Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Telšiu apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plunges rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio atstovei R. R., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejo S. P. pareiškima suinteresuotam asmeniui Telšiu apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plunges rajono policijos komisariato Migracijos poskyriui, Migracijos departamentui prie LR VRM del juridine reikšme turincio fakto nustatymo ir,

pareiškejas prašo nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad jis iki 1993 m. liepos 1d. gyveno ir šiuo metu tebegyvena Lietuvos Respublikoje. Pareiškejas nurodo, kad Lietuvoje gyvena nuo 1986 m., kuomet su tuometine žmona atvyko i Lietuvos TSR, del žmonos sveikatos. 1990 m. su žmona išsiskyre ir, maždaug, nuo 2000 m. gyvena kartu su R. A. A., Plunges r. Kadangi prieš tai daug laiko praleisdavo juroje, todel laiku nepasirupino savo pilietybes dokumentais, senasis tarybinis pasas nustojo galioti, naujo neduoda nei Rusijos Federacija, nei Lietuvos Respublika. Teismo sprendimas del juridine reikšme turincio fakto nustatymo reikalingas tam, kad galetu gauti leidima nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisminio nagrinejimo metu pareiškejas paaiškino, kad jis yra gimes (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Nurodo, kad i Lietuva su sutuoktine V. P. atvyko 1986 metais. Tais paciais metais isidarbino 7-oje valstybineje Klaipedos laivu remonto imoneje. Jam buvo suteiktas bendrabutis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipedos mieste, veliau gyveno (duomenys neskelbtini) gatveje, dar veliau (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad esant etatu mažinimui iš minetos imones 1990 metais buvo atleistas. Kadangi Lietuvoje vyko politiniai ivykiai susije su Lietuvos nepriklausomybes atstatymu, nežinojo, kaip pasielgti bei lauke, kuo viskas pasibaigs. Lietuvai atsiskyrus nuo Rusijos, suprato, kad tapo nelegalu. Iš Lietuvos išvykti nebenorejo, kadangi patiko Lietuvoje. Po atleidimo iš Klaipedos laivu remonto imones buvo isidarbines laive ir plaukiojo po Baltijos jura, taciau i kranta nebuvo išlipes. Taip dirbo neoficialiai apie 4 metus. Po to, kai išejo iš laivininkystes, nuomojosi buta (duomenys neskelbtini), Klaipedos mieste, kurio savininke yra E. P.. Po to, kai nustojo plaukioti, nelegaliai dirbo statybose, padienius darbus pas žmones soduose, pieše, drože skulpturas. Pareiškejas paaiškino, kad per ta laikotarpi jis su sutuoktine V. P. išsituoke, suteikta bendrabuti paliko jai. Nurodo, kad buvo ištuokti Klaipedos miesto apylinkes teisme. Paaiškino, kad 1997 metais jis susipažino su R. A., su kuria nuo 2000 metu kartu apsigyveno (duomenys neskelbtini), Plunges r. Žinodamas, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nelegaliai, 2008 metai kreipesi i Migracijos departamenta tikslu susitvarkyti dokumentus, taciau dokumentu nesusitvarke. Paaiškino, kad su R. A. kartu gyvena jau 11 metu, turi sugyvene sunu. Sunaus gimimo liudijime tevu yra irašytas S. A.. Del pilietybes neturejimo jis negali niekur isidarbinti, negali iforminti tevystes savo sunui. Nurodo, kad 2003 metais, lapkricio men., i Lietuva buvo atvykusi jo mama E. A. P.. Ji buvo atvykusi su viza ir išbuvo Lietuvoje 2 savaites. Pareiškejas paaiškino, kad per visa ta laikotarpi, t.y., nuo 1986 metu jis pats iš Lietuvos išvykes nebuvo. Už tai, kad nelegaliai gyvena Lietuvoje, buvo baustas du kartus administracinemis nuobaudomis. Taip pat parode, kad 2007 metais jis medicinos istaigoje buvo operuotas. Kadangi neturi socialiniu garantiju, jam reikejo susimoketi ligoniu kasoms. Mokejimo kvita, mediku siuntima tyrimams, yra išsaugojes. Kadangi jis yra be jokios pilietybes, juridine reikšme turincio fakto nustatymas reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei gauti.

Suinteresuotas asmuo, Telšiu apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plunges rajono policijos komisariato Migracijos poskyris atsiliepimu informavo, kad prašymui neprieštarauja.

Suinteresuoto asmens Telšiu apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plunges rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio atstove R. R., teisminio nagrinejimo metu palaike atsiliepime išdestyta pozicija ir mano, kad pareiškejo pateiktu irodymu pagrindu pareiškimas turetu buti tenkintinas.

Suinteresuotas asmuo, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, atsiliepime i pareiškima, nurode, kad prie pareiškejo pareiškimo pridetu irodymu nebuvo pateikta pakankamai ir kad pareiškejas turi teismui teisminio nagrinejimo metu pateikti negincijamu irodymu, kad jis iki 1993 m. liepos 1d. gyveno ir šiuo metu tebegyvena Lietuvos Respublikoje. Suinteresuotas asmuo atsiliepime praše byla nagrineti ju atstovui nedalyvaujant. Šaliai apie teismo posedžius pranešta tinkamai, i posedžius neatvyko.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kuriu priklauso asmenu asmeniniu ar turtiniu teisiu atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridine reikšme turinti fakta teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybes: 1) prašomas nustatyti faktas turi tureti juridine reikšme; 2) pareiškejas neturi dokumentu, patvirtinanciu ta juridine reikšme turinti fakta; 3) pareiškejas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentu, patvirtinanciu atitinkama juridine reikšme turinti fakta, arba pareiškejas negali ne teismo tvarka atkurti prarastu dokumentu. Nesant bent vienos šiu aplinkybiu byla del juridine reikšme turincio fakto nustatymo negali buti nagrinejama teisme.

Bylos duomenimis, t.y., gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vertimu, S. P. gime (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, Maskvos srityje, RTFSR, jam 1974-08-08 pasas XI-P? Nr. (duomenys neskelbtini), taciau Rusijos Federacijos generalinio konsulo Lietuvos Respublikoje, Klaipedoje, pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2006-10-11 patvirtina, kad pareiškejas nebera Rusijos federacijos pilietis, o iš teismui pateiktu administraciniu bylu Nr. 78-I1-780 ir 78-P-I1-999 matyti, kad S. P. 2005-12-07 ir 2010-09-14 baustas administracinemis nuobaudomis, kad gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi ( LR ATPK 206 str.). Šie duomenys patvirtina, kad S. P. yra be pilietybes, t.y., asmuo, kurio nei viena valstybe nepripažista kaip savo piliecio.

Lietuvos Respublikos pilietybes igijimo pagrindus, pilietybes klausimu sprendimo tvarka nustato, kitus pilietybes santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybes istatymas (toliau – Pilietybes istatymas). Viena iš pilietybes asmeniui suteikimo salygu yra jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje pastaruosius 10 metu (Pilietybes istatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Asmens gyvenimo Lietuvoje trukmei nustatyti reikšmingas ir Lietuvos Respublikos istatymas del užsienieciu teisines padeties, kuriame yra kriterijai, pagal kuriuos galima ivertinti, ar užsienietis tam tikru laikotarpiu Lietuvoje buvo ar gyveno. Lietuvos Respublikos istatymo del užsienieciu teisines padeties 2 straipsnio 2 dalis pareiškeja ipareigoja teismui irodyti, kad jis:

2) moka pajamu ir kitus Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu nustatytus mokescius ar imokas, ir

3) turi gyvenamaja patalpa Lietuvos Respublikoje.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad S. P., nuo 1986 metu liepos 1d., iki 1990 metu gegužes 13 d. dirbo Klaipedos laivu remonto imoneje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pavadinimas 1992-05-26 LR susisiekimo ministerijos isakymu Nr. 221, pakeistas i AB „L.“ (b.l. 14). Tuo metu jis turejo legalias pajamas.

Pareiškejas nurode, kad po atleidimo iš Klaipedos laivu remonto imones Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2000 metu, jis dirbdavo padienius darbus statybose, sodu bendrijose ir už tai jam budavo suteiktini gyvenamieji plotai, maistas. LR Darbo kodekso 98 straipsnio 2dalis, iki 2006-12-05 (Žin. 2006, Nr. 132-4989), tokio pobudžio darbus, kuriuos nurodo dirbes pareiškejas, laike pagalbos (talkos) ir savanoriškais darbais. Istatymu leidejas (2001 m. gruodžio 11 d. Nr. 1500 LR nutarimas del pagalbos (talkos) darbu atlikimo salygu ir tvarkos patvirtinimo) aiškiai apibreže nelegalaus darbo savoka atskirai ivardijant, kad pagalbos, talkos darbai bei savanoriški darbai nebuvo laikomi nelegaliu darbu.

Byloje apklausti liudytojai R. A., A. A. patvirtino, kad pareiškejui nuo 2000 metu apsigyvenus kartu su R. A. Plunges rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, pareiškejas buvo išlaikomas liudytojos, jos tevu, išvykes iš Lietuvos nebuvo. Abi patvirtino, kad R. A. sunaus tevas yra pareiškejas.

Byloje nera duomenu, kad S. P. butu buves baustas už nelegalu darba. Laikytina, kad per pareiškejo nurodoma laikotarpi, jis turejo teiseta pragyvenimo šaltini.

Pareiškejas pateike teismui irodymus, kad jis nuo 1986 metu liepos 1d., iki 1990 metu gegužes 13 d. dirbo Klaipedos laivu remonto imoneje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Tuo metu buvo mokamas fiziniu asmenu pajamu mokestis, atskaicius privalomojo sveikatos draudimo fondui skirtas lešas. Teismui pateiktoje susipažinimui administracineje byloje Nr. 78-I1-780, nustatyta, kad 2005-12-07 S. P. buvo skirta 250 Lt administracine nuobauda už pažeidima, numatyta LR ATPK 206 str. Ši suma sumoketa S. P.. Tokios imokos pagal Savivaldybiu biudžeto pajamu nustatymo metodikos istatyma patenka i mokestiniu pajamu samprata. Pareiškejas taip pat pateike duomenis, kad jis 2007-02-05 sumokejo 41,52 Lt VšI Telšiu apskrities ligoninei, bei 2002 Lt VšI Klaipedos apskrities ligoninei už suteiktas medicinines paslaugas ( b.l. 82-83 ). Tokios imokos yra laikytinos savivaldybiu biudžetiniu istaigu pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir priskirtinos biudžeto formavimo nemokestiniu pajamu grupei.

Reikalavimas tureti gyvenamaja patalpa Lietuvos Respublikoje nera sietinas su nuosavybes statusu. Pažymetina, kad LR gyvenamosios vietos deklaravimo istatyme, 3 str. 2d., gyvenamoji vieta ivardijama, kaip pagrindine vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijes. Pareiškejas tiek pareiškime, tiek teisminio nagrinejimo detaliai nurode savo gyvenamasias vietas nuo 1986-06-27 iki 1990-06-11. Jas patvirtina paso irašu vertimai pateikti byloje (b.l. 13). Byloje esantis, notaro patvirtintas E. P. pranešimas Plunges rajono policijos komisariatui, patvirtina aplinkybe, kad pareiškejas nuo 1990-06-11 iki 1994-07-01, gyveno jai priklausiusiame bute (b.l. 15). Pareiškejas S. P. paaiškino, kad jo paskutine gyvenamoji vieta, kurios, nera pakeites nuo 2000 metu, yra (duomenys neskelbtini), Plunges r., R. A. namuose.

Iš nustatytu aplinkybiu matyti, kad pareiškejas nuo 1986 m. birželio men. buvo atvykes i Lietuva (tuometineje Lietuvos TSR), kadangi tuomet buvo bevizis ivažiavimas ir liko gyventi Lietuvoje po jos nepriklausomybes atkurimo (1990 metu kovo 11 dienos), iš jos išvykes nebuvo, prarado Rusijos federacijos pilietybe, liko be pilietybes statuso, taciau nepasinaudojo Pilietybes istatymo ir LR istatymo del užsienieciu teisines padeties igyvendinimo istatymo suteiktomis teisemis savalaikiai igyti LR pilietybe, nors atitiko pilietybes igijimui keliamoms salygoms. Pareiškejas irode Lietuvos Respublikos istatymo del užsienieciu teisines 2 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, suteikiancius teise gauti leidima nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

pareiškima tenkinti.

Nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad S. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1993 m. liepos 1d. gyveno ir šiuo metu tebegyvena Lietuvos Respublikoje.

Juridine reikšme turintis faktas nustatytas teisei gauti leidima nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje .

Sprendimas per 30 d. gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Plunges rajono apylinkes teisma.