Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, Jurgitai Rasymienei, Redai Narijauskienei, Vismantei Valentaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte;

V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, susituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gimimo liudijimai, duomenys apie asmenį patvirtina, kad A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina O. P. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–25, 67–68, 2 t., b. l. 88, 89).

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti dokumentai patvirtina, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 2 d. įsakymais E. B. ir A. B. nustatyta laikinoji globa V. A., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje; Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 sprendimu ir 2013 m. kovo 29 d. nutartimi nustatyta E. ir A. B. bei A. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir G. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., nuolatinė globa V. A. šeimoje, V. A. paskirta vaikų globėja (1 t., b. l. 128 – 135).

Duomenys apie asmenis patvirtina, kad kaltinamieji N. A. ir V. A. yra sutuoktiniai (3 t., b. l. 23).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tai trijų kambarių butas, esantis namo pirmame aukšte, bute tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 160–166).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, daro išvadą, kad jų pakanka kaltinamųjų N. A. ir V. A. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jų kaltei įrodyti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį dėl nukentėjusiosioms A.i ir E. B. sukelto fizinio skausmo bei joms padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Taip pat įrodytas ir kaltinimas V. A. pagal BK 163 straipsnį.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tas, kas padarė minėtus veiksmus savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį, o jeigu veika padaryta mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį, atsakomybė kyla pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir šiuo atveju kvalifikuojantis veiką požymis „mažametis“ teisiškai reikšmingas kvalifikuojant veikas nepriklausomai nuo to, ar veika padaroma prieš mažametį šeimos ar ne šeimos narį.

Kaltinamieji N. A. ir V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neigė bet kokio smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąsias A. ir E. B.. Kaltinamieji aiškino, kad būdami atsakingi už jų šeimoje augusias globotines E. ir A. B., tinkamai vykdė savo pareigas, norėjo mergaites ugdyti ir auklėti, kad jos neįgytų žalingų įpročių, todėl reikalavo iš jų drausmės, kad jos skirtų pakankamai dėmesio mokslui, kad tvarkytųsi namuose, rūpintųsi mažaisiais broliais, o nukentėjusiosios norėjo nevaržomos laisvės, to siekdamos apkaltino juos nebūtais dalykais. Tačiau teismas tokius kaltinamųjų paaiškinimus vertina kaip gynybinius, kaltinamieji taip siekia išvengti atsakomybės. Nukentėjusiosios A. ir E. B. viso bylos proceso eigoje vienodai ir nuosekliai aiškino, kad patyrė iš kaltinamųjų fizinį ir psichologinį smurtą. A. B. jau pirmame savarankiškai surašytame paaiškinime nurodė, kad „globėjai muša, pravardžiuoja, įžeidinėja, o dėdė N. dar ir smaugė“ (1 t., b. l. 2). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. B. pakankamai nuosekliai papasakojo, kaip žiemos metu ji su seserimi E. buvo globėjos V. A. išvarytos iš buto basos, tik su kojinėmis, ir be viršutinių rūbų, o joms grįžus, V. A. jas abi mušė diržu. Taip pat A. B. nuosekliai ir išsamiai paaiškino apie paskutinį skaudžiausią įvykį, po kurio ji galutinai apsisprendė ieškoti pagalbos, kai grįžus namo po boulingo globėja sukėlė konfliktą dėl to, kad jos vėlai grįžo namo, tada atėmė iš A. rankų kompiuterį, telefoną, o jai priešinantis, V. A. apdraskė jos rankas. Teismo posėdžio metu A. B. patvirtino, kad kaltinamoji V. A. smurtavo prieš ją ir jos seserį E., jas abi žiemos metu išvarė iš buto neapsirengusias ir tik su kojinėmis, o joms grįžus į butą, buvo nubaustos, V. A. liepė abiems mergaitėms nusimauti kelnes ir gultis, o tada mušė diržu, A. B. dėl to verkė, nes jautė skausmą. Apie kaltinamojo N. A. veiksmus A. B. irgi davė išsamius parodymus, kad tą patį vakarą, kai V. A. apdraskė jai rankas, kaltinamasis N. A. prirėmė ją (A.) prie sienos ir suėmė ranka už kaklo, nuo ko jai ėmė trūkti oro, ji išsigando, verkė, dėl patirto streso ji net neprisimena, ar tą momentą jai skaudėjo. Apie abu šiuos įvykius A. B. gana smulkiai pasakojo ir atliekant jai teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. Ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad A. B. galėjo suprasti konkrečias faktines bylos aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ir nenustatyta, kad ji turi polinkį fantazuoti ar kad jos parodymai būtų įtakoti kitų asmenų. E. B. teisme patvirtino, kad tiek ji, tiek ir jos sesuo A. ne vieną kartą patyrė fizinį smurtą iš kaltinamųjų, labiausiai į atmintį jai įstrigę keli atvejai, t. y. kai ji buvo antrokė, globėja V. A. apkaltino ją ir sesę dėl neveikiančio telefono, tada liepė išeiti iš namų, jos išėjo, buvo basos, neapsirengusios, verkė, nežinojo kur eiti, o kai jos grįžo, V. A. jas nubaudė – liepė nusimauti kelnes, gulti ant lovos ir mušė abi diržu, jos verkė. Kitas atvejis buvo po boulingo, kai jos su A. grįžo namo, globėja V. A. jas barė, keikė, vadino įžeidžiančiais žodžiais, atimdama iš A. kompiuterį ir telefoną, apdraskė A.i rankas, o kai globėja norėjo suduoti A. kompiuterio laidu, E. B. suėmė jos rankas ir laikė, tuo momentu globėja įkando jai į ranką, bėgo kraujas, jai skaudėjo, ji paleido globėjos rankas ir uždarė kambario duris, kad globėja neįeitų. Tą patį vakarą E. B. nurodė mačiusi, kaip N. A. buvo suėmęs A. už kaklo ir laikė mergaitę prispaudęs prie sienos, o A. verkė. Be to, E. B. patvirtino buvus dar vieną smurto atvejį, kada jai susiginčijus su sese A., į mergaičių kambarį atėjęs N. A. diržu sudavė E.i kelis kartus per kojas, nuo ko jai šlaunies srityje atsirado kraujosruva. Visas šias aplinkybes E. B. pakartojo ir atliekant jai teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. Ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad E. B. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (polinkio fantazuoti, padidinto polinkio į įtaigumą), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų. Teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės S. S. ir A. Š. patvirtino ekspertizių aktų išvadas. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktų ir ekspertizes atlikusių eksperčių pateiktų išvadų ir paaiškinimų teisingumu. Minėtos ekspertizės buvo paskirtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis, tyrimas atliktas Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje, dalyvaujant ekspertėms ir nukentėjusiosioms. Teismui nekyla abejonių, kad abi nukentėjusiosios, pasakodamos apie gyvenimą globėjų šeimoje, atskleidė savo asmeninę patirtį, pasakojo apie patirtas fizines bausmes, nepagarbų ir žeminantį globėjos elgesį. Teismas atkreipia dėmesį į ekspertizės akte įrašytus eksperčių pastebėjimus, jog mergaičių duodamų parodymų turinį reikšmingai papildė jų emocinė būsena, nes pasakodamos apie joms skaudžiausius įvykius mergaitės pravirkdavo, reikėdavo pauzės, kad būtų galima tęsti pokalbį. Byloje nėra jokių duomenų, kad ekspertizės atliktos netinkamai, ekspertizės aktuose yra atsakyta į užduotus klausimus, ekspertizės aktai yra aiškūs, išsamūs. Taigi, abejoti ekspertų pateiktų išvadų teisingumu pagrindo nėra. Abiejų nukentėjusiųjų parodymai nekito viso proceso metu, jie papildantys vieni kitus, neprieštaraujantys tarpusavyje, o be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad tiek A.i, tiek E. B. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai: A. B. nustatyti odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, o E. B. – odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir kraujosruva dešinėje šlaunyje, taigi, nustatyti sužalojimai atitinka nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad V. A. apdraskė rankas A. B., o E. B. įkando, taip pat kad N. A. diržu sudavė E. per kojas. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas S. J. patvirtino savo duotas išvadas ir kartu patikslino sužalojimų padarymo laiką, t. y. kad sužalojimai abiems nukentėjusiosioms galėjo būti padaryti ir daugiau nei 14 parų iki apžiūros. Liudytoja V. P. teisme patvirtino, kad E. B. skundėsi, jog globėja įkando jai į ranką ir netgi rodė toje vietoje likusią žymę. Liudytoja L. A. teisme patvirtino, kad ji girdėjo triukšmą kaltinamųjų bute, kai barėsi moteris ir vyras, tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie buvusį konfliktą namuose, kai jos grįžo iš boulingo. Net ir kaltinamieji tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino buvus konfliktą, kai N. A. su E. ir A. B. grįžo į namus po krepšinio varžybų ir boulingo, tada bute kilo triukšmas, bet kaltinamųjų žodžiais dėl to buvo kaltos pačios nukentėjusiosios, nes susibarė su V. A.. Teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, daro išvadą, kad kaltinamųjų V. A. ir N. A. kaltė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį yra įrodyta, t. y. byloje BPK nustatyta tvarka surinkta pakankamai patikimų duomenų, kad kaltinamasis N. A. 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, E. B. susiginčijus su sese A. B., sudavė E. B. du kartus diržu per kojas, taip sukėlė nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje. Įvertinus tą aplinkybę, kad nukentėjusioji E. B. buvo kaltinamojo šeimos narys, nes ji ilgą laiką (nuo 2012 m.) gyveno kaltinamųjų šeimoje, tarp N. A. ir jo sutuoktinės V. A. globotinių, tame tarpe E. B., susiklostė tėvo ir įvaikių santykiai, tą teisme patvirtino ir pats N. A., sakydamas, kad E. B. jis laikė savo dukra, pripažintina, kad kaltinamojo N. A. smurtiniai veiksmai artimoje aplinkoje nukentėjusiosios E. B. atžvilgiu atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius; taip pat byloje įrodyta, kad kaltinamasis N. A. 2018 m. kovo 11 d. nuo 21 val. iki 22 val. namuose kilusio konflikto metu, buto koridoriuje, prirėmė prie sienos nukentėjusiąją mažametę A. B. ((duomenys neskelbtini) amžiaus) ir rankomis sugriebęs jai už kaklo smaugė, taip sukėlė jai fizinį skausmą, šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Teismui nekyla abejonės, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji A. B. iš tikrųjų pajuto skausmą ir jai buvo sukeltos fizinės kančios, nes nustatyta, kad mažametis vaikas negalėjo įkvėpti, verkė, patyrė stiprų emocinį stresą. Tai patvirtina ne tik pačios A. B. parodymai, bet ir aplinkinių reakcija – E. B. stojo ginti prie sienos priremtos ir verkiančios sesers, o V. A. pasakė N. A. pasitraukti nuo A., nes jos išsireiškimu „neverta kišti nagų“. Kaltinamasis N. A. veikė tyčia, juk būdamas suaugęs ir pakaltinamas žmogus jis negalėjo nesuprasti, kad vyriška jėga suėmus trylikametei mergaitei už kaklo, t. y. jautrios kūno vietos, atsiras padariniai – vaikas mažų mažiausiai pajaus skausmą. Kaltinime nurodyta, kad veika buvo padaryta laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 4 d. iki 2018 m. kovo 11 d., tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu gauti duomenys apie 2018 m. kovo 11 d. Alytaus sporto rūmuose vykusias LKL čempionato varžybas, o iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės epikrizės duomenų matyti, kad E. B. buvo gydyta šioje įstaigoje nuo 2018 m. kovo 12 d. (4 t., b. l. 37, 38 – 40), todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir remiantis nukentėjusiųjų parodymais, kad konfliktas su kaltinamaisiais buvo tą dieną, kai jos grįžo namo po krepšinio varžybų ir rytojaus dieną E. reikėjo važiuoti į Kauno klinikas, teismas patikslina nusikalstamos veikos padarymo datą, t. y. kad veika buvo padaryta 2018 m. kovo 11 d. Taip pat byloje įrodyta, kad tą pačią dieną, t. y. 2018 m. kovo 11 d., V. A., atimdama iš A. B. mobiliojo ryšio telefoną, apdraskė A. B. rankų plaštakas, o E. B. įkando į dešinės rankos alkūnę, tokiais veiksmais mažametei nukentėjusiajai A. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų abiejose plaštakose, o nukentėjusiajai E. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo dešiniame dilbyje, tokiais veiksmais V. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Teismas laiko įrodytu ir kaltinimą V. A., kad ji 2012 – 2013 metų žiemos laikotarpiu, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, namuose kilus konfliktui dėl neva sugadinto telefono, purtė rankomis E. ir A. B., kurios tuo metu buvo atitinkamai 9 ir 8 metų amžiaus, t. y. buvo mažametės, jas basas išvijo į lauką, o joms sugrįžus, mušė ranka ir diržu į įvairias kūno vietas, taip sukeldama nukentėjusiosioms fizinį skausmą, tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016). Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015).

Kaltinamoji V. A. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme, nepripažino kaltinimo pagal BK 163 straipsnį, ji aiškino, kad jokių bausmių globotinėms E. ir A. B. netaikė, jų neįžeidinėjo, nežemino, nukentėjusiosios sąmoningai ją apkalbėjo, taip neva įgyvendino sukurtą planą patekti į vaikų globos namus. Teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją ir jais nesiremia. Nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvadomis, ekspertizės aktu nustatyta, kad V. A. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų E. ir A. B. atžvilgiu, taip sukeldama joms fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama jų sveikatą. Be to, iš nukentėjusiųjų parodymų seka, kad kaltinamoji V. A. joms taikė ne tik fizines bausmes, mušdama ranka, diržu, liepdama ilgai klūpėti, kas kėlė fizines kančias, bet naudojo ir psichinę prievartą. Atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, nukentėjusiosios išsamiai pasakojo, kokiais įžeidžiančiais žodžiais („sterva, šliundra, paleistuvė, žiurkė“) jas vadino globėja V. A., ji sakydavo, kad nekenčia mergaičių, jas menkino, žemino jų orumą, gąsdino atiduoti į vaikų globos namus, kur joms neva bus nepakeliamai sunkios gyvenimo sąlygos, blogai atsiliepdavo apie jų mirusią motiną, sakydavo, kad mergaičių „ateitis aiški“, jos „nueis šunkeliais“, atimdavo iš nukentėjusiųjų motinos nuotraukas, E. priekaištavo, kad ši su jos vyru išduoda ją. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nes jie neprieštaraujantys, papildantys vieni kitus. Teismas ištyrė nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausų vaizdo įrašus ir pats betarpiškai posėdžio metu apklausė nukentėjusiąsias ir teismui nekyla abejonės, kad E. ir A. B., pasakodamos apie globėjos V. A. elgesį, rėmėsi asmenine patirtimi, jokių duomenų, kad mergaitės išsigalvojo įvykius, byloje nėra, jos teisme apklaustos praėjus dvejiems metams nuo jų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o jų parodymai tie patys, sutampantys, beje, nukentėjusiųjų emocinė būsena, pasakojant apie joms skaudžius įvykius, iki šiol nepakitusi, išlieka jautrumas kalbant apie gyvenimą kaltinamųjų globoje, abi mergaitės graudinasi. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose padarytos išvados, kad globėjos V. A. veiksmai turėjo reikšmingą poveikį abiejų nukentėjusiųjų asmenybės raidai, nes veikė jų psichiką žalojančiai – neigiamai paveikė ugdymosi procesus, nuotaikas bei elgesį, menkino jų savivertę, įtakojo prieštaraujančio elgesio formavimąsi, nepasitikėjimą savimi, destruktyvių santykių fone mergaitės negalėjo laiku išgyventi motinos netekties (stebimas užsitęsęs gedėjimas), ekspertizės metu A. B. buvo konstatuoti kiti (duomenys neskelbtini), o E. B. konstatuotas (duomenys neskelbtini), šie susirgimai pagal ekspertų išvadas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su globėjos V. A. psichologiniu ir fiziniu smurtu, emocine nepriežiūra. Teismas kaltinamosios V. A. veiksmus vertina kaip pavojingą ir ne vienkartinį, o ilgai trukusį psichinį ir fizinį poveikį nukentėjusiosioms, dėl kurio atsirado ir padariniai – mergaitėms nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes ir psichologinį smurtą (Įstatymo 3 straipsnio 1, 2 punktai). Kaltinamoji V. A., būdama globėja, privalėdama užtikrinti globotinių apsaugą, būdama atsakinga už jų auklėjimą, vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata, ugdymu, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, laikotarpiu nuo 2012 m. žiemos iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis, sistemingai ir tyčia panaudodama fizinę bei psichinę prievartą nepilnamečių nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. atžvilgiu, dėl ko abi nukentėjusiosios patyrė žalą sveikatai ir raidai. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 163 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji V. A. viena veika tuo pačiu laiku padarė kelis nusikaltimus, nustatytus skirtinguose BK straipsniuose, t. y. BK 163 straipsnyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, todėl teismas konstatuoja, kad šioje situacijoje yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-37/2011, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015 ir kt).

Kaltinamieji N. A. ir V. A. dar buvo kaltinami, kad laikotarpyje nuo 2012 m. žiemos iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos, sistemingai, bendrais veiksmais naudodami fizinį ir psichologinį smurtą, padarė nukentėjusiosioms A.i ir E. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent kaltinamasis N. A. laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 4 d. iki 2018 m. kovo 11 d. nuo 21 val. iki 22 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) koridoriuje, konflikto metu prirėmė prie sienos mažametę A. B. ir rankomis sugriebęs jai už kaklo smaugė, taip pat 2018 m. kovo mėn. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įvykus žodiniam konfliktui namuose, (duomenys neskelbtini), E. B. susiginčijus su A. B., kaltinamasis N. A. sudavė E. B. du kartus diržu per kojas, taip pat laikotarpyje nuo 2012 m. žiemos iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos, namuose, (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, sistemingai, ne mažiau kaip tris kartus, iš nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. tyčiojosi, įžeidinėjo, vadindamas „žiurkėmis, padlomis, šliundromis, stervomis, kekšėmis, šavalkomis, paleistuvėmis“, nepagarbiai, menkinančiai atsiliepdavo apie nukentėjusiųjų mirusią motiną; kaltinamoji V. A. 2012–2013 m., žiemos laikotarpiu, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, įvykus žodiniam konfliktui, namuose, (duomenys neskelbtini), suėmusi rankomis mažametes E. B. ir A. B. jas kratė, abi basas išvijo į lauką, o joms sugrįžus, nukentėjusiąsias mušė ranka ir diržu į įvairias kūno vietas, taip pat laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 4 d. iki 2018 m. kovo 11 d. nuo 21 val. iki 22 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, įvykus žodiniam konfliktui, kaltinamoji V. A., supykusi ant globotinių A. B. ir E. B., vartodama jų atžvilgiu įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius „žiurke, padla, šliundra, sterva, šavalka, kekše“, grasino mušti laidu, taip pat išsakė nepagarbius žodžius apie A. B. ir E. B. mirusią motiną, priekaištavo E. B., kad ji išduoda ją su jos vyru, A. B., bandant iškviesti policijos pareigūnus, atėmė iš nukentėjusiosios A. B. mobiliojo ryšio telefoną, apdraskydama A. B. rankų plaštakas, o E. B. įkando į dešinės rankos alkūnę, tą patį vakarą kaltinamajam N. A. smaugiant A. B., nukentėjusiosioms girdint pasakė: „nereikia į šūdą teptis rankų“, taip pat laikotarpyje nuo 2012 m. žiemos iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos namuose, (duomenys neskelbtini), tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, kaltinamoji V. A. sistemingai, ne mažiau kaip tris kartus, iš nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. tyčiojosi, įžeidinėjo, vadindama „žiurkėmis, padlomis, šliundromis, stervomis, kekšėmis, šavalkomis, paleistuvėmis“, sakydama: „nekenčiu“, „tik užmušt“, „dar čia pažliumbsi“, liepdavo klūpėti, sakydavo, kad atiduos jas į vaikų namus, nepagarbiai, menkinančiai atsiliepdavo apie nukentėjusiųjų mirusią motiną, atimdavo iš nukentėjusiųjų motinos nuotraukas, neišleisdavo į bendruomenės centrą, priekaištaudavo, kad E. B. išduoda ją su jos vyru, nukentėjusiosioms girdint, sakydama vyrui: „su šavalka eini tūsytis“; tokiais sistemingais ilgalaikiais fizinio ir psichologinio smurto veiksmais kaltinamieji N. A. ir V. A. padarė abiems nukentėjusiosioms nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. A. B. dėl konstatuotų kitų emocijų sutrikimų vaikystėje, o E. B. dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo, nepatikslinto kaip atsirandančio postnataliniu periodu, tokiais veiksmais jie buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą abiems kaltinamiesiems yra neįrodytas.

Kaltinamieji N. A. ir V. A. neigia, kad atliko veiksmus, kuriais nukentėjusiosioms galėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamieji nurodė, kad atliekant nukentėjusiosioms teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, buvo visiškai nevertinta ankstesnė nukentėjusiųjų patirtis, t. y. jų gyvenimas rizikos grupės šeimoje, nuolatinė nepriežiūra, motinos mirtis, o šios aplinkybės negalėjo neturėti traumuojančio poveikio mergaičių psichoemocinei būsenai, todėl kaltinamieji nesutinka su kaltinimu pagal BK 138 straipsnį. Tokie kaltinamųjų paaiškinimai bylos duomenimis nepaneigti. Teismas nagrinėja bylą kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinimas N. ir V. A. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą yra suformuluotas teisiškai ydingai, nes aprašant kaltinamųjų veiksmus, sudarančius BK 138 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvinę pusę, yra nurodyti tie patys objektyvieji požymiai, kurie pagal byloje įrodytu pripažintą kaltinimą atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje bei BK 163 straipsnyje numatytų veikų objektyviuosius požymius. Jei sekti tokia logika, vadinasi, tais pačiais veiksmais, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiosioms buvo padarytas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, teismo vertinimu byloje nėra patikimų įrodymų, kad nukentėjusioms buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. BK 141 straipsnyje nustatyta, kad BK 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 yra patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), jose nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo medicininiai kriterijai. Pagal Taisyklių 2 punktą sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“ (priedas). Taisyklių 6.9 punkte yra nustatyta, kad susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, yra vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o psichikos sutrikimo laipsnį kiekvienu atveju įvertina ir apie galimybę priskirti stipriai sutrikdančių žmogaus psichiką ligų grupei sprendžia ir sveikatos sutrikimo mastą nustato teismo psichiatrų ekspertų komisija. Taigi, teismo vertinimu, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes atlikusios ekspertės A. Š. ir S. S. nėra įgaliotos nustatyti nukentėjusiosioms E. ir A. B. sveikatos sutrikdymo mastą, nes pagal Taisyklių 2 punktą tai teismo medicinos ekspertų kompetencijos klausimas. Nustačius, kad nėra patikimų įrodymų apie nukentėjusiosioms E. ir A. B. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, pripažintina, kad kaltinimas N. A. ir V. A. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą yra nepagrįstas, todėl kaltinamieji dėl šio kaltinimo išteisintini jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis N. A. padarė du tyčinius nusikaltimus, kuriais pasikėsinta į vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto. Padaryti nusikaltimai pagal pavojingumą priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). N. A. teisiamas pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 43, 44, 52, 53; 3 t., b. l. 29). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. A. bausmę, nesusijusią su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu, todėl skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė ir BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 48 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, nustatant atitinkamus draudimus bei įpareigojimus. Pagal BK 47 straipsnio 2 ir 3 dalis bauda yra skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais ir už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 50 Eur). Atsižvelgiant į kaltinamojo N. A. asmenybę, jo turtinę ir šeiminę padėtį, taip pat į tai, kad byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina minimalaus dydžio, t. y. 50 MGL dydžio bauda ir laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už įstatyme nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Paskirtos bausmės subendrintinos jas visiškai sudedant, nes bauda negali būti keičiama kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji V. A. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Teisiama pirmą kartą. Dirba, charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 12). Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašyta (2 t., b. l. 16). Administracinėmis nuobaudomis nebausta (3 t., b. l. 14). Siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, skirtinos sankcijose numatytos bausmės, nesusijusios su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu, kurios subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnes bausmes (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu Alytaus miesto šeimos centras, atstovaudamas nukentėjusiųjų E. ir A. B. interesus, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamųjų V. A. ir N. A. po 300 Eur kiekvienai nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 30–33). Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo ir nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą J. Ž. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neabejotina, kad nepilnametės nukentėjusiosios E. ir A. B. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizines kančias, skausmą, sveikatos pakenkimus, bet ir baimę, stresą, nerimą, pažeminimą. Tai, kad vaikų fizinis ir psichinis gniuždymas tęsėsi ilgą laiką bei turėjo reikšmingos įtakos jų asmenybių vystymuisi, mokymuisi, socialinei adaptacijai, įrodo ta aplinkybė, kad abiems nukentėjusiosioms buvo nustatyti emocijų sutrikimai, kurie yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais. Taigi, nustačius kaltinamųjų N. A. bei V. A. deliktinės atsakomybės sąlygas ir įvertinus pažeistų vertybių svarbą, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, abiems nukentėjusiosioms iš kaltinamųjų priteistina po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamajam N. A. taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas yra pasibaigęs (3 t., b. l. 142–143). Teismas, įvertinęs tai, kad abu kaltinamieji dirba, gauna pajamas, civilinio ieškinio suma nėra itin didelė, sprendžia, jog taikyti minėtą procesinę prievartos priemonę nėra pagrindo (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,

nusprendžia:

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti:

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį skirti 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur baudą.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti, jas visiškai sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad N. A. paskirtą 2 500 Eur baudą privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui reikia pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, bus pradėtas priverstinis baudos išieškojimas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

N. A. pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

V. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 163 straipsnyje, ir nubausti:

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį už veiką, padarytą 2012–2013 m. žiemos metu, skirti 10 MGL dydžio, t. y. 376,51 Eur baudą,

pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį už veiką, padarytą 2018 m. kovo 11 d., skirti 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur baudą,

pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnį skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

V. A. pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Priteisti iš N. A. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) E. B. ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) A. B. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. A. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) E. B. ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) A. B. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Prie bylos pridėtus du kompaktinius diskus su nepilnamečių apklausų garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.