- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- I-1200-283/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00279-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Ž. B.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. B. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Ž. B. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius ) 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės socialinės paramos“ (toliau – ir Sprendimas) ir Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde nurodė, kad Sprendimas, kuriuo Savivaldybės administracija reikalauja grąžinti 2014 m. sausio – balandžio mėnesiais pareiškėjai išmokėtą 1750,00 Lt socialinės pašalpos sumą, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas ir Komisijos priimtas Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nepatenkintas pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo ikiteismine tvarka. Ž. B. nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukė jos ir D. B. santuoką bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pagal šią sutartį, D. B. nuosavybėn atiteko butas, esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), o buvęs sutuoktinis įsipareigojo per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjai sumokėti 25 000,00 Lt dydžio kompensaciją. Tačiau D. B. gera valia kompensacijos nesumokėjo, todėl nurodytos piniginės lėšos yra išieškomos priverstinai. Ž. B. nurodė, kad nuo 2014 m. sausio mėn. antstolis iš D. B. kas mėnesį išieškodavo nuo 1000,00 Lt iki 1059,00 Lt, bendrai per 2013 metus buvo išieškota 4 753,98 Lt. Pareiškėja teigė, kad ji informacijos apie priklausančią piniginę kompensaciją už butą nenuslėpė, Socialinės paramos skyriaus specialistei L. K. pateikė teismo sprendimą bei pranešė apie iš antstolio išieškomą kompensaciją. Pareiškėja tvirtino, kad antstolio priverstinai iš D. B. išieškomos kompensacijos už butą sumos nėra pajamos ar buvusio sutuoktinio mokamas išlaikymas, ji Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Socialinės paramos įstatymas) nepažeidė, todėl neprivalo grąžinti skirtos piniginės socialinės pašalpos (2-4 b. l.)
Teismo posėdyje Ž. B. prašė tenkinti reikalavimus, juos iš esmės grindė skunde nurodytais paaiškinimais, argumentais, motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė Ž.B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybės administracija nurodė, kad Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai įpareigoja piniginę socialinę paramą gaunančius asmenis pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, būtinus šiai paramai gauti dokumentus, sudaryti sąlygas vietos savivaldybės darbuotojams tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas įpareigoja vietos savivaldybę, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuris yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti. Savivaldybės administracija nurodė, kad Ž. B. socialinės pašalpos skiriamos nuo 2013 m. gruodžio mėn. Pareiškėja 2013-12-23 prašyme-paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini) skirti socialinę pašalpą nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. nurodė, kad ji registruota teritorinėje darbo biržoje ir nėra faktiškai gavusi kitų lėšų, o 2014-03-13 prašyme-paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini) – kad ji registruota teritorinėje darbo biržoje ir patvirtino, kad kiti duomenys, kuriuos ji buvo nurodžiusi 2013-12-23 prašyme-paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini), nesikeitė ir jų tikslinti nereikia. Socialinės paramos skyriaus 2014-01-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-03-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo skirta socialinė pašalpa ir Ž. B. per 2013 m. gruodžio mėn. - 2014 m. balandžio mėn. laikotarpį buvo išmokėta 1750,00 Lt. Socialinės paramos skyrius, nustatęs, kad Ž, B. nevykdė pareigos pateikti visą ir teisingą informaciją socialinei paramai gauti, t.y. nenurodė visos informacijos apie gautas pajamas, kurios viršijo valstybės remiamų pajamų dydį vienam gyvenančiam asmeniui, 2014-05-20 priėmė sprendimą Nr. 2296, kuriuo nustatė 1750 Lt dydžio socialinės pašalpos permoką pareiškėjai. Savivaldybės administracija 2014-05-20 raštu Nr. Sr-2907 pareiškėjai pranešė, kad jai nuo 2013 m. gruodžio mėn. socialinė pašalpa buvo skiriama neteisėtai, pareikalavo grąžinti 1750,00 Lt išmokėtos socialinės pašalpos. Savivaldybės administracija teigė, kad Socialinės paramos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 22 punkte yra aiškiai apibrėžta, kad į vieno gyvenančio asmens pajamas yra įskaitomos ir kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos. Savivaldybės administracijos vertinimu, tokios faktiškai gautoms piniginėms lėšoms priskirtina ir Ž. B. po santuokos nutraukimo atitekusi kompensacija, išieškoma priverstine tvarka ir antstolio pervedama pareiškėjai (27-29 b. l.).
Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovai A.V. ir Z. R., remdamiesi atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis ir pakartodami jame išdėstytus argumentus bei motyvus, prašė Ž. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas A. V. akcentavo, kad Ž. B. privalėjo prašyme-paraiškoje nurodyti iš antstolio gautas pinigines lėšas kaip faktiškai gautas pinigines lėšas, kadangi iš jų pareiškėja gali pragyventi. Nurodė, kad pareiškėjos skundžiamas Sprendimas buvo parengtas, įvertinus visas Ž. B. gautas pinigines pajamas ir nustačius, kad ji teisės gauti socialinę pašalpą neturi. Mano, kad Sprendimas sukelia teisines pasekmes, nes pareiškėja turi pareigą grąžinti socialinės pašalpos permoką. Sprendime yra nurodyta, kokios kils pasekmės, jeigu pareiškėja gera valia neįvykdys reikalavimo grąžinti permoką. Jeigu per protingą laiką asmuo negrąžina permokos, Savivaldybės administracija kreipiasi į teismą, o jeigu asmuo gauna piniginę socialinę paramą – priimamas sprendimas išieškoti permoką iš paskirtų pašalpų. Atsakovės atstovė Z. R. papildomai paaiškino, kad Ž. B. skundžiamas Sprendimas yra administracinis aktas, nes jame yra nurodyta informacija apie socialinės pašalpos permoką, išaiškintos pasekmės, apskundimo tvarka. Z. R. patvirtino, kad pareiškėjai gera valia negrąžinus permokos, Savivaldybės administracija kreipsis į teismą prašymu priteisti permoką. Tuo reikalu Socialinės paramos skyrius parengia sprendimą, kurio forma panaši į sprendimą skirti pašalpas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais, proceso dalyvių paaiškinimais, nustatyta, kad Ž. B. 2013 m. gruodžio 23 d. prašymu-paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. vasario mėn. laikotarpiui. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad ji registruota teritorinėje darbo biržoje, skiltyje „Pajamos“ pažymėjo, kad neturi jokių pajamų, pateikė kitus duomenis apie save (46-54 b. l.). Pareiškėja prie prašymo-paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) pridėjo dokumentus, patvirtinančius jos veiklą, šeiminę padėtį, tarp jų – ištuokos liudijimą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ( 58-60, 64-67 b. l.). Nurodytą prašymą priėmusi Socialinės paramos skyriaus darbuotoja L. K. 2013 m. gruodžio 23 d. patikrino pareiškėjos nurodytus duomenis Nekilnojamojo turto registre, valstybės įmonės „Regitra“, SODRA, Lietuvos darbo biržos ir Gyventojų registro duomenų bazėse bei atspausdino iš jų išrašus, parengė Išvadą dėl teisės į piniginę socialinę paramą Nr. (duomenys neskelbtini) (45, 55-56, 61-63). Socialinių išmokų specialistei 2014 m. sausio 2 d. patikrinus duomenis apie Ž. B. SODRA ir Lietuvos darbo biržos duomenų bazėse, Socialinės paramos skyrius 2014 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Ž. B. nuo 2013-12-01 iki 2014-03-01 paskyrė socialinę pašalpą po 350 Lt kas mėnesį (42 b. l.). Be to, pareiškėja 2014 m. kovo 13 d. kreipėsi prašymu-paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) skirti jai socialinę pašalpą nuo 2014 m. kovo mėn. iki gegužės mėn. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad ji registruota teritorinėje darbo biržoje, patvirtino, kad duomenys, pateikti 2013 m. gruodžio 23 d. prašyme-paraiškoje, nesikeitė ir jų tikslinti nereikia. (40-42 b. l.). Socialinės paramos skyrius 2014 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. B. nuo 2014-03-01 iki 2014-06-01 paskyrė socialinę pašalpą po 350 Lt kas mėnesį (39 b. l.). Socialinės paramos skyrius 2014 m. gegužės 14 d. gavo antstolio E. S. parengtą pažymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog, vykdant 2013 m. birželio 25 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25 000,00 Lt išieškojimo iš skolininko D. B., 2013-12-10, 204-01-08 ir 2014-02-18 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais Ž. B. pervesta atitinkamai 1 076,40 Lt, 1 116,10 Lt ir 1 066,37 Lt (38 b. l.). Socialinės paramos skyriaus specialistės 2014 m. gegužės 16 d. parengė nustatytos formos sprendimą, kuriame pateikė duomenis apie Ž. B. skirtos socialinės pašalpos laikotarpius, jos gautas pajamas, išmokėtos socialinės pašalpos dydį, bei sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl permokos nustatymo“, kuriame nurodė, jog Ž. B. dėl jos klaidingai pateiktų duomenų susidarė 1750,00 Lt socialinės pašalpos permoka (35, 36 b. l.). Be to, Socialinės paramos skyrius 2014 m. gegužės 20 d. Ž. B. parengė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės socialinės paramos“, kurį pareiškėja kaip individualų administracinį aktą 2014 m. gegužės 27 d. apskundė Komisijai. Pareiškėja skunde nurodė, kad Savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 20 d. Sprendimu neteisėtai nutraukė jai socialinės paramos mokėjimą, kadangi ji informacijos apie antstolio, vykdančio 25 000,00 Lt kompensacijos už butą priverstinį išieškojimą iš buvusio sutuoktinio D. B., pervedamas pinigines lėšas neslėpė (88-89 b. l.). Komisija, nustačiusi, kad Ž. Barauskaitė neįvykdė Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, 2014 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. B. skundo netenkino (4 b. l.).
Ž. B. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir teismine tvarka ginčija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. parengtą raštą Nr. Sr-29(duomenys neskelbtini) 07 „Dėl piniginės socialinės paramos“, vertindama jį kaip individualų administracinį aktą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, įskaitant ir atsirandančių valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas - tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administracinių teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, kad tam tikro akto priskyrimą administraciniam aktui nulemia ne vien akto pavadinimas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir jame vartojamos sąvokos, bet tikrasis akto turinys, nustatomas pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1287/2012). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, individualus teisės aktas suprantamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, jame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, t. y., teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2780/2011). Taigi, individualiame administraciniame akte privalo būti aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t. y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi materialų, o ne procedūrinį, pobūdį. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), įtakojančių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių materialių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010 ).
Atsižvelgus į tai, kad viešojo administravimo subjekto priimto akto pobūdį lemia jo turinys, o ne formalūs kriterijai (forma ar pavadinimas,), nagrinėjama, ar Ž. Barauskaitės skundžiamas Sprendimas turėjo įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai, t. y. ar sukėlė materialias teisines pasekmes.
Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės socialinės paramos“ pirmoje pastraipoje yra išdėstytos Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, reglamentuojančios vietos savivaldybės administracijos teises, ir to paties įstatymo 25 straipsnio 3 punkto nuostatos, reglamentuojančios socialinę paramą gaunančio asmens pareigas. Šio rašto antroje pastraipoje pateikta informacija apie 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. laikotarpiu pareiškėjai išmokėtą 1750,00 Lt dydžio socialinę pašalpą ir nurodyta priežastis, dėl kurios Socialinės paramos skyrius be teisinio pagrindo šią socialinę paramą skyrė Ž. B. Trečiojoje rašto pastraipoje suformuluotas pareiškėjai skirtas prašymas grąžinti gautą socialinę pašalpą ir pateiktas išaiškinimas, jog, gera valia neįvykdžius šio prašymo, Savivaldybės administracija dėl socialinės pašalpos išieškojimo kreipsis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (32 b. l.). Be to, spręsdamas dėl rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės socialinės paramos“ pobūdžio, teismas vadovaujasi Socialinės paramos įstatymo 26 straipsniu, reguliuojančiu dėl piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimą. Šio straipsnio 1 dalis nustato socialinę paramą gavusio asmens prievolę grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Ši pareiga atsiranda tuo atveju, jeigu nustatoma, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta vietos savivaldybės administracijos teisė priimti sprendimą negrąžintą neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą išskaičiuoti iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos, išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Socialinės paramos įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinama arba neišskaičiuojama, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
Taigi, išanalizavus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės socialinės paramos“ turinį ir atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad Savivaldybės administracija šiame rašte Socialinės paramos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodyto pobūdžio valinio sprendimo dėl negrąžintos neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo nesuformulavo. Teismo vertinimu, atsakovė rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės socialinės paramos“ pateikė tik informaciją apie dėl piniginę socialinę paramą gaunančio asmens kaltės neteisėtai gautą piniginę socialinės paramą, jos dydį bei suformulavo pasiūlymą grąžinti šią pašalpą gera valia bei išaiškino apie galimai kilsiančio ginčo išsprendimą teisminiu keliu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nurodytas raštas, kurį Ž. B. ginčijo kaip vietos savivaldybės viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą, yra informacinio pobūdžio, jame Savivaldybės administracija pareiškėjai jokių pareigų nenustatė.
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija (toliau – ir administracinių ginčų komisija) nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Analogiškai administracinių ginčų komisijos kompetenciją reglamentuoja ir Administracinių ginčų komisijų nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1519 redakcija) 10 punktas. Nuostatai nustato, kad administracinių ginčų komisijos pirmininkas, gavęs asmens skundą, privalo įvertinti skundo priskyrimą komisijos kompetencijai (16.1 punktas). Įvertinęs Nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas priima vieną iš Nuostatų 18.1-18.4 punktuose nurodytų sprendimų. Taigi, komisijos pirmininkas, nustatęs, kad asmuo kelia ginčą ne dėl savivaldybės viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, privalo priimti sprendimą atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti (Nuostatų 18.2 punktas). Nuostatų 44 punktas numato, kad komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jei nustatoma, kad ji nepriskirtina komisijai.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Komisija nepagrįstai padarė išvadą, jog Ž. B. skundžiamas Savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės socialinės paramos“ yra individualus administracinis aktas, todėl jos priimtas Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir naikinamas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Konstatavus, jog Savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės socialinės paramos“ nėra individualus administracinis aktas, daroma išvada, kad bylos dalis dėl šio rašto panaikinimo nepriskirta administracinių teismų kompetencijai ir nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos Ž. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos Ž. B. skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės socialinės paramos“ panaikinimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.