Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Z. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė bei jos atstovas nurodė, jog atsakovo kaltės neįrodinės ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Taip pat nurodė, kad ji su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė. Po santuokos įregistravimo, (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 12-ame notarų biure su atsakovu sudarė vedybų sutartį, pagal kurią bet koks turtas įgytas po santuokos sudarymo lieka kiekvieno iš šalių asmenine nuosavybe. Dėl to dalintino turto neturi.

2018 metų pradžioje atsakovas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose.

Mano, kad remiantis vedybų sutartimi kreditoriniai įsipareigojimai šioje byloje neturėtų būti sprendžiami, kadangi jie aptarti sutartimi patvirtinta notaro.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Iš santuokos liudijimo matyti, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje gimusių vaikų nėra. Sutuoktiniai nuo pat santuokos sudarymo gyvena skyrium, nes santuokos sudarymo metu atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje.

(duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo dieną, sutuoktiniai sudarė ir vedybų sutartį, kuria susitarė, kad bet koks turtas įgytas iki santuokos sudarymo ir gyvenant santuokoje yra kiekvieno iš šalių asmeninė nuosavybė, o sutuoktinių prievolės įgytos iki santuokos sudarymo ir po jos sudarymo yra jų asmeninės prievolės ir vykdomos asmeniškai.

Šalys 2017-03-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistos už tyčinį nusikaltimą. Ieškovei bausmės vykdymas atidėtas, atsakovas nuteistas realia laisvės atėmimo bausmę ir bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose. Sutuoktiniai pagal minėtą nuosprendį yra solidarūs skolininkai.

II. Teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų

Dėl taikinimo ir kaltės

Pripažintina, kad santuoka faktiškai iširo. Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo pat santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta atsakovui būnant įkalinimo įstaigoje. Nebegalima tikėtis, kad jų santuokinis gyvenimas būtų išsaugotas, nes iš esmės šalių santuoka tik juridinė, t. y. juridinis faktas, kurio įregistravimu šalys tik juridiškai prisiėmė šeimoje kylančias teises ir pareigas, bet nebuvo siekiama sukurti šeimos teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnio 1 dalis). Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, jog sutuoktinius vienija tik vienas nuosprendis ir solidari atsakomybė pagal nuosprendį. Sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio daugiau kaip vienerius metus, todėl terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.53 str. 1 ir 2 d.).

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina ( CK 3.60 str. 3 d.). Ieškovei šiuo atveju pakako įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė netaikyti prezumpcijos ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su tuo sutiko ir atsakovas.

Pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl turto padalijimo ir kreditorių

Ieškovė nurodė, kad turto ir kreditorių klausimas išspręstas (duomenys neskelbtini) Vedybų sutartimi. Tačiau iš atsakovo pateikto 2017-03-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai kreditoriams R. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Kauno teritorinei ligonių kasai.

Dėl išlaikymo

Sutuoktiniai darbingi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės – Z. ir M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, yra sumokėjusi 50 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, tai ieškovė turėjo mokėti 37,50 Eur žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 7 d.). Permokėtas žyminis mokestis (12,50 Eur) turi būti grąžintas ieškovei pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles.

Atsakovas bylinėjimosi išlaidų neturėjo.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai ieškovei paliekamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), o kita dalis (50 proc.) žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,45 Eur) taip pat priteistinos iš šalių lygiomis dalimis iš kiekvieno po 1,73 Eur (CPK 92 str.).

Ieškovei tenkančios šios išlaidos išskaičiuotinos iš grąžintino žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. Z. ir M. M. palikti santuokines Z. ir M. pavardes.

Priteisti iš M. M. 37,50 Eur žyminį mokestį ir 1,73 Eur išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu – iš viso 39,23 Eur, valstybei.

Grąžinti G. Z. 10,77 Eur iš jos 2019-03-13 AB Lietuvos pašto Kauno 31-jo pašto kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėto 50 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Spendimą šioje dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.