Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1999-02-24 Varėnoje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, mokosi Vilniaus miesto „Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje 7 klasėje, gyvenanti Šaltkalvių g. 56-102, Vilniuje, administracine tvarka nebausta, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. 2013-04-16 13 val. prie parduotuvės ,,Iki“, esančios Sėlių g. 54, Vilniuje, po to, kai J. G. iš nukentėjusiojo E. R. atvirai pagrobė turtą, ji priėjo prie E. R. ir pasinaudodama tuo, kad nukentėjusysis buvo paveiktas anksčiau jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, ir tokiu būdu atimdama galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo E. R. rankų paėmė 6 Lt.

Taip pat ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-04-22 apie 18 val., būdama prie Birutės gatvėje, Vilniuje, esančio pėsčiųjų tilto, priėjo prie mažametės M. J., ir iš šios rankų paėmusi 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia X2-00“ IMEI 359349041026749 su SIM kortele, pabėgo, taip atvirai pagrobdama svetimą turtą.

Kaltinamoji S. Š. savo kaltę pripažino visiškai, ir nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis ji būdama su draugais prie parduotuvės IKI, pamatė vaikus ir nusprendė juos apvogti, priėjo prie berniuko (E. R.), kuris mažesnis nei ji, ir iš jo rankų atėmė 6 litus, berniukas nenorėjo atiduoti pinigų, nes tikriausiai buvo išsigandęs. Taip pat paaiškino, kad 2013-04-22 prie tilto, būdama su draugais, ji priėjo prie mergaitės (M. J.) ir paprašė duoti telefoną paskambinti, paėmus telefoną ji su draugais pabėgo, mergaitė (M. J.) bėgo iš paskos, prašė atiduoti telefoną, tačiau jo negrąžino. Telefoną ji lombarde pardavė už 50 lt. Nurodė, jog taip elgėsi nes draugas tokiu būdu buvo pavogęs daug telefonų, taip vogti pradėjo ir ji pati. Savo poelgius vertina blogai, pasižada ateityje taip nesielgti, šiuo metu pasitaisė, klauso mamos, su mama santykiai geri. Telefonus vogė, kad juos parduotų, o pinigus su draugais pragerdavo, mokyklos nelanko, nes nenori.

Nepilnametės kaltinamosios įstatyminė atstovė L. R. paaiškino, kad ji daug dirbo, vėlai grįždavo, su dukra S. Š. turėjo problemų, šiai blogą įtaką darė gatvės vaikai, ji buvo sulaikoma dėl girtumo. Kalbėjosi dėl šių įvykių su dukra, dukra pakeitė mokyklą ir šiuo metu viskas yra tvarkoje. Ji yra vieniša mama, gyvena iš atlyginimo, našlaičių pensijos, pajamos sudaro apie 1000 lt, gyvena name, vaikams sąlygos mokytis sudarytos. Sutinka atlyginti padarytą žalą.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be pačios kaltinamosios parodymų, S. Š. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta sekančiais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo E. R. parodymais, kad 2013-04-16 apie 13 val. jis kartu su savo draugu V. J. užėjo į parduotuvę „Iki“, esančią Sėlių g. 54, Vilniuje. Ten jis nusipirko picą ir gėrimą, sumokėjo 4 litus. V. J. nusipirko saldainių „Guminukai“ ir spurgą. Kai jie išėjo parduotuvės, prie jų pribėgo trijų nepažįstamų berniukų kompanija, juos apsupo ir griebė iš jų rankų pirktus produktus. Aukštesnis vaikinas iš jo rankų atėmė gėrimą ir picą, kas produktus atėmė iš V. J., jis neatsimena. Pagrindinis apkūnus berniukas pasakė, kad jis duotų 1 litą, bet pinigų nedavė, nes tuo metu iš vieno namo išėjo senukas ir visa kompanija berniukų išsibėgiojo. Tie vaikinai jų nemušė ir nesakė, kad primuš, tiesiog atrodė agresyviai. Kai jis su V. J. nuėjo iki parduotuvės, prie jų pribėgo tas pats aukštesnis vaikinas ir liepė atiduoti pinigus. Jis priėjo labai arti E. R., išpūtė krūtinę, buvo labai piktas. Tada prie jų priėjo nepažįstama mergina, apie 14 metų amžiaus. Ji nusispjovė ir liepė atiduoti visus pinigus. Jis išsigando ir atidavė tuo metu turėtus 6 litus. Kai juos apsupusių vaikų kompanija pabėgo, jis su V. J. nuėjo į parduotuvę ir viską papasakojo kasininkei. Jam buvo labai baisu, kai minėta grupė jaunuolių juos apsupo. Po įvykio jis bijo eiti vienas, tėtis paima jį iš mokyklos, nes bijo susitikti su tais vaikais (b. l. 90-91).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo T. R. parodymais, kad 2013-04-16 ėjo link parduotuvės ,,Iki“, esančios Sėliu g. 54, Vilniuje, nes žinojo, kas tokiu metu jo sūnui E. R. baigiasi pamokos ir norėjo jį pasitikti. Priėjęs prie minėtos ,,Iki“ parduotuvės jis pamatė savo sūnų ir jo draugą Viljamą, berniukai papasakojo, kad buvo apvogti. Viso pagrobto turto vertė – 10 Lt. Sūnaus sveikata nesutrikdyta, fizinė žala nepadaryta (b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. J. parodymais, kad 2013-04-16 apie 13 val. kartu su savo draugu E. R. užėjo į parduotuvę „Iki“, esančią Sėlių g.54, Vilniuje. Ten jis nusipirko saldainių „guminukai“ ir spurgą, už viską sumokėjo 3,80 Lt. E. R. nusipirko picą ir gėrimą. Kai jie ėjo namo, prasilenkė su trijų nepažįstamų berniukų kompanija. Visi jie buvo panašūs į 7 klasės moksleivius, vienas iš jų buvo apie 161 cm ūgio, apsirengęs juodais drabužiais. Šis berniukas buvo veikos iniciatorius. Kitų berniukų jis neatsimena, nes jie beveik nedalyvavo įvykyje. Prie namo, esančio Sėlių g. 54, Vilniuje, minėti trys berniukai juos apsupo, o pagrindinis iš jų pasakė, kad jie atiduotų viską, ką turi. Vienas iš kitų dviejų berniukų paėmė jam iš rankų saldainius „Guminukai“ ir spurgą. Jie su E. R. ėmė šaukti, kad juos apvogė, ir minėti trys berniukai pabėgo. Tada jiems grįžtant į parduotuvę, berniukas, kuris buvo veikos iniciatorius, pribėgo prie jų ir pasakė E. R. „Duok litą“. E. R. davė jam litą. Tada prie jų priėjo nepažįstama mergaitė ir pasakė E. R. „Duok pinigus“ ir jis davė mergaitei kelis litus, kiek tiksliai – nežino, bet tai buvo tikrai daugiau nei vienas litas, galėjo būti apie 6-7 litus. Iš jo jokių pinigų jie neatėmė, nes jis neturėjo, bet jeigu butų turėjęs, tai tikrai butų davęs, kad jie nuo jo atstotų. Trečias vaikinas, kuris buvo pats aukščiausias iš jų, nieko nedarė, jis tik stovėjo šalia ir žiūrėjo. Minėti berniukai ir mergaitė jų nemušė ir negrasino, kad primuš, tiesiog jis jų išsigando, nes jų veidai atrodė agresyvūs. Jam buvo labai baisu kai jie juos apsupo, jis tikrai labai išsigando. Po įvykio tėvai jį lydi į mokyklą ir iš mokyklos, nes jis bijo vėl susitikti su tais vaikais (b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios D. J. parodymais, kad 2013-04-26 apie 17 val. jos nepilnametis sūnus V. J. papasakojo, kad 2013-04-16 apie 13 val. Sėlių g., Vilniuje, netoli parduotuvės ,,Iki“, keturių nepažįstamų vaikų, apie 13-14 metų, kompanija, iš jos sūnaus ir jo draugo atėmė maisto produktus ir pinigus. Fizinis smurtas naudojamas nebuvo, grasinimų panaudoti fizinį smurtą taip pat nebuvo. Jos sūnus išsigando ir atidavė saldainius ,,Guminukai“ ir spurgą. Viso pagrobto turto vertė 3,80 Lt. Fizinė žala jos sūnui nepadaryta (b. l. 73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto E. T. parodymais, kad 2013-04-16 apie 13 val. sutiko savo draugus J. G., S. Š., A. S., A. S. prie „Iki“ parduotuvės, esančios Sėlių g. 54, Vilniuje. Jis turėjo su savimi apie 5 litus. Pamatė, kaip iš parduotuvės išėjo du jam nepažįstami berniukai. J. G. pasakė, kad reikia užpulti tuos vaikus ir iš jų viską atimti. E. T. liko stovėti, o J. G. ir A. S. nuėjo prie tų vaikų. Kur tuo metu buvo A. S., jis nematė. Ką S. Š. ir J. G. kalbėjo su tais berniukais, jis negirdėjo, nes jie buvo nuo jo apie 20 metrų atstumu nuo jo. S. Š. pirma pradėjo kalbėti su tais berniukais. Jis suprato, kad S. Š. liepia kažką jai duoti, nes matėsi, kaip ji piktai kalba su tais vaikais. Jis nematė, kaip vienas iš vaikų jai padavė pinigus. J. G. paėmė iš kito berniuko rankų pakelį saldainių „Guminukai“, picą ir gėrimą. A. S. nieko nedarė, tik stovėjo šalia. Tie berniukai pabėgo. Tada J. G., S. Š. ir A. S. nuėjo už parduotuvės. Jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko traškučių ir gėrimą už savo turėtus pinigus, kuriuos jam davė mama. Išėjęs iš parduotuvės, jis išėjo namo. Su savo draugais jis tą dieną daugiau susitikęs nebuvo (b. l. 126).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. G. parodymais, kad 2013-04-16 apie 13 val. buvo prie parduotuvės „Iki“, esančios Sėlių g. 54, Vilniuje, kartu buvo su E. T., S. Š. ir A. S.. Prie parduotuvės jie pamatė du nepažįstamus berniukus, kurie rankose nešėsi picą, gėrimo buteliuką, saldainius ir spurgą. Jie juos apsupo. Jis pareikalavo, kad jie atiduotų viską, ką turi. Jis iš vieno vaiko paėmė picą, A. S. iš kito paėmė saldainius ir spurgą. Po to kilo triukšmas ir jie pabėgo, bet vėliau grįžo prie parduotuvės „Iki“, kur vėl sutiko anksčiau minėtus berniukus. Jis iš to paties berniuko atėmė vieną litą. Tuo metu priėjo S. Š., kuri iš to paties berniuko dar atėmė 6 ar 7 litus. E. T. visą laiką stovėjo ir nieko nedarė (b. l. 98).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. S. parodymais, kad 2013-04-16 apie 13 val. jis susitiko savo pažįstamus Joną, Sandrą ir Eriką prie parduotuvės „Iki“, esančios Sėlių g. 52, Vilniuje. Su savimi jis neturėjo pinigų. Jonas turėjo 60 centų. Jie nuėjo dviese į parduotuvę ir nusipirko ledų. Kai jie išėjo į lauką, Erikas stovėjo prie parduotuvės, turėjo rankoje picą. Jis jo neklausė, iš kur jis paėmė tą picą. Jie visi kartu nuėjo iki sūpynių esančių netoli parduotuvės. Kartu ėjo Erikas, Sandra, Jonas. Vėliau atėjo jo sesuo. Ten prie sūpynių S. Š. parodė, kad turi pinigų t.y. 6 litus, tai buvo 3 monetos po 2 litus. Jos niekas neklausė, iš kur ji paėmė tuos pinigus. Tada ji pasiūlė nueiti į parduotuvę nusipirkti ledų. Apie tai, kad jo draugai iš nepažįstamų berniukų prie parduotuvės tą dieną atėmė maistą ir pinigus, jis nieko nežinojo. Kaip jie tai padarė jis nematė, pats jis nieko neėmė (b. l. 101).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. S. parodymais, kad 2013-04-16 apie 13 val. ji susitiko su savo drauge S. Š. prie parduotuvės „Iki“, Sėlių g. 52, Vilniuje. Abi tuo metu turėjo su savimi po 50 centų. Jos nuėjo į parduotuvę ir nusipirko po porciją ledų. Daugiau su jomis nieko nebuvo. Jokių berniukų prie parduotuvės ji nematė. Tada jos užėjo už parduotuvės kampo, kur susitiko su D. S.. Jis tuo metu buvo su dviračiu ir važiavo link stadiono. S. Š. liko prie parduotuvės, daugiau tą dieną jos nematė. (b. l. 104).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios M. J. parodymais, kad 2013-04-22 apie 18 val. su G. B. buvo prie Vingio parko pėsčiųjų tilto Žvėryno pusėje, aikštelėje. Prie jų priėjo 4 panašaus amžiaus vaikai, 2 berniukai ir 2 mergaitės. Viena mergaitė jai iš rankų išplėšė mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad rytoj jos gimtadienis, ir ji turi paskambinti, ir perdavė telefoną kitai mergaitei. Jie visi tarpusavyje kalbėjo tiek rusiškai tiek lietuviškai. Jie smurto nenaudojo, tiesiog ištraukė iš rankų bei nuėjo skambinti namo (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios S. J. parodymais, kad 2013-04-22 apie 18 val. 47 min. į namus adresu Prūsų g. 3 – 6, Vilniuje, grįžo apsiverkusi jos dukra M. J., kuri papasakojo, kad netoli Žvėryno tilto prie jos priėjo 4 nepažįstami vaikai, 2 mergaitės ir 2 berniukai. Viena mergaitė iš jos rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pasišalino. Kartu su jos dukra buvo jos draugė G. B.. Jos įsėdo į automobilį ir važinėjo po rajoną, bet nieko nerado (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos L. B. parodymais, kad 2013 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, jos duktė G. B. paskambino jai ir papasakojo, kad jai būnant su M. J., paaugliai iš jos draugės M. J. atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Ji pasiklausė, kur šio metu yra jos dukra, ir nuėjo su ja susitikti. Susitikusi su dukra ji skambino į M. J. mobiliojo ryšio telefoną, tačiau prisiskambinti nepavyko, nes pastarasis buvo išjungtas. Kiek žino, telefoną atėmę paaugliai fizinės jėgos nei jos dukters nei M. J. atžvilgiu nepanaudojo. (b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. G. parodymais, kad 2013 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, susitarė susitikti su E. T. prie Žvėryno žiedo, netoli parduotuvės ,,Iki“, Vilniuje. Jiems susitikus, jam paskambino S. Š. ir nurodė pavažiuoti kelias stoteles iki Žvėryno. Išlipę viešojo transporto sustojimo stotelėje jis pamatė, kad ten jau buvo S. Š., Anastasija ir jos brolis Aleksandras, Dmitrij. Jų pavardžių nežino. Tuomet S. Š. iš kišenės išsitraukė juodos spalvos, beveik naują mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia X2“ ir pasakė, kad ji minėtą telefoną ką tik pavogė. Iš ko ir kaip minėtą telefoną pavogė, S. Š. detaliai nepasakojo. Netrukus atvažiavo 1 numeriu pažymėtas maršrutinis troleibusas, visi į jį įlipo ir važiavo iki stoties, nes S. Š. sakė, kad ten parduos telefoną. Visi susėdo autobusų stotyje ant suoliuko, o S. Š. paėjo toliau ir kalbino žmones, kad šie pirktų mobiliojo ryšio telefoną. Grįžusi pasakė, kad pardavė telefoną už 70 Lt, visiem pripirko saldumynų. Po kurio laiko visi išsiskirstė (b. l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. S. parodymais, kad S. Š. pažįsta nuo 2013 sausio mėn. 2013 pavasarį, tikslios datos nepamena, kai buvo kartu su sese A. S. prekybos centre ,,Europa“, kai jo sesei S. Š. parašė žinutę ir pasiūlė visiem susitikti prie prekybos centro ,,Europa“ fontano. S. Š. atėjo kartu E. T.. Atsitiktinai prie minėto fontano atėjo ir jo klasiokas D. S.. Netrūkus S. Š. visiem pasiūlė važiuoti į Žvėryno mikrorajoną. Nuo Žvėryno žiedo visi ėjo vieną stotelę link Stoties ir ten susitiko su J. G., kuris išlipo iš maršrutinio troleibuso pažymėto numeriu 3. Tuo metu pamatė, kad S. Š. rankose laiko juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia X2“. Iš kur S. Š. gavo minėtą telefoną, jis nežino. Jie ruošėsi važiuoti į stotį, kur norėjo parduoti mobiliojo ryšio telefoną. Pamena, kad tuo metu jau buvo apie 19 val. vakaro, todėl jis su sese į stotį važiuoti nepanoro ir jie abu grįžo namo. Patikslino, kad jo klasiokas D. S. su likusiais vaikais į stotį taip pat nevažiavo. Nežino, ar likę vaikai nuvyko į Stotį ir pardavė telefoną. Daugiau minėto telefono pas S. Š. jis nebematė (b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. S. parodymais, kad S. Š. pažįsta apie metus laiko. Nepamena, kada būtų visi susitikę: ji, brolis A. S., S. Š., E. T., J. G., D. S.. Ji nieko nežino apie mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia X2“. S. Š. jai niekada nepasakojo apie telefonų vagystę. Į Stotį nei su broliu, nei su minėtais draugais niekada nevažiavo (b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. T. parodymais, kad S. Š. pažįsta apie pusmetį. 2013 m. pavasarį, galimai balandžio mėnesio pabaigoje, jie visi, tai: jis, S. Š., Nastia su Saša (Aleksandru) susitarė susitikti Žvėryne prie žiedo, netoli parduotuvės ,,Iki“ ir ėjo link Neries upės. Einant S. Š. skambino J. G. ir susitarė su juo susitikti netoli Žvėryno žiedo. Pamena, kad prie upės dviračiais važinėjosi dvi mergaitės. S. Š. pasakė, kad iš tų mergaičių reikia paimti mobiliojo ryšio telefoną. Pamena, kad S. Š., Nastia ir Saša ėjo prie minėtų mergaičių. Mergaičių išvaizdos nepamena, nes stovėjo dideliu atstumu nuo jų, nes nenorėjo turėti problemų. Žinojo, kad S. Š. paims mobiliojo ryšio telefoną iš tų mergaičių. Matė, kaip Saša, paėmęs mergaičių dviratį, juo važinėjosi. Nastia ir Sandra su mergaitėmis bendravo apie pusvalandį, tačiau apie ką jos kalbėjosi, nežino, nes negirdėjo, tarp jų buvo didelis atstumas, tačiau koks tiksliai, pasakyti negali. Jis stovėjo ant kalno, o jie visi buvo prie upės. Pamena, kad iš vienos mergaitės mobiliojo ryšio telefoną paėmė Nastia ir davė S. Š., tuomet visi trys nubėgo link Žvėryno žiedo, o jis nuėjo į namus. Vėliau jam J. G. pasakojo, kad jie visi važiavo į Vilniaus autobusų stotį, ten S. Š. padavė jam pavogtą mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis pardavė nepažįstamam asmeniui. Už kokią sumą J. G. pardavė telefoną, jis nežino, nes neklausė (b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. S. parodymais, kad su S. Š. jį supažindino galimai 2012 m. vasarą, po to jie bendravo retai. 2013 pavasarį, tikslaus laiko nepamena, jis lankėsi pas savo klasioką A. S. namuose, Studentų g., Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Tuo metu jo klasiokui paskambino S. Š. ir pasakė, kad A. S. išėjo namo, jai vienai liūdna ir ji nori susitikti su A. S. ir A. S. prie parduotuvės ,,Iki“, Žvėryno mikrorajone. Jiems visiems susitikus su S. Š., pastaroji parodė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia X2“. A. S. jos paklausė ,,Iš kur gavai?“, tada jie dviese nuėjo toliau ir kelias minutes tarpusavyje kalbėjosi. Girdėjo, kaip A. S. pasakė ,,Aš nesikišiu“. Tuo metu prie jų atėjo Jonas, netrukus A. S. pasakė savo sesei ,,Einam namo“, tuomet jie trise: jis, A. S. ir A. S. išėjo. Jonas ir S. Š. liko dviese. Jis nežino, kas buvo toliau, apie minėtą telefoną daugiau niekas nekalbėjo, iš kur pas S. Š. buvo minėtas telefonas, pasakyti negali (b. l. 53-54).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nukentėjusioji M. J. atpažino S. Š. (b. l. 20-21).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nukentėjusioji M. J. atpažino A. S. (b. l. 22-23).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. Š. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ji, pasinaudodama tuo, kad nukentėjusysis E. R. buvo paveiktas anksčiau jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, ir tokiu būdu atimdama jam galimybę priešintis, t.y. atvirai palauždama nepilnamečio nukentėjusiojo E. R. valią, iš nukentėjusiojo rankų paėmė 6 litus, todėl jos veika šiame epizode kvalifikuotia pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., pati kaltinamoji prisipažino padariusi inkriminuojamą veiką, jos kaltę visiškai patvirtina nukentėjusiųjų E. R., T. R., V. J., D. J., liudytojų E. T., J. G., A. S. parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai. S. Š. veika kvalifikuotina ir pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kadangi ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, viešoje vietoje, atvirai iš mažametės M. J. rankų pagrobė svetimą turtą – telefoną, pati kaltinamoji šiame epizode taip pat prisipažino padariusi jai inkriminuojamą veiką, jos kaltę visiškai patvirtina nukentėjusiųjų M. J. ir S. J. parodymai, liudytojų L. B., J. G., A. S., E. T., D. S. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kiti rašytiniai įrodymai. Nusikalstamos veikos abiejuose epizoduose baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.

Kaltinamosios S. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, S. Š. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, į jauną kaltinamosios amžių bei asmenybę, ji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, yra moksleivė. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis: Šeimos aplankymo aktą (T.1, b.l. 1), Vilniaus Naujininkų mokyklos (T.1, b.l. 158) bei Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos (T. 1, b.l. 194) charakteristikas, kurios nėra teigiamos, bei į tai, jog S. Š. nors ir prisipažino kalta, tačiau vis tik nėra pakankamai kritiška savo elgesiui, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus už atskiras padarytas veikas terminuotas laisvės atėmimo bausmes artimesnes minimumui, kurios tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d.). Kadangi byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, S. Š. prisipažino esanti kalta, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., jai skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji yra jauno amžiaus, neteista, prisipažino, žada atlyginti žalą, mokosi, gyvena su motina, kuri ja rūpinasi ir prižiūri, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu bei paskiriant S. Š. auklėjamojo poveikio priemones.

S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Nukentėjusioji S. J. pareiškė 200 litų dydžio civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad S. Š. pagrobė svetimą turtą - telefoną, taigi turtinė žala padaryta S. Š. nusikalstama veika, ieškinio dydis įrodytas, ieškinio dydžio kaltinamoji bei jos atstovė pagal įstatymą neginčija. Dėl to civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir jai paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimą 8 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę S. Š. skirti 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti kaltinamajam laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą bei elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant: būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios S. J. civilinį ieškinį dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiosios S. J. naudai 200 Lt turtinei žalai atlyginti iš kaltinamosios S. Š., o šiai neturint lėšų, subsidiariai iš civilinės atsakovės L. R..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja A. S.