Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-113-651/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-27
Bylos Nr.
1-113-651/2012
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-01200-10-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Nukentėjusysis
R. S., L. S.
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Tomas Liutauras Petkauskas
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-113-651/2012Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01200-10-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.4.;1.2.25.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, nukentėjusiosioms R. S., L. S., jų atstovei advokatei Aušrai Ručienei, Kauno m. VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) finansininke, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., 2010-12-06, apie 07.35 val., vairuodama automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, Juozapavičiaus pr., važiuodama nuo Rusų g. link Sandėlių g., ties namu Nr. 15 pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, ėjusios pėsčiosios L. S., ją parbloškė ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji A. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010-12-06 apie 7.35 val. vairavo automobilį VW „Golf“, važiavo iš namų, vežė dukrą su drauge į mokyklą. Eismo sąlygos tą rytą Juozapavičiaus pr. buvo labai blogos, kelias nepabarstytas, buvo labai slidu, todėl važiavo lėtai, maždaug 30-40 km/h greičiu. Vairuoja jau 11 metų ir žino ten kiekvieną perėją, visada pristabdo ir pasižiūri, ar neina žmonės. Tą rytą labai snigo, valytuvai nespėjo valyti sniego. Važiavo antra eismo juosta, prieš antrą pėsčiųjų perėją nuo Panemunės tilto pristabdė, pasižiūrėjo, žmonių nebuvo, todėl važiavo toliau ir staiga pamatė iš dešinės pusės bėgančią mergaitę, kuri niekur nesidairė, tiesiog bėgo, todėl sustabdyti nespėjo ir automobilio priekiniu kairės pusės buferiu ją kliudė. Mergaitė nukrito, ji su dukra išlipo iš automobilio, priėjo prie mergaitės, ji bandė stotis, todėl jos padėjo jai atsikelti, pasodino į automobilį, paklausė, kodėl ji bėga niekur nežiūrėdama, tai ji pasakė, kad jų nematė, pradėjo pasakoti, kad susipyko su mama, pasakojo apie tėtį, brolį, prašė paskambinti mamai, bet jos telefonas buvo išsikrovęs. Mergaitė jai pasakė telefono numerį, ji bandė skambinti, bet surinko ne tokį numerį. Tuomet iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Atvykę medikai nusivedė mergaitę į greitosios automobilį, ji medikams dar pasakė, kad mergaitė bendrauja normaliai, jai viskas gerai. Po to policijos pareigūnai įformino įvykį, nubraižė įvykio schemą ir joje aiškiai matėsi, kad smūgis buvo už perėjos. Nurodė, kad smūgis tikrai buvo nestiprus. Vėliau skambino mergaitės mamai, domėjosi, kaip mergaitė laikosi, lankė ligoninėje. Sausio pabaigoje ar vasario pradžioje parašė jos mamai žinutę, kad nori atlyginti gydymo išlaidas, tai gavo atsakymą, kad šiuo metu ji išvykusi į užsienį, kai grįš galės susitikti. Po kurio laiko gavo žinutę, kad nukentėjusioji nori 50 000 Lt, bet ji pasakė, kad tokių pinigų nemokės, tačiau kai jos susitiko, ji vis tiek prašė tos pačios sumos. Nurodė, kad jos pajamos yra 2000 Lt per mėnesį, ji viena išlaiko dukrą, kuri mokosi universitete, o sūnus gauna minimalią algą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, jos kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji L. S. parodė, kad tą dieną išėjo iš namų ir ėjo link mokyklos, priėjusi prie pėsčiųjų perėjos apsidairė, automobilių nebuvo, todėl pradėjo eiti. Labai snigo, buvo vėjuota, ji buvo su džinsais, striuke ir kepure su bumbulu, kapišono užsidėjusi nebuvo. Per perėją ėjo ramiai, neskubėdama, nebėgdama. Perėjo mažiau nei pusę perėjos ir po to prisimena, kad atsidūrė pas moterį automobilyje, kas įvyko tame tarpe nepamena. Moteris klausė, kur ji mokosi, sakė, kad ji pati išbėgo į kelią ir, kad taip turi pasakyti policijai. Ji prašė, kad paskambintų mamai, tada atvyko greitoji pagalba ir ją išvežė į Kauno 2-ąją ligoninę, kur ji gydėsi penkias dienas, jai buvo diagnozuotas kaktos lūžis. Kaltinamoji buvo atėjusi į ligoninę, atnešė pliušinį triušiuką ir saldainių. Po to įvykio ją visada lydi mama, nes viena bijo eiti, baisu eiti per pėsčiųjų perėją. Šiuo metu vartoja vitaminus, kad geriau miegotų. Kartais, maždaug į savaitę po kartą, jai skauda galvą, nors iki įvykio galvos neskaudėdavo. Nuo įvykio praėjo metai su trupučiu, tačiau jai dažnai sapnuojasi eismo įvykiai, kurių metu ji nukenčia.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad paties įvykio ir vietos, kur įvyko susidūrimas, nematė. Apie įvykį pati pirma jai pranešė greitosios pagalbos gydytoja. Ji nuvyko į klinikas, vaikų priimamajame ant kušetės gulėjo dukra, ant galvos buvo guzas, ji buvo šoke, nuolat judėjo, todėl liepė jai pagulėti. Tuomet atėjo gydytojas, apžiūrėjo, dukra skundėsi kojos ir galvos skausmu, gana drąsiai elgėsi, nors gydytojų ji bijo. Po to atėjo chirurgas, apžiūrėjo koją, atvežė ratukus, įdėjo kaklo įtvarą ir tuomet dukra pradėjo verkti, nes suprato, kad kažkas negerai. Mergaitė apie įvykį nieko nepasakojo, tik sakė, kad ėjo per gatvę ir po to buvo tos moterys. Ji pati buvo šoke, nelabai klausė apie įvykį, mergaitė pasiprašė, kad liktų ligoninėje. Dukra sakė, kad moteris jos klausinėjo, ir ta pati moteris jai paskambinusi sakė, kad mergaitei viskas buvo gerai. Važiuojant į klinikas Juozapavičiaus pr. matė stovintį automobilį, jis stovėjo apie 3 metrus už perėjos. Palaiko civilinį ieškinį, patirtą 1000 Lt turtinę žalą sudaro tai, kad ji tuo metu mokėsi, buvo sesija, ir, kadangi reikėjo budėti pas dukrą ligoninėje, blogai pasiruošė, neteko stipendijos, kadangi per žemu pažymiu buvo išlaikyti egzaminai, pirko mergaitei vaistus, vitaminus, buvo suplėšyti jos drabužiai, sugadintas telefonas. Nurodė, kad po įvykio mergaitė pasikeitė, visi mokykloje žinojo, kad įvyko įvykis, vaikai pradėjo tyčiotis, ji pasidarė labai jautri, sutriko miegas. Šiuo metu mergaitė geria raminamuosius miegui pagerinti, kai skauda galvą, vartoja vaistus. Tuo metu, kai kaltinamoji jai rašė žinutes, sakė, kad mergaitė pati išbėgo į gatvę, bet ji po to sužinojo, kad mergaitė buvo partrenkta. Kaltinamoji jos neklausė, kiek ji įvertintų žalą, tik sakė, kad už viską atsiskaitys. Kitą dieną po įvykio kaltinamoji jai skambino, po to dar rašė žinutes, tada dingo ir vėl atsirado vasario mėn., pradėjo klausti dėl atsiskaitymo. Suprato, kad jeigu nori su ja atsiskaityti, reiškia ji pripažįsta savo kaltę. Iš draudimo nieko nėra gavusi.

Liudytoja M. M. parodė, kad kaltinamoji A. M. yra jos mama. Tą dieną važiavo su mama automobiliu, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo lėtai, nes buvo labai blogas oras. Prieš pėsčiųjų perėją mama pristabdė ir važiavo toliau, kai staiga priešais pamatė mergaitę, mama stabdė ir mergaitė nukrito. Sustojo, nuėjo prie mergaitės, ji tuo metu stojosi, tai jos jai padėjo. Jai atsistojus paprašė, kad duotų mamos telefono numerį, tačiau tuo numeriu neprisiskambino. Nurodė, kad važiavo antra eismo juosta, važiuojant ji žiūrėjo į kelią ir matė, kaip mergaitė atbėgo iš dešinės pusės. Kai ją pamatė, ji jau buvo priešais jų automobilį. Pėsčiųjų perėjos ženklai buvo matyti, tačiau ant kelio perėjos nesimatė, nes ji buvo apsnigta. Teigia, kad mergaitė buvo maždaug 4-5 metrai už pėsčiųjų perėjos, prie pėsčiųjų perėjos jos tikrai nebuvo. Mergaitę pamatė priešais automobilio kapotą dešinėje pusėje, tada buvo stabdymas ir mergaitė, užkliudyta kairiu buferiu, nukrito kairėje pusėje. Ji vilkėjo juodą striukę, turėjo kuprinę, ant galvos buvo uždėtas užsegamas kapišonas.

Liudytoja I. P. parodė, kad tą dieną važiavo kaltinamosios automobilyje, sėdėjo gale už keleivio, važiavo į mokyklą, Šančiuose pajuto automobilio čiuožimą, stabdymą, automobilis sustojo, priekyje jo kairėje pusėje gulėjo mergaitė. Ji atsikėlė, buvo pasodinta į jų automobilį. Mergaitė verkė, sakė, kad skauda koją, pasakojo apie save, tada jai iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Kuria eismo juosta važiavo nepamena, tačiau mano, kad antra. Automobilis buvo stabdomas, tačiau jis sustojo negreitai, nes buvo slidu, daug sniego. Pamatė, kaip mergaitė prie kairio buferio klumpa, matė jos kepurę ar kapišoną. Nesidairė, todėl negali pasakyti, ar mergaitė nukrito prieš, ar už pėsčiųjų perėjos.

Specialistės L. L. paaiškinimu nustatyta, kad mergaitė buvo partrenkta antroje eismo juostoje, pagal nueitą atstumą arčiau ašinės juostos, nes bendras kelio plotis yra 12,7 m. Partrenkimo metu mergaitė nuo kelkraščio buvo nuėjusi apie 6 m. Tyrimas buvo atliktas pagal eismo įvykio planą, iš kurio matyti, jog atstumas, kurį judėjo stabdomas automobilis po partrenkimo mažiausiai yra 5,5 m., kai pagal važiavimo sąlygas ir esant automobilio greičiui 40 km/h, stabdymo kelias būtų 21 m. Mano, kad partrenkimo metu greitis turėjo būti tarp 20-30 km/h.

Rašytine medžiaga:

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Juozapavičiaus pr. ties namu nr. 15, Kaune, pėsčiųjų perėjoje, sąlygos apžiūros metu – sniegas, dienos šviesa, kelio danga – asfaltas, padengtas suvažinėtu sniegu (b.l. 7, 8).

Eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilio vieta kelyje po autoįvykio, nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kelio ženklai „533“. Taip pat nurodyta vieta, kur nukrito pėsčioji, smūgio ir pėsčiosios išėjimo į kelio važiuojamąją dalį vietos pagal A. M. parodymus (b.l. 9).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniškai tvarkingas, sugadinimų nėra (b.l. 10-12).

Pažyma apie autotransporto įvykį nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Juozapavičiaus pr. ties namu nr. 15, Kaune, pėsčiųjų perėjoje, kur automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parbloškė ir sužalojo per važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėjoje iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją L. S. (b.l. 13-14).

Pažyma apie oro sąlygas nustatyta, kad Kauno Meteorologijos stoties duomenimis 2010-12-06 8 val. oro temperatūra 5,2 C šalčio, vėjas pietryčių 7m/s, gūsiai iki 11 m/s. Buvo apsiniaukę, santykinis oro drėgnumas 93 proc., meteorologinis matomumas- 3 km. Nuo 04.15 val. iki 12.20 val. silpnai snigo. Nuo 06.20 val. iki 09.20 val. stebėta silpna pūga. Vidutinis sniego dangos aukštis buvo 5 cm (b.l.18).

Specialisto išvada Nr. G 87/11(02) L. S. nustatyta kraujosruva kaktos kairėje, kaktikaulio kairės pusės lūžis, dešinio kelio sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimų visuma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 27).

Specialisto išvada Nr. 11-633(11) nustatyta, kad automobilio VW Golf vairuotoja A. M., važiuodama jos pačios nurodytu 40 km/h greičiu ir laiku stabdydama vairuojamą automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją automobilio atžvilgiu iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios L. S. partrenkimo. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių objektyvių duomenų nėra pagrindo teigti, kad buvusiomis kelio eismo sąlygomis automobilio VW Golf vairuotojos A. M. pasirinktas važiavimo greitis buvo nesaugus. Tai, kad A. M. laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir dėl to partrenkė pėsčiąją – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (b.l. 35-38).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamoji A. M. vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, ėjusios pėsčiosios L. S., ją parbloškė ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo, oro sąlygas ir pan. Įvertinus tai, kad eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje, ir tai, kad nukentėjusioji L. S. per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją automobilio atžvilgiu ėjo iš dešinės pusės, o partrenkta buvo kairiąją automobilio dalimi, automobiliui važiuojant antrąja eismo juosta, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji iki eismo įvykio važiuojamąja dalimi ėjo pakankamai ilgai, kad būtų įmanoma ją pastebėti ir išvengti jos partrenkimo. Eismo įvykio metu kelio danga buvo apsnigta ir pėsčiųjų perėjos kelio ženklinimas nebuvo matomas, tačiau net ir remiantis kaltinamosios parodymais, kad smūgio vieta buvo 1,8 m. už pėsčiųjų perėjos, teismas daro išvadą, kad nurodytomis aplinkybėmis toks atstumas vertinamas kaip pernelyg mažas, siekiant pripažinti, kad eismo įvykis įvyko ne pėsčiųjų perėjoje. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu buvo mažametė, todėl įvertinti pėsčiųjų perėjos zonos dydį, esant apsnigtai kelio dangai, jai buvo sudėtinga. Teismas sprendžia, kad kaltinamoji A. M. nebuvo pakankamai apdairi, netinkamai įvertino kelių eismo sąlygas ir nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti BK 281 str. 1 d. numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str.). A. M. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281 str. 1 d.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. S. pareiškė 21000 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad turtinę žalą sudaro 1000 Lt, neturtinę žalą sudaro 20000 Lt. Ieškinyje nurodo, kad manydama, jog su kaltinamąja pavyks susitarti gražiuoju, ji nerinko kvitų ir kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji patyrė turtinę žalą. Turtine žala laiko pinigų sumą, išleistą dukros L. S. vaistams, B grupės vitaminams ir pan., taip pat turėjo išlaidų vežiodama dukrą su savo transportu pas gydytojus, įvykio metu buvo sugadinti dukros drabužiai, taip pat dėl dukros slaugos prarado stipendiją, todėl mano, kad 1000 Lt suma turtinei žalai atlyginti atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Nurodo, kad 20000 Lt neturtinę žalą sudaro tai, kad po eismo įvykio išliko patirtas stresas, baimė, atsiradęs nesaugumo jausmas. Dukra iki dabar bijo eiti per kelią, dėl to patiria didelį emocinį stresą. Po šios traumos dukra jautė didelius skausmus, buvo sukrėsta emociškai, bijo viena miegoti, jaučiasi nesaugi, pasakoja, kad ji gali bet kada būti sužalota automobilio. Po šio įvykio dukra nebenori eiti į mokyklą, ilgą laiką jautėsi nesaugi tarp bendraamžių, dėl šio įvykio sumažėjo bendravimas.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Draudimo bendrovė ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai, todėl draudimo bendrovė, neviršydama įstatyme nustatytų draudimo sumų, turi atlyginti R. S. ir turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.254 str. 2 d., 6.263 str. 2 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137) 11 str. 1 d. 2 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma eismo įvykio metu buvo 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.

Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų neatsargių kaltinamosios A. M. veiksmų (KET 37 punkto pažeidimo) nukentėjusiajai R. S. buvo padaryta turtinė žala, tačiau kaip minėta, teismas remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji pateikė tik vieną rašytinį įrodymą, pagrindžiantį jos turėtas išlaidas – 2011-10-20 sąskaitą DVR Nr. 149, 132,31 Lt sumai. Draudimo bendrovė atsiliepime nurodė, jog dėl eismo įvykio metu sugadintų drabužių būtų mokama 200 Lt draudimo išmoka (b.l.108-111). Teismas laiko įrodyta 332,31 Lt turtinės žalos sumą, kuri priteistina iš UADB „ERGO Lietuva“. Dėl R. S. negautos stipendijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo susieti su eismo įvykiu, kadangi nukentėjusioji L. S. stacionare gydėsi trumpą laiką bei pati R. S. sausio ar vasario mėn. buvo išvykusi į užsienį. Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų neatsargių kaltinamosios A. M. veiksmų (KET 37 punkto pažeidimo) nukentėjusiajai R. S. buvo padaryta ir neturtinė žala – ji ir jos dukra patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta neatsargia kaltės forma bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nustatytinas 7000 Lt neturtinės žalos dydis, priteisiant iš UADB „ERGO Lietuva“ 2000 Lt sumą, kuri paskaičiuota atsižvelgiant į nukentėjusiosios L. S. patirtos traumos sunkumą (nesunkus), gydimosi stacionare trukmę (7 dienos), bei atleidimo nuo aktyvios fizinės veiklos trukmę (2 mėn.). Iš kaltinamosios A. M. priteistina 5000 Lt neturtinės žalos suma. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Iš A. M. priteistinos nukentėjusiosios R. S. turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d., b.l. 76).

Dėl bausmės paskyrimo

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamosios A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji A. M. neteista, padarė neatsargų nusikaltimą, psichiatrinėje ligoninėje neregistruota (b.l. 54), administracine tvarka nebausta (b.l. 52), todėl pagrįstai laikytina, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti skiriant baudą, atitinkamai parenkant baudos dydį (BK 41 str. 2 d.). BK 47 str. 3 d. 5 p. nustatyta, kad už neatsargų nusikaltimą skiriama iki 75 MGL dydžio bauda, o BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, todėl A. M. skirtinos baudos dydis mažintinas, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, eismo įvykio padarymo aplinkybes, į tai, kad ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas (BK 68 str.).

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir skirti jai bausmę – 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš UADB „ERGO Lietuva“ R. S. naudai 2000 (du tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti ir 332,31 Lt (tris šimtus trisdešimt du litus 31 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. M. R. S. naudai 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš A. M. R. S. naudai 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Įpareigoti nuteistąją baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajai, kad sumokėjus baudą nuteistoji privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjaDalia Kursevičienė