- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- A18.-96-434/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00004-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Institucija
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnyje, padarymo, protokolą surašiusi institucija - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. K. 2019 m. lapkričio 28 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, necenzūriniais žodžiais išplūdo policijos pareigūnes L. B., Ž. M. ir V. K., joms atliekant tarnybą, taip įžeisdamas policijos pareigūnių garbę bei orumą. Tokiais veiksmais R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 str.
Šalies argumentai
2. R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad tą dieną buvo atliekamos kratos pas jį ir jo giminaičius. Tą dieną buvo ateita į žmonos darbą ir buvo trukdoma žmonos darbui prie jos klientų, psichologiškai jai buvo grasinama. Žmonai buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą, nes žmona turėjo klientą ir negalėjo tuojau pat išeiti iš darbo. Jis savo žmoną palydėjo į policijos komisariatą. Policijos komisariate jie susidūrė su psichologine prievarta ir smurtu, kadangi žmonai atvykus į policijos komisariatą pagal šaukimą, atėjo trys pareigūnės, iš kurių viena mūvėjo kovinį diržą ir odines pirštines, kurias pastoviai maustė prie žmonos. Įėjus žmonai į kabinetą, pareigūnės ją apstojo ratu, viena iš pareigūnių sėdėjo. Jis atsisėdo kartu su žmona. Tuomet, iš žmonos buvo reikalaujama atidaryti jai nuosavybės teise nepriklausančias jos motinos duris, kuri tuo momentu buvo išvykusi prie (duomenys neskelbtini). Tuomet, jam įsikyšus į jų pokalbį, pareigūnės labai supyko ir išgrūdo jį iš kabineto. Dėl to jis reiškė nepasitenkinimą. Pareigūnės neleido jam įeiti į kabinetą ir jis į jį labai nesiveržė, nes žinojo, kad tai yra jų provokacijos. Necenzūrinių žodžių iš viso nevartojo, o tik išsakė savo nuomonę vienai iš pareigūnių, kurių aktyviausiai grasino jo žmonai. Jis pasakė: „kad jūs esat išsigimę“, taip pasakė paveiktas emocijų. Tai buvo vieninteliai jo pasakyti žodžiai. Nepamena, ar pavadino pareigūnes „kalėmis“, kiek pamena pokalbyje kabinete pasakė: „kad pas žmoną daug kas vaikšto, visokios kalės vaikšto“. Pareigūnė prašė įvardinti, kas tos kalės, o jis pasakė: „pas žmoną vaikšto kalės, pas jį šunys vaikšto“. Tačiau tiesiogiai policijos pareigūnėms šie žodžiai nebuvo skirti. Supyko, kad pareigūnės atėjo pas žmoną. Sakė „klyka“, tačiau šis žodis reiškia žmonių susibūrimą, nes Biržų policijos komisariatas yra susibūręs į „klyką“. Pažeminti pareigūnių nenorėjo, tik išsakė savo nuomonę, nes taip pareigūnai negali elgtis, taip elgiasi tik „išsigimę“ asmenys.
3. R. K. policijos pareigūnams pateikė rašytinį paaiškinimą, kad su jam pateiktais kaltinimais nesutinka. Pasak jo, jis pareigūnų neįžeidinėjo, jų garbės ir orumo nežemino. Pareigūnės, atėjusios į darbą pas jo žmoną R. K., kuri dirba (duomenys neskelbtini), pradėjo reikalauti mesti darbą ir vykti su jomis. Grasino žmonai, kad tuoj išsives ją ir privers daryti tai, ką jos norinčios. Žmona labai atsiprašė jų ir pasiteisino, jog yra įpusėjusi gražinti klientę, kuri dar yra šlapiais plaukais. Tuomet, pareigūnės įteikė šaukimą jai atvykti maždaug už valandos į (duomenys neskelbtini) r. PK. Kadangi jo žmona yra prastos sveikatos, o pareigūnės jau kirpykloje elgėsi agresyviai ir įžeidžiančiai, trukdė darbui, žemino prie klienčių, todėl į policijos komisariatą jis atvyko kartu su savo žmona. Žmoną R. pasitiko net trys policijos pareigūnės, jau iš karto buvo naudojamas psichologinis smurtas. Viena iš pareigūnių dėvėjo odines pirštines ir kovinį diržą. Visos pareigūnės buvo nusiteikusios labai agresyviai, atrodė bauginančiai. Jis pareigūnių paprašė į kabinetą užeiti kartu su žmona. Nors šaukime buvo nurodyta viena pareigūnė, į kabinetą suėjo visos trys pareigūnės, jos apstojo ratu jo žmoną ir pradėjo reikalauti daryti nusikaltimą, tai yra atrakinti jai nuosavybės teise nepriklausantį butą. Jis paprieštaravo, kad tai draudžia daryti įstatymai, nes už tai numatoma atsakomybė pagal LR BPK. Pareigūnės sureagavo labai agresyviai ir jį išgrūdo lauk iš kabineto. Viena pareigūnė visą apklausą nuo pat pradžios iki galo filmavo telefonu. Be to, po apklausos pokalbis vyko ir (duomenys neskelbtini) r. PK, prie budinčios dalies. Jis pareigūnių neįžeidinėjo, manė, kad taip yra daromas smurtas ne tik su juo, bet jau pradėjo terorizuoti jo artimuosius. Tokios situacijos buvo emociškai išprovokuotas, išgąsdintas, pasimetęs, bet pareigūnių tiesiogiai neužgauliojo, o išsakė, kad jos elgiasi neteisingai, ne pagal įstatymą ir negarbingai.
4. Liudytoja, policijos pareigūnė V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad tą dieną buvo atliekamos kratos įvairiais adresais. Kiek pamena, buvo atliekama krata pas R. K., jo motinos sodyboje ir R. K. motinos namuose. Nuvykus pas R. K. motiną, durys buvo užrakintos. Kaimynai paaiškino, kad butą prižiūri buto savininkės dukra R. K.. Kadangi R. K. buvo reikalinga apklausai, ji kartu su pareigūne V. A. nuvyko į jos darbą. Darbe R. K. paklausus, kada ji bus laisva nuo darbo, nes tuo metu ji dirbo, jai buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. R. K. atvyko su vyru R. K.. Pakvietus R. K. į kabinetą, iš pradžių neprieštaravo, kad dalyvautų ir jos vyras R. K., nes apklausa dar nebuvo prasidėjusi, tik aiškinosi aplinkybes, kam priklauso butas, kur turėjo būti atlikta krata. Tačiau pokalbio metu ėmė kilti konfliktas, nes R. K. ėmė įžeidinėti, aiškindamas: „jūs kalės, atėjot į žmonos darbą, vadino chunta, šlykštinėmis, invalide“. R. K. buvo išprašytas iš kabineto į koridorių, tačiau vis tiek jis varstė kabineto duris. Išėjus jau į komisariato koridorių, R. K. būtent ant jos šaukė „šlykštyne“. Savo veidą pridėjęs prie jos veido, prie pat priėjęs ir pridėjęs telefoną, visada rėkė ant jos „šlykštyne“. Apklausa net neįvyko dėl konflikto. Kadangi R. K. atėjo ne viena, o su R. K. visada kyla konfliktai, tai vienas pareigūnas niekada nebūna. Jos tuo metu buvo trise: ji, Ž. M., L. B.. R. K. pasakyti žodžiai ją įžeidė. Pareigūnės filmuotas įrašas iškarpytas nebuvo, jis pridėtas prie bylos medžiagos.
5. Liudytoja, policijos pareigūnė Ž. M. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje ar gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, buvo vykdomos kratos. Vienoje kratoje, jų niekas neįsileido. Buvo nurodyta, kad šio buto raktus turi ir jį prižiūri R. K., ji buvo iškviesta į policijos komisariatą. R. K. į policijos komisariatą atvyko kartu su savo vyru R. K.. Kabinete buvo R. K. su žmona R. K., ji ir dar pareigūnės L. B. ir V. K.. Įėjus į kabinetą, prasidėjo užgauliojimai. Pagrindiniai užgauliojimai buvo skirti V. K.. Vadino „invalide“, „chunta“. Jis teigė, kad jie yra šlykštūs. Paprašė R. K. išeiti, jam išėjus į koridorių, jis vis bandydavo įeiti į kabinetą ir liepdavo žmonai neduoti jokių parodymų. Išėjus į komisariato koridorių, R. K., atkišęs telefoną į veidą, ėmė užgaulioti. Labiausiai lindo prie V. K., artimu atstumu prie jos kyšo telefoną, teigdamas, kad ji yra šlykšti. R. K. išsakytais žodžiais ją įžeidė, pažemino, nes komisariate buvo kitų pašalinių asmenų, kurie girdėjo R. K. užgauliojimus jų atžvilgiu.
6. Liudytoja, policijos pareigūnė L. B. teismo posėdyje paaiškino, kad R. K. buvo iškviesta į policijos komisariatą. Ji su kitomis pareigūnėmis V. K. ir Ž. M. atėjo jos pasitikti. R. K. atėjo su savo vyru R. K.. Bandant su R. K. pabendrauti, koridoriuje R. K. pradėjo rėkti, kadangi komisariato koridoriuje buvo pašalinių asmenų, R. K. ir R. K. pasikvietė į apklausų kambarį. R. K. neleido kalbėtis su jo žmona, vadino policijos pareigūnes „kalėmis“, „šlykštynėmis“. R. K. buvo išprašytas iš kabineto, tačiau R. K. vis varstė duris, laidė įvairias replikas. Visoms išėjus į koridorių, prie pareigūnės V. K. veido pridėjęs telefoną, ją filmavo. R. K. bandė provokuoti konfliką, tačiau nesulaukęs jokios neigiamos reakcijos, išėjo. R. K. savo išsakytais žodžiais visas pareigūnes įžeidė.
7. Liudytoja R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad R. K. yra jos vyras. Ją pareigūnės išsikvietė į apklausą. Kai ji nuėjo į policijos komisariatą, ją nustebino tai, kad ją pasitiko trys policijos pareigūnės, kurios ją ir vyrą palydėjo į kabinetą. Policijos pareigūnės vilkėjo policijos uniformas. Pareigūnės reikalavo, kad ji įleistų į savos mamo butą, nes, pasak pareigūnių, ji turinti to buto raktą. Ji pareigūnėms pasakė, kad to buto rakto ji neturi. Pareigūnės norėjo išsiaiškinti, kaip pateikti į jos motinos butą. Jos vyras emocingai pareigūnėms aiškino, kaip pareigūnės gali reikalauti iš jos to, ko ji neturinti. Ji iš pareigūnių jautė psichologinį smurtą. Ar R. K. sakė kokius necenzūrinius žodžius pareigūnių atžvilgiu, ji nepamena, ji tuo metu buvo šoke.
8. R. K. kaltę, įvykdžius administracinio nusižengimo protokole nurodytą administracinį nusižengimą, taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: policijos pareigūnių V. K., Ž. M., L. B. tarnybiniai pranešimai, kuriuose visos pareigūnės nurodė analogiškas aplinkybes apie tai, jog 2019-11-28, apie 12 val. 10 min., į Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko R. K. su savo vyru R. K.. Visos pareigūnės nuėjo pasitikti į apklausą atvykusių asmenų. Nusileidus į komisariato pirmąjį aukštą, jas pamatęs R. K., pradėjo garsiai rėkauti, reikšti nepasitenkinimą, įžeidinėti jas, kaip tiesioginę funkciją vykdančias pareigūnes, girdint pašaliniams į komisariatą atvykusiems asmenims. Palydėjus R. K. į apklausos kambarį jos vyras ją atlydėjo, motyvuodamas tuo, kad nori palaikyti savo žmoną. Pareigūnei V. K. bendraujant su R. K., R. K. įsikišo į pokalbį ir pradėjo pakeltu balso tonu sakyti įvairius įžeidžiančius žodžius: „kalė, atėjusi į jo žmonos darbą lojot kalės", o pareigūnę V. K. vadino „invalide" ir „chunta"). Po tokio išsišokimo R. K. buvo išprašytas iš kabineto, tačiau vis varstė duris, trukdydamas vykdyti tiesiogines funkcijas. Pabendravus su R. K., išėjus į koridorių, kur buvo pašalinių asmenų, R. K. vėl užgauliojo, vadino pareigūnes „šlykštynėmis", taip pat garsiai rėkavo, tyčiojosi. Nors su R. K. buvo bendraujama dalykiškai ir pagarbiai, jis nesiliovė pareigūnių įžeidinėti, įžeisdamas pareigūnių garbę ir orumą; baustumų pažyma, administracinio nusižengimo protokolas ir jame esantis R. K. paaiškinimas, CD laikmenoje esanti garso ir vaizdo medžiaga, kita bylos medžiaga.
9. Nors R. K. neigia savo kaltę dėl policijos pareigūnių įžeidimo ir pažeminimo, teigdamas, kad pažeminti pareigūnių nenorėjo, tik išsakė savo nuomonę, tačiau liudytojomis apklaustos policijos pareigūnės V. K., Ž. M. ir L. B. aiškiai nurodė, kad R. K. jas pavadino „kalėmis“, „šlykštynėmis“. R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sakydamas žodį „kalės“ pavartojo netiesiogiai pareigūnių atžvilgiu. Tačiau šį R. K. argumentą teismas vertina kritiškai. Pats žodis „kalė“, jeigu kalbama apie gyvūnus, yra vartotinas, tačiau, jeigu šiuo žodžiu apibūdinamas žmogus, teismo vertinimu, jis neabejotinai turi įžeidžiančią prasmę. Žodis “kalė”, ypač vartojamas moterų, o šiuo konkrečiu atveju moterų pareigūnių, vykdančių savo pareigas, atžvilgiu, turi būti suprantamas, kaip įžeidimas, nes šiuo žodžiu yra vadinamos visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą propaguojančios moterys. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai R. K. pavartojo šį žodį, moterų daugiau nebuvo, nėra jokio pagrindo manyti, kad žodis “kalė” buvo adresuotas kam nors kitam, o ne pareigūnėms. Tai, kad minėtas įžeidžiančią prasmę turintis žodis buvo vartojamas pareigūnių atžvilgiu, leidžia spręsti ir pažeidėjo paaiškinimas, kad jis susierzino būtent dėl pareigūnių veiksmų, be to, jis neneigia, kad vartojo šį žodį.
10. Tiek policijos pareigūnės savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad R. K. jas visas vadino „šlykštynėmis“, o ypač policijos pareigūnės V. K. atžvilgiu. Be to, liudytoja, pareigūnė V. K. nurodė, kad policijos komisariato koridoriuje R. K. savo veidą pridėjęs prie jos veido, prie pat priėjęs ir pridėjęs telefoną, visada rėkė ant jos „šlykštyne“, tą paliudijo ir pareigūnės Ž. M. bei L. B.. Byloje pateiktas vaizdo ir garso įrašas šiuos liudytojų parodymus patvirtina.
Motyvuojamoji dalis
11. Netiesiogiai R. K. kaltę patvirtina ta aplinkybė, jog jis reiškė nepasitenkinimą pareigūnių veiksmais nuo pat liudytojos R. K. iškvietimo į policijos komisariatą iki išėjimo iš jo. Šį faktą paliudijo tiek liudytoja R. K., teigdama, kad jos vyras R. K. emocingai pareigūnėms aiškino, kaip jos gali reikalauti iš jos to, ko ji neturinti, bei iš dalies ir pats R. K., teigdamas, kad jis reiškė nepasitenkinimą pareigūnių veiksmais. Tai rodo, kad R. K. tuo metu buvo priešiškai nusiteikęs pareigūnių atžvilgiu. Netikėti liudytojų parodymais nėra jokių priežasčių. Nustatyta, kad jokių asmeninių nesutarimų, ankstesnių konfliktų, dėl kurių pareigūnės būtų turėjusios tikslą R. K. nepagrįstai apkaltinti, nėra.
12. Nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. necenzūriniais žodžiais įžeidė tarnybinę uniformą vilkinčias ir joms pavestas funkcijas vykdančias policijos pareigūnes, tokiais savo veiksmais įžeidė policijos pareigūnių garbę ir orumą. Darytina išvada, kad R. K. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, sudėtį, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
13. R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad tame pačiame administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
14. Teismas, skirdamas nuobaudą už statutinių valstybės tarnautojų garbės ir orumo pažeminimą, taip pat atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pavojingumą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę – dirba savarankiškai, administracine tvarka metų laikotarpyje baustas du kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti, paskyrus R. K. ANK 508 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudos vidurkį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 508 str. ir skirti administracinę nuobaudą – 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašu palikti saugoti byloje jos saugojimo laiką.
Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.