiniškai. Grįžtant į Lietuvą, prakiuro vamzdelis prie degalų bako, apie tai jis pranešė įmonei, tačiau jam buvo liepta važiuoti toliau, todėl Lenkijoje jam teko pilti daugiau degalų. Kurą jis naudojo tik darbo reikmėms, jo nepasisavino, neiššvaistė, niekam nepardavė ir kitaip neperleido, todėl nėra kaltas.

Liudytojas J. S. parodė, kad dirba UAB „M.“ vairuotoju, 2005 metais du mėnesius dirbo su vilkiku IVECO, v/n (duomenys neskelbtini) kuri 2005 m. spalio mėn. Olandijoje perdavė V. P.. Vilkiko techninė būklė tikrai buvo bloga, tačiau jam dirbant su šiuo vilkiku kuro buvo sunaudojama ne daugiau kaip 35 litrai 100 km.

Liudytojas R. A., UAB „M.“ direktorius, parodė, kad 2005 m. spalio mėn. V. P. buvo priimtas į darbą vairuotoju. Jis buvo komandiruotas į Olandiją, kur jam buvo perduotas vilkikas IVECO, v/n (duomenys neskelbtini) Reiso metu V. P. jam neskambino dėl automobilio gedimų ar kitais klausimais. Jam grįžus iš reiso į Lietuvą, paaiškėjo, kad jis sunaudojo žymiai daugiau kuro, negu priklausė pagal nustatytą šiam vilkikui normą. Buvo nustatytas faktas, kad V. P. Lenkijoje vienu metu įsipylė 2670 litrų kuro, nors į vilkiko bakus tiek kuro netelpa, todėl galima teigti, kad jis tą kurą naudojo savo reikmėms.

Liudytojas A. K., UAB „M.“ vyr. mechanikas, parodė, kad vilkikui IVECO, v/n (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta kuro sunaudojimo norma ne daugiau 35 litrų 100 km. Po to, kai V. P. su šiuo automobiliu grįžo iš reiso 2005 metų pabaigoje, rimto vilkiko variklio ir važiuoklės remonto atliekama nebuvo. Tie remonto darbai, kurie buvo atlikti užsienyje, kažkiek galėjo įtakoti padidintą kuro sunaudojimą, tačiau ne tiek, kiek buvo nustatyta. Pas juos įmonėje yra daug tokių atvejų, kai kiti vairuotojai taip pat viršija kuro sunaudojimo normas, tie kiekiai sudaro kelis šimtus litrų, ir būna nurašomi.

Liudytojas V. M., Vilniaus technikos universiteto docentas, parodė, kad automobilio gamintojas nustato kuro sunaudojimo normas vilkikui be krovinio. Padidintą konkretaus automobilio kuro sunaudojimą veikia daug sąlygų, tokių kaip automobilio ir jo dalių nusidėvėjimas, variklio, kuro sistemos ir važiuoklės gedimai, važiavimo sąlygos, vežamo krovinio svoris ir kiti. Jis susipažino su dokumentais dėl automobilio IVECO, v/n (duomenys neskelbtini) remonto darbų užsienyje ir, jo nuomonė, šie automobilio gedimai turėjo įtakos didesniam kuro sunaudojimui.

Iš specialisto išvados (1 t. 133-136 b.l.) ir specialistės M. Š. parodymų teisme seka, kad V. P. reiso metu sunaudojo 20094,15 l degalų, t.y. 12069,45 l daugiau negu turėjo sunaudoti važiuodamas 23260 km atstumą. V. P. laikotarpiu nuo 2005-10-22 iki 2005-12-30 važiuodamas 23260 km turėjo sunaudoti 8042,70 l degalų už 7059,33 euro, o duomenų apie 12069,45 l už 10617,50 euro, arba 36689,76 Lt, degalų panaudojimo nėra.

Iš darbo sutarties ir sutarties dėl darbuotojo individualiosios visiškos materialinės atsakomybės (1 t. 17-18 b.l.) matyti, kad V. P. nuo 2005-10-20 dirbo UAB „M.“ vairuotoju ir prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotą turtą.

Iš priėmimo-perdavimo akto (1 t. 61 b.l.) matyti, kad 2005-10-22 V. P. priėmė iš J. S. vilkiką IVECO, v/n (duomenys neskelbtini)

Vertindamas esančius byloje įrodymus, teismas daro šias išvadas:

Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Įrodinėjimo dalyką, be kitų aplinkybių sudaro ir nusikaltimo objektyvioji pusė. Nusikaltimo objektyvioji pusė – turi išorinė nusikalstamos veikos pusė. Objektyviąją pusę apibūdina šie požymiai: veika, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, įrankiai, priemonės ir kitos aplinkybės.

V. P. kaltinamas iššvaistęs jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimo Nr.8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 9 punktas išaiškina, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims.

V. P. sutarčių pagrindu buvo patikėtas vilkikas IVECO, v/n (duomenys neskelbtini) ir kuro kortelės Nr.AS-24 1022 ir Nr.3022, šis turtas buvo jo teisėtame valdyme, tačiau siekiant įrodyti, kad V. P. iššvaistė svetimą turtą, būtina įrodyti šio turto perleidimo tretiesiems asmenims momentą. Byloje visiškai nėra jokių duomenų apie tai, kad V. P. neteisėtu būdu dyzelinį kurą perleidinėjo tretiesiems asmenims, tai, kad jis galėjo atlikti panašius veiksmus, yra abstrakti prielaida, o prielaidomis pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį negali. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju yra nustatytos konkrečios kliūtys UAB „M.“ padarytą turtinę žalą atlyginti civilinės teisės ar darbo teisės numatomomis priemonėmis.

Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad nėra įrodyta, jog kaltinamasis V. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl pagal pateiktą kaltinimą jis išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

UAB „M.“ civilinį ieškinį ir civilinio ieškovo atstovės prašymą, priteisti atstovavimo išlaidas, atmesti.

Kardomąją priemonę V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.