Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-17 · Administracinė byla Nr. I-9523-257/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
I-9523-257/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02591-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
T. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9523-257/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02591-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui T. L.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. L. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 141). Skunde (b. l. 2–4) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. iki 2018 m., tiksliai datų nepamena, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose nuo 3 iki 6 asmenų, o didžiąją kalinimo laiko dalį kamerose būdavo nuo 4 iki 6 asmenų, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos. Buvo laikomas kamerose, kurių plotas – nuo 23,46 iki 17,52 m², jose yra stalas, užimantis 1,5 m² grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 3 m² grindų ploto, 4 dviejų aukštų gultai, užimantys po 2 m² grindų ploto kiekvienas, viso 8 m². Tokiose patalpose būti sveikam žmogui tampa fizine kančia. Kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, nepakankamas natūralus apšvietimas, didelė santykinė drėgmė, drėgna, šalta, pelėsis, sanitarinis mazgas nėra visiškai izoliuotas nuo bendro kameros ploto, todėl nuolat tvyrojo nemalonus kvapas. Pareiškėjo nuomone, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų elgesys, laikant asmenis perpildytose kamerose, negali būti traktuojamas kitaip, kaip išankstinė tyčia. Kalinimo metu buvo išvežamas ar etapu grįždavo atgal į Šiaulių tardymo izoliatorių. Į trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameras buvo talpinama po 10-12 asmenų, o krata atliekama šaltoje, purvinoje patalpoje, o asmenys daiktus turi dėti į nešvarias dėžes. Pasivaikščiojimo kiemeliuose mažai vietos, nėra suoliuko, kur būtų galima atsisėsti, pailsėti ar pasidėti striukę. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasines ir fizines kančias. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo priteisti 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas 2018-12-05 pateikė rašytinį atsiliepimą (b. l. 142-143143), kuriuo prašo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimą atmesti, o jo skundą tenkinti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 141).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 130–139) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-07 pažymos Nr. 60/09-39787 „Dėl T. L.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje bylai aktualiu laikotarpiu periodiškai buvo laikomas nuo 2017-05-11 iki 2018-07-24 ir pareiškėjui teko nuo 3,74 iki 18,5 m² gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą. Tai yra, į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m. ploto pažeidimas (žr. pvz. 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-15-525/20217 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir ekspoatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra, o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros erdvės sienele yra tinkamas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).

Atkreipė dėmesį, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,81 m (kamerose Nr. 8 ir Nr. 91) iki 2,29 m (kameroje Nr. 47). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Be to, visos kamerų duryse esančios akutės yra žemesniame lygyje nei sienelės aukštis, todėl žiūrint per akutę niekaip negalima matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.

Be to, pažymi ir tai, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių (kas matyti ir iš teismui pateiktų kamerų nuotraukų), sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis ar užuolaidėle, todėl teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.

Lietuvos vyriausiasis administracini teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo tesiės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendro kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018).

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“, Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 282219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso, negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtinių apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą.

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma (higienos normos HN 134:2015 3 p.)

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus rėžiminio korpuso gyvenamųjų kamerų įrengimą, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos higienos normos ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad Kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys baldai ir kitas inventorius. Tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas-gali būti tupimas, praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trūksta inventoriaus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-04-18 patikrinimo akte Nr. PA.6-100 užfiksuota, kad kameroje Nr. 32 dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra atitiko higienos normas, kameroje pelėsio nėra, ji tvarkinga. Kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Iš 2017-05-03 patikrinimo akto Nr. PA-113 matyti, kad kamerose Nr. 5 ir Nr. 25 santykinė oro drėgmė atitinka higienos normas, kameroje Nr. 25 dirbtinė apšvieta normose (kameroje Nr. 5 užfiksuotas nežymus pažeidimas), oro temperatūra kameroje Nr. 5 normose, o kameroje Nr. 25 nevertinta dėl patikrinimo metu kameroje buvusio atidaryto lango (Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-08-02 raštas Nr. 14/01-10288 „Dėl patikrinimo aktuose nurodytų trūkumo pašalinimo“ – kameroje Nr. 5 sumontuotos naujos liuminiscencinės lempos). Minėtose kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, kamerose pelėsio nėra.

Kamera Nr. 91 patikrinta 2017-06-27 (išvados surašytos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-06-29 patikrinimo akte Nr. PA.6-212). Nustatyta, kad kameroje Nr. 91 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau užfiksuotas nežymus pelėsis.

Kameroje Nr. 47 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reglamentuojamus Lietuvos higienos normos reikalavimus, tačiau lempos netvarkingos (2018-01-30 patikrinimo aktas Nr. PA-132). Kameroje Nr. 12 atliekamas remontas (2018-01-30 patikrinimo aktas Nr. PA-132).

Iš 2018-04-16 patikrinimo akto Nr. PA-1935 matyti, kad kameroje Nr. 20 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytas higienos normas, kamera tvarkinga, vizualiai matomo pelėsio nėra.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-04-24 patikrinimo akte Nr. PA.6-2202 užfiksuota, kad kameroje Nr. 35 santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra atitiko higienos normas, dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos su gaubtais kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Kameroje Nr. 8 oro temperatūra atitinka reglamentuojamus Lietuvos higienos normos reikalavimus, kiti mikroklimato parametrai, negavus skundų dėl jų neatitikimo normoms, netikrinti. (2018-05-11 patikrinimo aktas Nr. PA-2739).

Iš 2018-08-07 patikrinimo akto Nr. PA-5239 matyti, kad kameroje Nr. 25 dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytas higienos normas, kamera tvarkinga, vizualiai matomo pelėsio nėra, dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos su gaubtais, techniškai tvarkingos.

Oro temperatūra kamerose Nr. 50 ir Nr. 53 atitiko higienos normas, kiti mikroklimato parametrai, nesant nusiskundimų dėl jų neatitikimo higienos reikalavimams, netikrinti (2018-08-30 patikrinimo aktas Nr. (PA-5666).

Pažymi, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Tiek iš pateiktos medžiagos, tiek iš paties T. L. skundo matyti, kad įstaigoje kameros periodiškai remontuojamos, to neneigia ir pats pareiškėjas, tačiau remontas dažniausiai būna trumpalaikis dėl pačių kamerose kalinčių asmenų, kurie nepalaiko ne tik švaros kameroje, bet ir gadina jos inventorių.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniu dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. LVAT 2015. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015) - Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-11-06 pažyma Nr. 61/04-2644. Taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patirtų tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukeltų vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarytų kliūtis, kurios būtų sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Dėl švaros ir tvarkos kamerose

Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Pažymi, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas: WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis.

Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informuojame, kad patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais 2016-2017 m. ir 2018-2019 m.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-06-29 patikrinimo akte Nr. PA.6-212 pažymėta, kad Valymo inventorius laikomas kamerose arba Rėžiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-05-14 patikrinimo akto Nr. PA-2772 matyti, kad „ŠTI gyvenamąsias patalpas (įskaitant ir langų stiklus), vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėlias, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami pagal poreikį. Tas pats užfiksuota ir 2018-06-13 patikrinimo akte Nr. PA-6-3723. Jokių skundų ar prašymų dėl blogų sąlygų kamerose pareiškėjas įstaigos direktoriui nebuvo pateikęs.

Pareiškėjo teiginiai dėl dezinfekcijos neatlikimo ir netvarkos, nešvaros kamerose yra nepagrįsti, o paneigti teismui pateikta medžiaga, todėl turėtų būti atmestini.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir pasivaikščiojimo kiemelių

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu pasivaikščiojimo teisė buvo įgyvendinama vadovaujantis 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems“, kuriame suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo trukmė. 2018-04-18 įsakymu Nr. 1/01-130 panaikintas anksčiau minėtas įsakymas ir numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems (2 val.), ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-12-04 patikrinimo akte Nr. PA.6-350 matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Pasivaikščiojimo kiemai švarūs ir tvarkingi (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-06-06 patikrinimo akte Nr. PA-3528).

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 m² iki 22,44 m². Pažymi, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei Higienos norma nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje

Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į ŠTI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (nauja redakcija nuo 2015-09-01) 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate.

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 151, 152 p.). Pagal Instrukcijos 153.1 punktą suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatorių registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras. Kartu pažymima, kad laikomasi HN 134:2015 11.2 p. reikalavimo, pagal kurį laikinojo sulaikymo patalpose (kas apima aukščiau minėtas patalpas) asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-07 pažymos Nr. 60/09-39787 matyti, kad pareiškėjas trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas keletą kartų, laikymas šiose kamerose buvo trumpalaikis (to neneigia ir pats pareiškėjas), kas jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos - dezinfekcijos planais, bylai aktualiu laikotarpiu laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinosi Šiaulių tardymo izoliatoriaus dezinfekuotojas ir Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Pagrindinis valymas - vieną kartą per mėnesį, esant poreikiui – dažniau.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymoje Nr. 62/08-8 užfiksuota, kad laikino sulaikymo ir paskirstymo kamerose sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai, nudažytos sienos, lubos bei grotos.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-05-19 patikrinimo akto Nr. PA.6-145 matyti, kad Kratos patalpos ir jose esantis inventorius (vonelės) švarus.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-02-20 patikrinimo akto Nr. EP-378 matyti, kad Kratos patalpos ir jose esantis inventorius (vonelės) švarus.

Iš to seka, kad laikino sulaikymo patalpose pareiškėjo laikymas buvo periodiškas, ne pastovus, be to, laikymas buvo trumpalaikis, kas tikrai negalėjo pareiškėjui sukelti skunde minimų sveikatos sutrikimų. Pareiškėjo dėstomas aplinkybes yra abstrakčios, netikslios ir nepagrįstos objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.

Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo T. L. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-07 pažyma Nr. 60/09-39787 „Dėl T. L.“ (b. l. 43–45), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-05-11 iki 2018-07-24 (82 dienas). Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo laikomas 82 dienas, nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 82 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Pareiškėjo argumentas, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose nuo 3 iki 6 asmenų, o didžiąją kalinimo laiko dalį kamerose būdavo nuo 4 iki 6 asmenų, vertintinas kritiškai, nes iš aukščiau paminėtos pažymos matyti, kad nurodytose kamerose nei karto nebuvo laikoma po 6 asmenis. Netgi 5 asmenys (įskaitant ir pareiškėją) per visą bylai aktualų laikotarpį įvairiose kamerose buvo tik 8 dienas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 25 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,45 m²) teko nuo 7,22 m² (kameroje 2 asmenys) iki 14,14 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 20 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,50 m²) teko nuo 3,50 m² (kameroje 5 asmenys) iki 5,83 m² (kameroje 3 asmenys), 8,75 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 60 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,91 m²) teko nuo 3,98 m² (kameroje 4 asmenys) iki 7,96 m² (kameroje 2 asmenys), 15,91 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 32 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,44 m²) teko nuo 3,89 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,86 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 11 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,81 m²) teko nuo 3,70 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,94 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 5 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 10,79 m²) teko nuo 5,40 m² (kameroje 2 asmenys) iki 10,79 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 91 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,17 m²) teko nuo 3,43 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,29 m² (kameroje 4 asmenys), 5,72 m² (kameroje 3 asmenys), 8,59 m² (kameroje 2 asmenys), 17,17 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 12 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,64 m²) teko nuo 3,91 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,21 m² (kameroje 3 asmenys), 7,82 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 47 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,64 m²) teko nuo 3,33 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,16 m² (kameroje 4 asmenys), 8,32 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 35 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 6,71 m²) teko nuo 3,36 m² (kameroje 2 asmenys) iki 6,71 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 8 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,91 m²) teko nuo 3,98 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,30 m² (kameroje 3 asmenys), 15,91 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 50 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,48 m²) teko 8,74 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 54 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,72 m²) teko 16,72 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 53 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,53 m²) teko nuo 5,84 m² (kameroje 3 asmenys) iki 8,77 m² (kameroje 2 asmenys). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 49–52) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės. Paminėta pažyma ir pateiktos kamerų fotonuotraukos (b. l. 91-129) paneigia pareiškėjo argumentą, kad kamerose buvo 4 dviejų aukštų gultai, užimantys 8 m² kameros grindų ploto.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, nepakankamas natūralus apšvietimas, didelė santykinė drėgmė, drėgna, šalta, pelėsis.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-100 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., b. l. 80–82) matyti, kad buvo patikrinta kamera Nr. 32. Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 32 atitiko nustatytus ribinius dydžius (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja, jog dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 32 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18⁰C ir ne aukštesnė – 28⁰C, santykinė oro drėgmė reglamentuojama nuo 35 proc. iki 65 proc.). Nustatyta, kad kameroje Nr. 32 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Ant kameros Nr. 32 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Žemesnės instancijos teismas

Patikrinimo akte konstatuota, kad patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kas kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija” (vedamame kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnale paskutinis įrašas – 2017-02-14).

Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos, ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo (1 džiovyklė) įranga; vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 83–86) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 5, Nr. 25, Nr. 91. Nustatyta, kad oro temperatūra kameroje Nr. 25 nebuvo vertinta, nes matavimo metu buvo praverti langai, o oro temperatūra kamerose Nr. 5 ir Nr. 91 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 25, Nr. 5, Nr. 91 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 25 ir Nr. 91 atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį. Nustatyta, kad kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Ant kamerų Nr. 5 ir Nr. 25 lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių, o ant kameros Nr. 91 lubų ir/ar sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 39 punktas).

Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą kartą per ketvirtį vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d.

Bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte.

Kratos patalpa administracinio pastato I aukšte ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) švarūs.

Žemesnės instancijos teismas

Patikrinimo metu ŠTI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalą, dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-212 (16.3.187. 6.12) (b. l. 88–90, patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 27 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 91. Konstatuota, kad dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx., oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Ant kameros Nr. 91 lubų ir sienų kampe virš santechninio įrenginio yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39).

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Nustatyta, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamame kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnale paskutinis įrašas 2017 m. gegužės 19 d.).

Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

ŠTI karštas vanduo į kameras netiekiamas ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Šiaulių tardymo izoliatorius 2017-08-02 raštu Nr. 14/01-1028 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui pranešė (b. l. 87), kad pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui informuoja, jog kameroje Nr. 91 vizualiai matomas pelėsis pašalintas (nuvalytos lubos, sienos, užtepta hidroizoliacija, antiseptikas nuo pelėsio, sienos ir lubos perglaistytos, nudažytos).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-132 (b. l. 13–14, patikrinimas atliktas 2018 m. sausio 25 d.) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 35 ir Nr. 47. Dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 35 ir Nr. 47 atitiko nustatytus ribinius dydžiu (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja, jog dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Išmatuoti oro temperatūros ir santykinės drėgmės dydžiai kamerose Nr. 35 ir Nr. 47 atitiko reglamentuojamus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus – (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18⁰C ir ne aukštesnė – 28⁰C, santykinė oro drėgmė reglamentuojama nuo 35 proc. iki 65 proc.). Kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Kameroje Nr. 35 dirbtinio apšvietimo lempos įrengtos su gaubtais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. kovo 29 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8) PA-1511 (b. l. 15–16, patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d.) konstatuota, kad kameroje Nr. 12 Grįžtamosios kontrolės metu buvo atliekamas remontas (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas šalinmas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d., b. l. 17–20) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 20, Nr. 8. Nustatyta, kad santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 20 ir Nr. 8 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūra ir dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 20 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Kamerose Nr. 20 ir Nr. 8 vizualiai matomų pelėsių nėra.

ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrintų gyvenamųjų kamerų patalpos, bendrojo naudojimo ŠTI vietos ir jose esantys įrenginiai tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 24 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2202 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., b. l. 21–22) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 35. Oro temperatūra kameroje Nr. 35 atitiko reglamentuojamus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus – (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18⁰C ir ne aukštesnė – 280C). Galimybė išvėdinti kameros Nr. 35 patalpas per langus sudaryta – atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 35dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos su gaubtais, kitą kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Patikrinus minkšto inventoriaus sandėlį ŠTI, nustatyta, jog laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamos dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė „Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sąskaita“. Operatyviosios kontrolės metu peržiūrėtos pareiškėjų kortelės „Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sąskaita“ (pareiškėjų parašais patvirtinta, kad pareiškėjai buvo aprūpinti minkštu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2739 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 23–24) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 8. Oro temperatūra kameroje Nr. 8 atitiko Lietuvos higienos normos HN 14:2015 reikalavimus – Lietuvos higienos normos HN 134:20015 16 punkto reikalavimų pažeidimas pašalintas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., b. l. 25–27) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI valymo priemonių (šepečių grindims, šluosčių, šiukšlių semtuvėlių, kibirų), skirtų gyvenamųjų patalpų valymui, turi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5666 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 28 d., b. l. 28–29) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 8, Nr. 50, Nr. 53. Išmatuota oro temperatūra kamerose Nr. 8, Nr. 50, Nr. 53 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3528 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., b. l. 30–31) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 8. Kameroje Nr. 8 dirbtinio apšvietimo lempos įrengtos su gaubtais. Kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d., b. l. 32–33) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, valomi kasdien ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Pagal ŠTI administracijos pateiktą informaciją, ŠTI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 34–36) konstatuota, ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinami. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai - valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale“.

ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija „Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale“.

ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale“. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, registruotų nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 registruota nebuvo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3723 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., b. l. 37–38) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, (įskaitant ir langų stiklus), vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys. Galimybė gyvenamosiose patalpose laikomiems asmenims nusivalyti langų stiklus sudaroma asmenims pateikus prašymą. ŠTI laikomi asmenys priemonėmis (šepečiai grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir natūralios šviesos trūkumo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų (koeficientų). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas (buvo patikrinta didesnė dalis kamerų, kuriose buvo pareiškėjas), galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Šią aplinkybę pripažino ir pareiškėjas savo skunde. Taip pat iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad tikrinimų metu oro temperatūra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl per didelės santykinės drėgmės, drėgmės, šalčio atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjo būtose kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Pareiškėjo naudai vertintina ta aplinkybė, kad kameroje Nr. 91 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, tai savo skunde ir atsikirtime nurodė pareiškėjas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 83–86) konstatuota, kad ant kameros Nr. 91 lubų ir/ar sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 39 punktas). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-212 (16.3.187. 6.12) (b. l. 88–90, patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 27 d.) konstatuota, kad ant kameros Nr. 91 lubų ir sienų kampe virš santechninio įrenginio yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39). Šiaulių tardymo izoliatorius, reaguodamaas į nustatytus pažeidimus, 2017-08-02 raštu Nr. 14/01-1028 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui pranešė (b. l. 87), kad pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui informuoja, jog kameroje Nr. 91 vizualiai matomas pelėsis pašalintas (nuvalytos lubos, sienos, užtepta hidroizoliacija, antiseptikas nuo pelėsio, sienos ir lubos perglaistytos, nudažytos). Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kitose patikrintose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, vizualiai matomų pelėsių nėra.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose išdaužytos plytelės, sutrūkinėjusios sienos, tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 (b. l. 53–55) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 47 – sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, lubų dažymas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto, praustuvo sumontavimas, grotų, lovų dažymas, stalo suolo, kėdės, lentynų dažymas ir montavimas, mūro atitvaras, durys; kamera Nr. 32 – nuvalytos ir perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija; kamera Nr. 12 – suremontuotos sienos, lubos.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 (b. l. 56–59) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 32 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių bklijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; kamera Nr. 53 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių bklijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų stalo, suolo, kėdžių, lentynų remontas ir gamyba; kamera Nr. 35 – pelėsio šalinimas, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, sienų, lubų lyginimas ir perdažymas, san. mazgo išmontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad kameros nebuvo remontuojamos atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, pareiškėjas skunde pats pripažino, kad kameros yra remontuojamos, netgi konkrečiai nurodo, kokie darbai ir kaip yra atliekami.

Pareiškėjas atsiliepime į skundą (b. l. 142-143) nurodė, kad trūko inventoriaus, pvz., lentynų. Toks pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 28), 14 punktas numato, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 p.) ir spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 p.). Kad toks inventorius kamerose buvo, patvirtina 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažyma Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 49–52) ir kamerų fotonuotraukos (b. l. 91-129).

Kitų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pareiškėjas neskundė.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos- dezinfekcijos planą 2018-2019 m. m., Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos higienos – dezinfekcijos planą 2018-2019 m. m., Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planą 2016–2017 m. (b. l. 60–76).

Nėra duomenų, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų laikymo sąlygų gyvenamosiose kamerose, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas nėra visiškai izoliuotas nuo bendro kameros ploto, todėl nuolat tvyrojo nemalonūs kvapai.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 47-48) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas PDF (kamera Nr. 20), kurios aukštis 1,96 m, OSB (kameros Nr. 91, Nr. 35, Nr. 50, Nr. 53, Nr. 54), kurių aukštis nuo 1,81 m, iki 2,27 m, plastikinė d. (kamera Nr. 5), kurios aukštis 1,92 m, arba mūrine atitvarine konstrukcija (kameros Nr. 60, Nr. 32, Nr. 11, Nr. 25, Nr. 12, Nr. 47, Nr. 8), kurių aukštis yra nuo 1,84 m iki 2,29 m. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Iš atsakovo atstovo pateiktų kamerų fotonuotraukų (b. l. 91-129) matyti, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, kamerų sanitariniuose mazguose nėra ventiliacijos, todėl teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje. Kitų argumentų, pvz: dėl privatumo, pareiškėjas nenurodė ir neskundė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 34–36) konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai - valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale, todėl pareiškėjui buvo užtikrinamas naudojimasis higieniškais sanitariniais mazgais.

Dėl sąlygų trumpalaikio laikymo ir kratų atlikimo patalpoje

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo metu buvo išvežamas ar etapu grįždavo atgal į Šiaulių tardymo izoliatorių. Į trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameras buvo talpinama po 10-12 asmenų, o krata atliekama šaltoje, purvinoje patalpoje, o asmenys daiktus turi dėti į nešvarias dėžes.

Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (nauja redakcija nuo 2015-09-01), 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate.

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 151, 152 p.). Pagal instrukcijos 153.1 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Kaip nurodė atsakovo atstovas atsiliepime, režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras. Pagal HN 134:2015 11.2 punkto reikalavimą, aukščiau paminėtose patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus „Sąvokos ir jų apibrėžtys“ nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti. LSP nėra gyvenamosios patalpos.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-07 pažymos Nr. 60/09-39787 „Dėl T. L.“ (b. l. 43–45) matyti, kad pareiškėjas LSP-4 buvo septynis kartus, TLK – 2 vieną kartą, TLK-3 keturis kartus, TLK 4 du kartus, TLK 5 vieną kartą.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-100 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., b. l. 80–82) matyti, kad patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kas kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 83–86) konstatuota, kad bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs.

Kratos patalpa administracinio pastato I aukšte ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 34–36) konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai - valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale, todėl pareiškėjui buvo užtikrinamas naudojimasis higieniškais sanitariniais mazgais.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus (b. l. 56-59) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tame tarpe ir laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kameros – sienų dažymas, lubų, grotų dažymas, san. mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (2016 m. liepos – rugsėjo mėn.). Taigi, iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo nurodytose patalpose nuo 2016 m. liepos–rugsėjo mėnesius buvo įrengti san. mazgų atitvarai.

Iš turimų rašytinių įrodymų galima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius laikosi reikalavimų dėl trumpalaikio laikymo ir kratų patalpų, tuo pačiu nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (ar atvežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) metu tokie pažeidimai būtų nustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būnant trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameras bei kratų patalpoje buvo pažeisti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 22 p., 26-28 p., 54 p., 62 p. Toks pareiškėjo argumentas abstraktus, dekalartyvus, nekonkretus. Juo labiau, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus Patalpų įrengimo ir priežiūros reikalavimai 22 p. įtvirtini kirpyklų įrengimo reikalavimai, 26 punkte – įrengtos skalbyklos, 27 p. – švarių skalbinių laikymo, 28 p. – prausimosi patalpų reikalavimai, o pareiškėjo nurodytų 54 ir 62 punktų paminėtoje higienos normoje nėra. Akivaizdu, kad pareiškėjas paminėtus punktus nurodė iš Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir galiojo pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką.

Dėl švaros ir tvarkos kamerose

Pareiškėjas atsiliepime į skundą nurodė, kad tekdavo po parą miegoti nešvariose kamerose, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai neišduodavo inventoriaus kameroms susitvarkyti ir tyčiodavosi.

Pagal HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-100 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., b. l. 80–82) matyti, valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 83–86) konstatuota, kad valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-212 (16.3.187. 6.12) (b. l. 88–90, patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 27 d.) konstatuota, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d., b. l. 17–20) konstatuota, kad ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrintų gyvenamųjų kamerų patalpos, bendrojo naudojimo ŠTI vietos ir jose esantys įrenginiai tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., b. l. 25–27) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI valymo priemonių (šepečių grindims, šluosčių, šiukšlių semtuvėlių, kibirų), skirtų gyvenamųjų patalpų valymui, turi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 34–36) konstatuota, ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinami. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai - valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3723 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., b. l. 37–38) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, (įskaitant ir langų stiklus), vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys. Galimybė gyvenamosiose patalpose laikomiems asmenims nusivalyti langų stiklus sudaroma asmenims pateikus prašymą. ŠTI laikomi asmenys priemonėmis (šepečiai grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui.

Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos- dezinfekcijos planą 2018-2019 m. m., Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos higienos – dezinfekcijos planą 2018-2019 m. m., Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planą 2016–2017 m. (b. l. 60–76), todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose mažai vietos, nėra suoliuko, kur būtų galima atsisėsti, pailsėti ar pasidėti striukę.

Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 nustatytą tvarką, pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ su papildymu ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems (b. l. 77). ). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatytą tvarką, pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė (b. l. 78).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d., b. l. 32–33) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, valomi kasdien ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Pagal ŠTI administracijos pateiktą informaciją, ŠTI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3528 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., b. l. 30–31) konstatuota, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi.

Iš byloje esančio IV-ojo aukšto pasivaikščiojimo kiemelių schemos (b. l. 79) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Kiemelių dydis yra skirtingas, nes nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Higienos norma nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, o vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių atmetini kaip nepagrįsti.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 11) nustatyta, jog atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholis. Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi vieną kartą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje kentė nepakeliamus nugaros skausmus, trupėjo dantys, išgyveno depresiją. Pateiktoje asmens sveikatos istorijoje nėra užfiksuota, kad pareiškėjui būtų nustatyti regėjimo sutrikimai, akių ligos, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu būtų kreipęsis dėl trupančių dantų, depresijos, ką nurodė savo skunde.

Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. pažymos Nr. 61/04-2645 (b. l. 46) matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Pareiškėįo argumentas, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų elgesys, laikant asmenis perpildytose kamerose, negali būti traktuojamas kitaip, kaip išankstinė tyčia, nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus.

Pareiškėjo argumentas, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, skirdami 2016-06-05 jam nuobaudą, veikė išankstine tyčia, siekdami padidinti jo kančias, elgėsi iššaukiančiai ir provokuodami, atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, su paskirta nuobauda pareiškėjas neturtinės žalos nesieja.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Vertinant kameroje Nr. 91 vizualiai matomą pelėsį ir nemalonių kvapų iš sanitarinio mazgo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymi, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018). Šiuo atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kitos skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje nurodytais mėnesiais po kelias ar kelioliolika dienų (periodiškai nuo 2017-05-11 iki 2017-07-27 ir nuo 2018-03-05 iki 2018-07-24), todėl nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. L. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad T. L. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. liepos 24 d. buvo pažeista.

Pareiškėjo T. L. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė