- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-226-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- A. Č., E. R.
- Atsakovas
- R. G., S. V., VAVA, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, G. N.
- Trečiasis asmuo
- Elektrėnų savivaldybės administracijai, Elektrėnų notarų biuro
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Č. ir E. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Č. ir E. R. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, G. N., R. G., S. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijai, Elektrėnų notarų biuro notarei D. M. U., dėl pažeistų teisių į žemės nuosavybės atkūrimą gynimo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai A. Č. ir E. R. 2005-09-30 Trakų rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, kurį patikslinę prašė: atnaujinti ieškinio senaties terminą; pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos ( toliau -VAVA) 2004-01-30 sprendimą Nr. 211-42457-139, kuriuo mirusiosios A. Č. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,0973 ha žemės (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 0,7523 ha žemės, kuri iki nacionalizacijos priklausė ieškovų tėvui J. Č.; pripažinti negaliojančiu 2004-07-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, pagal kurį G. N., R. G., S. V., paveldėjo lygiomis dalimis A. Č. 2,0973 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,7523 ha žemės, kuri iki nacionalizacijos priklausė ieškovų tėvui J. Č.; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l.13, 109-111). Nurodė, jog atkuriant A. Č. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančią Z. Č. priklausiusią žemę, į grąžintiną sklypą buvo įtraukta ieškovų tėvui priklausiusios 0,7523 ha žemės, pažeidžiant ieškovų nuosavybės teises.
Šalies argumentai
2007-10-24 prašymu (t.2, bl.17) savo patikslinto ieškinio ieškovai atsisakė, prašydami iš esmės nagrinėti pradinį, 2005-09-26 pareikštą jų ieškinį, kuriuo negaliojančiu prašė pripažinti visą VAVA 2004-01-30 sprendimą Nr. 211-42457-139 ir 2004-07-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą į visą ginčo sklypą. Teismo protokoline nutartimi (t.2, b.l.25) prašymas buvo patenkintas ir byla išnagrinėta pagal 2005-09-26 ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu (t. 1, b.l.83-84) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jo netenkinti. Teigė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog 70 arų ieškovų tėvo J. Č. valdytos žemės atiteko A. Č.. Netgi jeigu jie ir būtų pateikti, neaišku, kodėl reikia panaikinti visą sprendimą, o ne atitinkamą jo dalį.
Atsakovės G. N., R. G., S. V. atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.64-65) ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti, nes ieškovai neįrodė praleisto senaties termino atnaujinimo būtinumo; taip pat nepateikė įrodymų, kurioje vietoje neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės A. Č. vardu. LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 14 p. sako, kad projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 % turėtos žemės valdos, todėl priimti sprendimai teisėti.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2007-11-08 sprendimu (t. 2, b.l.33-37) ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties kreiptis į teismą termino, kuris baigėsi 2005 m. gegužį (13 arba 30 d.). Nors ieškovai prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, neigė, kad jį būtų praleidę. Pateisinančių priežasčių nenurodė, įrodymų nepateikė, nepagrįstai tvirtino, jog teismas turi atnaujinti senaties terminą savo iniciatyva. Kiti ieškinio reikalavimai, būdami išvestiniai iš pirmojo ir neginčijami savarankišku pagrindu, taip pat atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovai A. Č. ir E. R. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.39-42) prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismo sprendimas nėra teisingas, nes teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, neteisingai įvertino įrodymus, neteisingai taikė teisės normas. Ieškovai apie jų nuosavybės teisių pažeidimą 2005 m. balandžio mėn., priešingai nei teigiama teismo sprendime, dar nežinojo, nes iki 2005-09-07 (kada gavo ginčijamą VAVA 2004-01-30 sprendimą), nežinojo kam, kada, kokiu pagrindu grąžinta jiems priklausanti žemė, į kurią jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Teismo sprendime padaryta prielaida, jog ieškovas A. Č. žinojo arba turėjo žinoti apie ginčijamą VAVA 2004-01-30 sprendimą anksčiau, negu jį išreikalavo advokatė, nes iš VAVA žemės tvarkymo departamento sudarytos komisijos 2005-04-25 išvados Nr. 2.17.16 matyti, kad A. Č. 2005-04-13 dienos prašymu patikrintos (duomenys neskelbtini) mieste mirusios A. Č. vardu grąžinto natūra 2,0973 ha žemės sklypo ribos. Tačiau minėtos išvados ieškovai negavo, nes ji buvo pateikta tik VA viršininkui G. G.. Tuo tarpu Seimo kontrolierė savo išvadas surašė tik 2005-08-30. Taigi teismas taikė ieškinio senaties terminą, motyvuodamas jį vien prielaidomis. Be to, ieškovų teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl senaties terminas kiekvieną dieną prasideda iš naujo, ir šį savo argumentą grindžia teismų praktika – LAT 2002-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1345/2002. Nesutinka, jog privalo sumokėti priteistus 4 000 Lt atsakovei R. G. už geodezinės ekspertizės atlikimą.
Pabrėžė, kad atsakovių motinai žemės sklypas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nebuvo suformuotas ir patvirtintas. Matininkas N. N. atsakovės S. V. prašymu, neturėdamas tam teisinio pagrindo, atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus be (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos žinios, o (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos sk. neatliko savo pareigų ir nepatikrino dokumentų, kurių pagrindu VAVA priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l.46-49) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą, nes teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą; teisingai pritaikė teisės aktus, reguliuojančius ginčijamus materialinius ir procesinius teisinius santykius.
Atsakovės G. N., R. G., S. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l.50-53) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pasak atsakovių, ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ir tai subjektyviai suvokia. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2005 m. balandį ieškovai sužinojo, jog ginčo objektas sugrąžintas kitiems asmenims. Nepateisinama ilgai, t.y. iki 2005 m. rugpjūčio mėn., ieškovai delsė kreiptis į VAVA su prašymu išduoti ginčijamo sprendimo kopiją. Aplinkybė, kad ieškovai laukė duomenų iš Seimo kontrolierių, šiuo atveju nereikšminga byloje. Teismas priteisė iš ieškovų 4 000 Lt ekspertizės išlaidų, kadangi ją apmokėjo viena iš atsakovių, o ieškinys atmestas. Paaiškino, jog VA viršininkas sprendimą atkurti A. Č. nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priėmė pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą. Atsakovės į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą patvirtinti nustatyta tvarka atsakovių motinai suformuotą sklypą, tuo tarpu ieškovai nepateikė įrodymų, kad ši tvarka priimant skundžiamą sprendimą būtų buvusi pažeista.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tokių šiuo atveju nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminus, taikymo. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o teisės į priverstinį jos įgyvendinimą praradimą, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą ( CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Taigi ieškinio senaties taikymas neabejotinai yra susijęs su asmens galimybių apginti savo teises ribojimu, todėl, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą, būtina teisingai įvertinti visas šio instituto taikymui svarbias aplinkybes, taip pat privalu vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
Ieškovų apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą, priimtinas. Bylą nagrinėjusio teismo pozicija dėl ieškinio senaties taikymo, išdėstyta sprendime, nėra visiškai pagrįsta įstatymo nuostatomis, neatitinka formuojamos teismų praktikos. Jeigu ginčo šalis prašo taikyti ieškinio senatį, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nėra ieškovo prašymo ( CK 1.131 str. 2 d.), taigi tai daryti teismas privalo ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 “Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 20.7 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantai, nepaisant reiškiamo prašymo ieškinio terminą atnaujinti, kartu neigdami jį praleidę ir nenurodę jokių priežasčių, dėl kurių šis terminas vis tik, teismo nuomone, buvo praleistas, nesudarė prielaidų pačiam teismui tokių priežasčių vertinti, nėra visiškai pagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškinio senaties eiga prasidėjo vėliausiai 2005-04-13, senaties terminas pagal specialųjį Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą yra 30 dienų, o ieškinys pareikštas tik 2005-09-30, todėl reikalavimus atmetė vien tuo pagrindu.
Jau minėta, kad atsakovui reikalaujant taikyti ieškininę senatį, teismas, nepriklausomai nuo ieškovo prašymo atstatyti praleistą ieškininės senaties terminą buvimo ar nebuvimo, privalo nagrinėti ieškinio senaties taikymą visa apimtimi, tirti ir vertinti termino praleidimo priežastis. Jeigu pateiktų byloje įrodymų neužtenka, teismas pasiūlo šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39, apibendrinimo apžvalga, 254 psl., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-04 nutartis, priimta G. V. v UAB “Ivaksa” byloje; bylos Nr.3K-7-653/2001, kategorija 18.4, 21.2.2.1, 30.8,Teismų praktika Nr.16). Šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėjęs teismas neanalizavo ir nevertino tokių aplinkybių, ar šis terminas nebuvo sustabdytas arba nutrauktas, ar nebuvo pagrindų jį pratęsti arba atnaujinti, ar nebuvo aplinkybių, kliudžiusių ieškovams laiku ir tinkamai tiesiogiai arba per atstovą pareikšti tokį ieškinį. Kolegija pažymi, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios realiai kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (CK 1.1 str. 3 d., 1.131 str. 2 d.). Tokias aplinkybes ieškovai nurodė, teigdami, kad neturėjo ginčijamo sprendimo, taigi neturėjo ir realios galimybės jį ginčyti, tinkamai suformuluoti savo reikalavimus teismui. Be to, įstatymų leidėjo valia, VAVA sprendimui dėl nuosavybės teisų atkūrimo ginčyti nustatytas terminas skaičiuojamas nuo objektyvaus, o ne subjektyvaus (sužinojimo) momento – sprendimo, kuris pažeidžia vienų ar kitų asmenų teises, įteikimas tam asmeniui. Nepaneigti ieškovų teiginiai, kad ginčijamą sprendimą jų atstovė gavo tik 2005-09-07. Šiais aspektais vertinant, nebuvo jokių prielaidų teismo išvadai, jog senaties eigos pradžia kita ir terminas buvo praleistas iki ieškinio padavimo, susiformuoti.
Pastaroji aplinkybė – senaties termino eigos pradžia - yra svarbi dar ir tuo požiūriu, kad, ieškinio senaties termino atnaujinimas negali būti sprendžiamas prieš tai neįsitikinus, kad jis iš tiesų yra praleistas. Išimtis iš bendros taisyklės - CK 1.127 str. 5 d. nustato, jog jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsakovas VAVA ieškovų prašymų atkurti jiems natūra toje pačioje vietoje nuosavybę į jų tėvui priklausiusią žemę iki šiol neišsprendė. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas civilinėje byloje, kurioje faktinės aplinkybės labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-11 nutartis priimta J. V. ir kt. v VAVA, V. A. ir kt .byloje; bylos Nr.3K-3-1345/2002, kategorija 15.2.2.,16.5.,19.3., 25.2.), žemės reformą ir nuosavybės teisų atkūrimą vykdančių institucijų neveikimas, nustatyta tvarka nesprendžiant ieškovų prašymų yra tęstinis jų teisių pažeidimas. Todėl apeliantai neturėjo jokio pagrindo fiksuoti jų teisių realaus pažeidimo fakto ir ieškinio senaties termino ginti jų (pretendentų) teises į nuosavybės teisių atkūrimą nepraleido.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ( CPK 185 str.), teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo išvada, kad apeliantų reikalavimas teisme pareikštas jau pasibaigus ieškinio senaties terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 “Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 8.6 p.).
Minėto Senato nutarimo 21 p. yra įtvirtinta ir tokia teisės taikymo taisyklė, kad jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, jog ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį. Todėl prieš pasisakant dėl senaties taikymo, bylą nagrinėjančiam teismui privalu įvertinti, ar asmens teisė arba įstatymo saugomas interesas realiai yra pažeisti ir ar turi būti ginami, ir tik po to vertinti, ar nėra praleistas įstatymu nustatytas terminas tokiai teisei ginti teismine tvarka. Bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, ir skundžiamame sprendime visiškai neaptarė aplinkybių, susijusių su apeliantų teisių bei interesų pažeidimu ar jų nepažeidimu nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese.
Dėl aptartų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo įrodymų, neištyrė bei nenustatė reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, dėl ko liko neatskleista šios bylos esmė, motyvuojamoje dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiaga, nenurodė teisinių argumentų dėl apeliantų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo (CPK 270 str. 4 d.). Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.