Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-04-17 · Administracinė byla Nr. P-442-52-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-17
Bylos Nr.
P-442-52-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
S. Š.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės
Trečiasis asmuo
S. P.
Kategorijos
  • 66.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 66.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P442-52/2008Procesinio sprendimo kategorija 66.4; 66.9; 66.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. balandžio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A8-433/2007 pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui S. P. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 89;

2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją nedelsiant vykdyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 ir 18 straipsniuose numatytus reikalavimus ir nedelsiant atkurti S. Š. nuosavybės teises į visą R. O. turėtą 1,175 ha žemę Gojaus kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone kaip bendrasavininkei 4,7 ha žemės sklypo, į kurį Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 41-1593 buvo atkurtos nuosavybės teisės S. P. ;

3) priteisti iš valstybės 100 Lt teismo išlaidas, 3000 Lt moralinę žalą bei 5000 Lt turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos iš žemės ūkio 2004-2006 metais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad su prašymu S. P. neteikė reikalingų dokumentų, įrodančių jo giminystę su R. O. (kaip numato Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.), todėl tokie dokumentai po prašymo pateikimo ir iki šiol iš jo negalėjo būti priimti, nesant teismo sprendimo dėl dokumentų teikimo termino atnaujinimo. Nepriėmus 2005 m. balandžio mėnesį S. P. pateiktų dokumentų, nebūtų pagrindo priimti skundžiamą 2005 m. gegužės 3 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 89, kuriuo, įvertinus ir pavėluotai pateiktus S. P. giminystės ryšį įrodančius dokumentus, iš esmės jam buvo pripažinta teisė į 0,588 ha R. O. priklausiusios žemės. Šis įsakymas pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, nes jį priimant buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo nuostatos, pareiškėjos S. Š. teisės ir jos teisėti lūkesčiai, gavus 2004 m. liepos 21 d. pažymą Nr. 8259, tvirtinančią, kad ji yra pretendentė į visą R. O. žemę.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad kol neišspręstas teisme nagrinėjamas ginčas tarp pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą, VAVA negali žemėtvarkos projekto papildyme išskirti buvusios savininkės R. O. sklypo ir priimti sprendimo dėl to, kam ši žemė grąžinama. Ankstesniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose negalėjo būti suformuotas buvusios savininkės R. O. valdytas žemės sklypas, o nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojantys teisės aktai kalba apie sklypų suformavimą pagal buvusio savininko turėtą žemę, arba, jeigu pretendentai susitaria, sklypai formuojami kiekvienam pretendentui atskirai. Kadangi pretendentų susitarimo nėra, o 2003 m. rugsėjo 4 d. paaiškėjo naujas buvęs savininkas, todėl, kaip pabrėžė teismas, sklypas turi būti suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme ir tik nuo tokio projekto papildymo patvirtinimo datos gali būti skaičiuojamas 6 mėnesių terminas. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog VAVA vilkino nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai ir nėra pagrindo įpareigoti VAVA nedelsiant atkurti pareiškėjai nuosavybės teises jos reikalavime nurodytu būdu. Teismas pažymėjo, jog nenustačius fakto, kad nuosavybės teisė pareiškėjai turėjo būti atkurta dar 2004 metais, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 89 „Dėl Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 07 21 pažymos Nr. 8259 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ patikslinimo“, o kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė.

II.

Apeliaciniu skundu pareiškėja S. Š. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas nusprendė atmesti pareiškėjos kitus reikalavimus ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 89 „Dėl Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 07 21 pažymos Nr. 8259 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ patikslinimo“. Teisėjų kolegija nustatė, kad giminystės ryšys tarp trečiojo suinteresuotojo asmens S. P. ir jo senelės R. O. yra įrodytas, remiantis 2003 m. rugsėjo 4 d. ir 2005 m. kovo 9 d. sprendimais (t. 1 b. l. 11-13; 16-17). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teismų sprendimai buvo pakankamas pagrindas atsakovui išduoti 2005 m. gegužės 10 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į R. O. turėtą žemę. Atsižvelgęs į minėtais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad trečiojo suinteresuotojo asmens, S. P. , 2005 m. kovo 31 d. paduotas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į R. O. turėtą žemę, atitiko Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 14 punkto nuostatas, reikalaujančias kartu su prašymu pateikti ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

III.

S. Š. 2007 m. liepos 26 d. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A8-443/2007, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 3 punktu (procesas atnaujinimas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas), 8 punktu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) ir 10 punktu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį). Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų žinomai melagingų liudytojo parodymų, žinomai melagingos eksperto išvados, žinomai neteisingo vertimo, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimo, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (ABTĮ 153 str. 2 d. 3 p.)

Šalies argumentai

1. Pareiškėja teigia, kad apeliacinis teismas, remdamasis 2003 m. rugsėjo 4 d. ir 2005 m. kovo 9 d. nutartimis, melagingai konstatavo faktus ir jų pagrindu padarė neteisėtas išvadas dėl klausimų, kurie nebuvo nagrinėti teismuose, t. y. dėl juridinio reikšmę turinčio fakto S. P. giminystės ryšio su R. O. nustatymo; dėl S. P. teisės atkurti nuosavybės teises į R. O. turėtą žemę; dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui.

2. Teismas neįvertino, kad atsakovas priėmė skundžiamą įsakymą pagal neteisėtai priimtus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, kurie neteisėtai buvo pateikti iki prašymo ir po prašymo pateikimo datos. Be to, skundžiamas įsakymas buvo priimtas be nuosavybės teises patvirtinančio dokumento, nes terminas buvo atnaujintas tik dėl prašymo pateikimo.

Dėl nutarties motyvų (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.)

Teismas nepateikė motyvų, kodėl netenkino pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą nedelsiant (nevilkinant) atkurti nuosavybės teises į R. O. turėtą (paveldėtą) žemės dalį grąžintinoje 4,7 ha žemėje pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Dėl esminio materialinių teisės normų pažeidimo (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.)

1. Teismai akivaizdžiai netinkamai išaiškino ir taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjo teigimu, teismas galėjo taikyti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį tik tuo atveju, jeigu teismas pagal pareiškėjo reikalavimą atnaujino terminą dėl nuosavybės teisės ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo. Atsakovo 2005 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 89 buvo priimtas ne tik be giminystės ryšį, bet ir be nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliacinis teismas nepagrįstai taikė Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, nes šią nuostatą galima taikyti tik tada, jeigu turėtos žemės ribos yra nežinomos (nenustatytos). Nagrinėjamu atveju grąžintos 4,7 ha žemės ribos, kurioje R. O. paveldėjo 1,175 ha žemės dalį, kaip bendrasavininkė su mažamečiais vaikais (kiekvienas po 1,175 ha), buvo nustatytos dar 1993 metais, t. y. iki Įstatymo įsigaliojimo (1997 metais), todėl be pareiškėjos ir S. P. susitarimo dėl grąžintos (1995 metais) žemės padalijimo į atskirus sklypus, nėra pagrindo taikyti Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų. Teismas buvo informuotas, kad teisminiai ginčai iškilo būtent todėl, kad nepavyko geruoju padalinti 4,7 ha žemę į atskirus sklypus, vadinasi, teisėjų kolegija be pagrindo atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į R. O. dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV

Prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje netenkintinas.

Bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad procesas turi būti atnaujintas, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3, 8 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais.

Pareiškėja remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, nustatančiu, kad procesas gali būti atnaujintas dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų žinomai melagingų liudytojo parodymų, žinomos melagingos eksperto išvados, žinomai neteisingo vertimo, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimo, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas gali būti taikomas esant įsiteisėjusiam baudžiamojoje byloje priimtam apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo pripažinti kaltais ir skirtos kriminalinės bausmės liudytojams už žinomai melagingus parodymus, ekspertams už žinomai melagingą išvadą, vertėjams už žinomai neteisingą vertimą, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimą, jei dėl minėtų veiksmų buvo priimtas arba nepagrįstas sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P20-31/2008). Tačiau pareiškėja, nors ir remiasi ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, nenurodo koks teismas ir kokioje byloje pripažino, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. A8-433/2007 buvo duoti žinomai melagingi parodymai, ekspertų išvados, padaryti žinomai neteisingi vertimai, suklastoti dokumentai ar daiktiniai įrodymai. Be to, S. Š. nepateikė apeliacinės instancijos teismui įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nuteistas koks nors liudytojas ar kitas proceso dalyvis dėl parodymų davimo civilinėse bylose Nr. 2A-941/2003 ir Nr. 2-784-127/2005. Pateikti teismo sprendimai yra priimti civilinėse bylose dėl nuosavybės teisės gynimo ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

S. Š. teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra nemotyvuota. ABTĮ 136 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal 133 straipsnį apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, todėl sprendžiant klausimą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, reikia remtis ABTĮ 86 straipsniu. Šis straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

Procesas, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu, gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis (b. l. 82 – 84) iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas (ABTĮ 133 str.). Suinteresuoto asmens netenkinantys ar, jo manymu, nepakankamai išsamūs motyvai pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasmę negali būti prilyginami motyvų nebuvimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu yra nepagrįstas.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje P17-216/2007).

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog šioje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, padarė esminį šių normų pažeidimą. Atsakovė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo tik savo alternatyvų teisės normų, taikytų išnagrinėtoje administracinėje byloje, aiškinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytais motyvais, nėra pagrindo konstatuoti, jog Vyriausiasis administracinis teismas, šioje administracinėje byloje priimdamas nutartį, padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, todėl procesas šiuo pagrindu neatnaujinamas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, S. Š. prašymas atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 3, 8 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 3, 8, 10 punktais, 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A8-433/2007.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasDainius Raižys