- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-14
- Bylos Nr.
- 1A-734-634-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00206-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Viktoras Preikšas, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- Š. Š., A. J.
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Valerijus Karpovas
Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-734-634-2013
Teisėjas Laimutis Vaitkus Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00206-2013-9
2013 m. rugpjūčio 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui R. M., nuteistojo Š. Š. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui ir nuteistojo A. J. gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Š. Š. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo
Š. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. 2 (dviejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta 9 mėnesių ir 29 dienų bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 3 (treji) metai ir 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. J. pripažintas kaltu pagal BK 286 str. ir nuteistas 2 (dviejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Druskininkų rajono apylinkės teismo 2011-04-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta 1 metų 9 mėnesių ir 13 dienų bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 (keturi) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. Š. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai, 2013 m. vasario 18 d., apie 22.05 val., veikdamas kartu su A. J., gyvenamojoje zonoje, prie nuteistųjų valgyklos virtuvės pastato, tikslu sutrukdyti valstybės tarnautojams atlikti savo pareigą, t. y. paimti ant žemės gulintį paketą su jame buvusiais nuteistiesiems draudžiamais turėti daiktais, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, rankomis pastumdamas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoją L. B., parvertė jį ant žemės, o A. J. tyčia, panaudojus fizinį smurtą, vieną kartą su ranka sudavus nukentėjusiajam L. B. per rankas, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.
A. J. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai., 2013 m. vasario 18 d., apie 22.05 val., veikdamas kartu su Š. Š., gyvenamojoje zonoje, prie nuteistųjų valgyklos virtuvės pastato, tikslu sutrukdyti valstybės tarnautojams atlikti savo pareigą, t. y. paimti ant žemės gulintį paketą su jame buvusiais nuteistiesiems draudžiamais turėti daiktais, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, vieną kartą su ranka sudavė Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui L. B. per rankas, o Š. Š. tyčia, panaudojus fizinį smurtą, rankomis pastumiant L. B. ir taip parverčiant jį ant žemės, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.
Šalies argumentai
Nuteistieji Š. Š. ir A. J. apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jie buvo pripažinti kaltais pagal BK 286 str., ir jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 7 str., 20 str. 3 d. 5 d., taip pat ir nekaltumo prezumpcijos principą, įvirtintą BPK 44 str. 6 d. Visų pirma, teismas netinkamai įvertino subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę – kaltės rūšį, tikslus, motyvus, nebuvo atsižvelgta į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todėl buvo paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, kurios turi būti sumažintos. BPK 7 str. įtvirtintas rungtyniškumo principas buvo pažeistas teismui skundžiamą nuosprendį grindus vien tik valstybės tarnautojų parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat iš Kybartų pataisos namų neišreikalavus lauko teritorijoje užfiksuotų įvykių vaizdo medžiagos, kuri būtų labai svarbi nuteistųjų gynybai, kadangi joje matyti, kad nuteistieji nesipriešino pareigūnams. Nuteistųjų nuomone, teismas, neįvertinęs, kad nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad sunkių pasekmių nekilo, nukentėjusysis pretenzijų nereiškė, jokia žala nepadaryta, skyrė aiškiai per griežtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų Š. Š. ir A. J. apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinių skundų ribose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistųjų Š. Š. ir A. J. skunduose ginčijama kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ir keliamas bausmių individualizavimo klausimas.
Nuteistieji versiją, kad jie nesipriešino valstybės tarnautojui, iš esmės grindžia vieninteliu įrodymu – vaizdo stebėjimo kamerų įrašu. Teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą - iš Kybartų pataisos namų pakartotinai išreikalavusi ir peržiūrėjusi pateiktą lauko vaizdo stebėjimo kamerų įrašą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų Š. Š. ir A. J. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 str. Pateiktame vaizdo stebėjimo kamerų įraše įvykis, dėl kurio nuteistiesiems pareikšti kaltinimai, nėra užfiksuotas, todėl ši medžiaga nei patvirtina, nei paneigia nuteistųjų keliamą versiją, todėl neturi įrodomosios
reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Apeliacinių skundų argumentai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi vien tik valstybės tarnautojų parodymais, neatsižvelgęs į jų suinteresuotumą bylos baigtimi, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas pagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 str. 5 d.). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuteistųjų, nukentėjusiojo L. B. ir liudytojų M. M. ir R. Ž. parodymus vertino surinktų įrodymų kontekste, remdamasis vienais įrodymais ir atmesdamas kitus, juos sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę. Tuo tarpu nuteistieji apeliaciniuose skunduose vadovaujasi tik jiems palankiomis, kitais byloje esančiais įrodymais nepatvirtinančiomis aplinkybėmis, jas vertindami vienpusiškai ir selektyviai, nesiedami tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis. Be to, nuteistųjų parodymai viso proceso metu keitėsi, kol galiausiai teisminio nagrinėjimo metu Š. Š. kaltę pripažino jau tik dalinai, o A. J. savo kaltės nebepripažino.
Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo L. B. ir liudytojų M. M. ir R. Ž. parodymais, o prieštaringus nuteistųjų parodymus vertino kritiškai ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis ir minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar melagingai apkalbėti nuteistuosius, kaip tai teigia apeliantai. Nukentėjusiojo L. B. ir liudytojų parodymai viso baudžiamojo proceso metu yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus, atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, todėl jų parodymai laikytini patikimais ir teismas juos vertina kaip nuteistųjų kaltės įrodymus.
Taigi apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas leistinais ir patikimais įrodymais. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų turėję įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliaciniuose skunduose taip pat nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Kaip minėta, apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, kurios, jų manymu, turėtų būti sušvelnintos.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmes Š. Š. ir A. J., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistųjų kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 str., taip pat BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias dalinio sudėjimo būdu subendrino su neatliktomis bausmėmis, nepažeisdamas BK 63-65 str. nuostatų.
Skirdamas nuteistiesiems bausmes, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pastarieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, abu nusikalto bausmės atlikimo metu, būdami anksčiau ne kartą teisti, veikdami bendrininkų grupėje, ką teismas pagrįstai pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Skirdamas bausmę Š. Š., teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistiesiems už BK 286 str. numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės: Š. Š. - 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, A. J. - 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, kurios yra didesnės nei baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose nustatytas šių bausmių vidurkis, įvertinus neigiamą nuteistųjų charakteristiką bei jų pavojingumą, nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, priešingai, jos yra tinkamos užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteisųjų kaltės pagrindė bylos duomenimis, jas tinkamai motyvavo, nuteistiesiems paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, todėl nuosprendį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų Š. Š. ir A. J. apeliacinius skundus atmesti.