- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-07
- Bylos Nr.
- TS-97-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19995-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- A. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. RV-22-6383 netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. S., gimęs (duomenys neskelbtini)., nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. sausio 17 d. nutartimi, pakeista Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 10 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmės dalimis, paskiriant subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 34 MGL dydžio baudą.
Bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga 2024 m. liepos 11 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-6383 netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau reikšmingų pokyčių nusikalstamo elgesio rizikos valdyme nenustatyta. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė. Taip pat nuteistojo atžvilgiu buvo parodytas teismo pasitikėjimas, tačiau nuteistasis jo nepateisino, nesugebėjo išlaikyti tinkamo elgesio ilgesnį laikotarpį. Komisija daro išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė skundą dėl Komisijos priimto nutarimo, skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują sprendimą – jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skundas grindžiamas tuo, kad nuteistasis įvykdęs visą socialinės reabilitacijos planą, išklausęs priklausomybės prevencijų kursus, lanko būrelius, dirbo siuvykloje, tačiau teko išeiti iš darbo ir šiuo metu nedirba, nes laukia kol atsilaisvins darbo vietos, į darbą žiūri pozityviai, laisvėje nebuvo pažeidęs probacijos įpareigojimų. Komisija klaidingai vertina nuteistojo pažangą, kadangi pagal „OASys“ metodiką jo rizikos balai mažėja. Prašo atsižvelgti, kad su visais nukentėjusiaisiais nuteistasis susitaikęs, 2014 m. teistumai yra neišnykę dėl nuteistojo prašymo nepateikimo, neskatintas, nes administracijos nuožiūra skiriami paskatinimai. Taip pat prašo atsižvelgti, kad laisvėje augina mažametę dukrą, gimusią 2018 m. Prašo taikyti lygtinį paleidimą ir skirti intensyvią priežiūrą.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Kirpienė pateikė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams atsiliepimą dėl nuteistojo skundo, kuriuo prašo nuteistojo skundą atmesti. Atsiliepime prokurorė nurodė, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi A. S. teistas 7 kartus, nuteistajam likusi pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis, nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio elgesio rizika, kurią nuteistasis gali mažinti. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo darbinė patirtis itin menka, jis neįgijęs jokios profesijos, šiuo metu nedirba, todėl yra pagrindo abejoti ar nuteistasis gebės laisvėje išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, sugebės išgyventi iš gaunamo atlyginimo, save išlaikyti. Prokurorė daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteitasis A. S. paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia Komisijos nutarime nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. RV-22-6383 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. S., Komisijos protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, nuteistojo asmens byla, nuteistojo pateikta įvertinimo metodika, pažymėjimais, pažyma, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. RV-22-6383 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir motyvuotas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau įstatymu numatytos, atliktos bausmės dalis, yra vertinama tik kaip formalaus pagrindo egzistavimas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o norint nustatyti ar lygtinio paleidimo taikymui yra visos būtinos sąlygos reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą.
Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo A. S. nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė, kas pagal BVK nuostatas iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šioje vietoje reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir šios pastangos tokios įtikinančios, jog leistų spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šioje pataisos stadijoje, jau būtų aktualus. Vis tik nesutiktina su nuteistojo skunde nurodomu rizikos mažėjimu, kadangi įvertinus byloje esančių duomenų visumą tokios išvados daryti nėra galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama antrą kartą, tačiau nestebima jokia teigiama dinamika, kadangi tiek pirmojo, tiek antro vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, o tai jau iš esmė labiau neigiamai nei teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes atskleidžia, jog jis neaktyviai siekia keisti savo priešingą teisei elgesį. Tuo tarpu tai, ką nuteistasis įvardino kaip išskirtinai teigiamus elgesio pokyčius – turi gyvenamąją vietą, laukia darbo vietos, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, teismo nevertinama išskirtinai teigiamai, priešingai spręstina, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.
Pažymėtina ir tai, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, bet nuteistojo A. S. elgesyje vis dar stebimi dvidešimt penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais, smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš aptartų dinaminių kriminogeninių veiksnių fiksuojama smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; negeba atpažinti problemų, o iš bylos duomenų matyti, kad kelios nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstamos veikos susijusios su fizinio smurto naudojimu. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė AA užsiėmimus, lanko grupinius užsiėmimus rizikingai ir žalingai alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims, išklausė priklausomybių prevencijos užsiėmimus, 2023 m. balandžio 17 d. baigė savianalizės diskusijų grupės užsiėmimus, 2023 m. kovo 28 d. baigė „Agresijos ir konfliktų“ valdymo grupę, tačiau jo elgesyje ir mąstyme pokyčių tai nepadarė. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuojama, kad nuteistasis šiuo metu nedirba, laukia laisvos darbo vietos, po bausmės atlikimo planuoja dirbti užsienyje, bet neturi užsitikrinęs darbo vietos, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos pažymoje apie gautus vykdomuosius raštus fiksuojama, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 3 781,80 Eur, išieškota suma – 0,00 Eur, savanoriškai dengė skolas 0,00 Eur. Tokiu būdu neigiama motyvacija spręsti problemines sritis, vertintina kaip vienas iš itin aktyvių galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksnių, juo labiau, kad pagal Socialinio tyrimo išvadą nuteistasis šiuo metu nedirba, turi finansinių įsipareigojimų, o nesiekiant spręsti turimų finansinių sunkumų, nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendenciją.
Taip pat nustatyta, kad visi smurtiniai nusikaltimai atlikti esant nuteistajam neblaiviam, o iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis neigia turintis priklausomybę alkoholio vartojimui, jo motyvacija koreguoti alkoholinių gėrimų vartojimą yra žema. Nors ir nuteistasis, kaip aukščiau nurodyta, lanko įvairius užsiėmimus skatinčiaus nuteistuosius nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau iš individualios darbo su nuteistuoju knygelės matyti, kad nuteistojo dalyvavimo motyvacija išorinė, nesiekia pasisemti naudos, analizuoti bei diskutuoti, nuteistasis atsiribojęs nuo grupės, negeba įvardinti problemų įtakojusių nusikalstamumą, nemato savo elgesio problemų. Tai, kad nuteistasis nesugeba spręsti savo probleminių sričių, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip aplinkybe patvirtinančia, kad bausmės tikslai, juos įgyvendinant įkalinimo įstaigoje, jau yra pasiekti. Be to ir aplinkybė, kad paleistas lygtinai nuteistasis A. S. turės gyvenamąją vietą ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, priešingai nei nurodoma skunde, nėra laikoma išskirtinai teigiamai ar apsaugančiais nuo pakartotinės nusikalstamo elgesio raiškos, kadangi kaip bylos duomenys patvirtina, gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, bet tai jo nuo priešingo teisei elgesio neapsaugojo bei smurtinis elgesys buvo pasireiškęs taip pat prieš šeimos narius. Šios aplinkybės, jas vertinant ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio kontekste, teismui dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis A. S. jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. S. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 12 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2023 m. birželio 29 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Išaiškintina nuteistajam ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Komisijos nutarimo turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas Komisijos nutarimas netvirtinti dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti vienbalsiu Komisijos sprendimu nėra jokio pagrindo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad A. S. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Aplinkybės, kad jis turės gyvenamąją vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, susitaikęs su nukentėjusiaisiais nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. S. skundas, dėl Komisijos 2023 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. RV-22-6383 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. RV-22-6383 netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.