- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-502-30/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Margarita Dzelzienė, Edmundas Jaras (pran.)
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Viltukas“
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Rita Dambrauskaitė Civilinė byla Nr. 2A-502-30/2007
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Edmundo Jaro (pranešėjas), Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3764-589/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Viltukas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Viltukas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl nuomos sutarties nutraukimo, akto dalies nuginčijimo, nuostolių atlyginimo bei pagal atsakovo V. K. priešieškinį ieškovui dėl nuomos sutarties nutraukimo datos nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas CK 6.256 str. 1 d., 6.485 str. 2 d. 3 p. pagrindais prašo priteisti iš atsakovo V. K. 16 000 Lt sumokėto avanso, pripažinti šalių pasirašyto 2005 m. lapkričio 10 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priėmimo perdavimo akto dalį negaliojančia, konstatuojant, kad aktu atsakovas perduoda ieškovui naujai išdažytas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), turinčias 211 kv.m. bendro ploto, priteisti iš atsakovo dvigubą nuomos mokestį nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki 2006 m. lapkričio 22 d. imtinai, viso 32 000,40 Lt, už laiku neperimtas patalpas (indeksas 1-9), priteisti iš atsakovo V. K. 4586,66 Lt nuostolius atsiradusius dėl netinkamo sutarties vykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog atsakovas neperdavė visų patalpų, dėl kurių buvo susitarta 2005-09-19 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2005/09/19 ir šalių 2005-09-19 susitarimu – priedu prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2005/09/19. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ruošė atsakovas. Šalys susitarė dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties bei susitarė, kad už nuomojamas patalpas bus mokamas nuomos mokestis 8000 Lt per mėnesį. Šalys susitarė, kad patalpa 1-9 bus perduota per 3 mėnesius nuo patalpų perdavimo priėmimo akto pasirašymo. Minėta patalpa nebuvo paruošta, todėl nebuvo perduota ieškovui naudotis. Patalpų priėmimo perdavimo aktą pasirašė ieškovo atstovas, kuris neturėjo tam įgaliojimų. Perdavimo priėmimo akte, kuris surašytas 2005-11-10 nurodoma, kad perduodamos 230 kv. m. ploto patalpos, tačiau ieškovui perduodama 195 kv. m. lubų, 174 kv. m. ir pan. Nuomojamosiose patalpose vienos lauko durys buvo iš gatvės ir į jas patenkama į patalpą 1-4. Kitos lauko durys buvo iš skersgatvio. Pro šias duris patenkama į patalpą 1-9. Nuo šių lauko durų nebuvo perduoti raktai. Ieškovui buvo perduotas tik vienas raktų komplektas. Taip pat nebuvo perduotas raktas, kad galima būtų atsirakinti duris iš patalpos 1-8 į patalpą 1-9. Kadangi ieškovui nebuvo perduotos visos nuomojamos patalpos, ieškovas savo iniciatyva mokėjo mažesnį nuomos mokestį nei buvo sutarta nuomos sutartyje. Dėl minėtų aplinkybių atsakovui buvo pareikštos žodinės pretenzijos, tačiau sąskaitos faktūros vis tiek buvo pateikiamos neatskaičiavus proporcingos mokesčio dalies. Nuomos mokestis buvo mokamas 8,86 proc., kas atitinka patalpos 1-9 plotą, didesnis nei turėjo būti mokamas, todėl susidarė 4586,66 Lt. nuostoliai, permokant už neperduotas patalpas. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo dvigubą nuomos mokestį nuo 2006 m. rugsėjo 25 d. iki 2006 m. lapkričio 22 d. imtinai kas sudaro 32 000,40 Lt. Nurodo, kad dėl šios priežasties ieškovas raštu pranešė atsakovui apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą 2006 m. rugpjūčio 22 d. Atsakovas atitinkamai pripažino sutarties nutraukimą ir sąskaitą – faktūrą už patalpų nuomą 2006 m. rugsėjo mėnesį pateikė nuompinigius paskaičiavęs tik iki 2009 m. rugsėjo 22 d., todėl vėliausiai iki 2006 m. rugsėjo 23 d. privalėjo priimti grąžinamas patalpas. Atsakovas pranešė ieškovui, kad grąžinamas patalpas priims tik 2006 m. lapkričio 22 d. 16.00 val. Atsakovas įvykdė savo prievolę ir 2006 m. lapkričio 22 d. perdavė atsakovui patalpas. Atsakovas privalėjo priimti perduodamas patalpas dar 2006 m. rugpjūčio 22 d., o tai padaryti pavėlavo 60 dienų, todėl pagal sutarties nuostatas (8.3 p.) jam skaičiuotinas dvigubas nuomos mokestis, kuris per tą laiką sudaro 32 000,40 Lt. Ieškovas nurodo, kad pasirašęs sutartį, mokėjimo pavedimų atsakovui pervedė sutartyje numatytą avansinį mokėjimą 16 000 Lt litų. Kadangi patalpų nuomos sutartis nutraukta teisėtai, todėl pagal sutarties nuostatas nutraukus sutartį prieš terminą sumokėtas avansas yra gražinamas ir prašo priteisti 16 000 Lt sumokėto avanso.
Atsakovas V. K. priešieškiniu prašo pripažinti, kad tarp jo ir atsakovo UAB „Viltukas“ 2005 m. rugsėjo 19 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2005/09/19 buvo nutraukta ieškovo UAB „Viltukas“ iniciatyva prieš terminą 2006 m. lapkričio 22 d. dieną bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo ir jo atstovo nuomone ieškovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties, remdamasis negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 9 str. 4 d. 4.1 p., kurie leidžia nuomininkui nutraukti sutartį prieš terminą, jei nuomotojas neperduoda patalpų nuomininkui ilgiau nei 30 dienų. Ieškovas nepagrįstai laiko, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta 2006 m. rugsėjo 22, t.y. kad sutartis pasibaigė suėjus 30 d. įspėjimo terminui pagal CK 6.218 str., kuris būtų taikomas nutraukiant sutartį jos 9 str. 4 d. numatytais pagrindais, nes abi šalys nebuvo susitarę dėl kitokių įspėjimo terminų. Šiuo punktu ieškovas remiasi nepagrįstai. Ieškovui buvo perduotos visos patalpos numatytos nuomos sutartyje, taip pat ir patalpa 1-9, kurios perdavimą ginčija ieškovas. Patalpų perdavimo priėmimo akte, kurį pasirašė abi šalys, numatyta, jog ieškovui perduodama 230 kv.m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matyti, kad patalpos 1-9 duryse yra paliktas raktas, todėl visiškai nepagrįsta ieškovo pozicija, jog minėta patalpa jam nebuvo perduota. Kadangi patalpa 1-9 buvo perduota ieškovui, todėl ieškovas neturi pagrindo nutraukti vienašališkai negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis šiuo atveju gali būti nutraukiama tik nuomos sutarties 9 straipsnio 5 punkte nustatyta tvarka. Atsakovas, gavęs ieškovo pranešimą apie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą, sutiko, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasibaigtų ieškovo iniciatyva. Atsakovas nesutiko su ieškovo nurodytu sutarties nutraukimo pagrindu bei atsižvelgdamas į tai, kad nuomininkas nenurodė sutarties nutraukimo datos, laikė, kad sutartis nutraukiama nuomininko iniciatyva pagal sutarties 9 straipsnio 5 dalį, kur numatyta, kad šalis turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, įspėjusi kitą šalį ne mažiau kaip tris mėnesius. Todėl 2006 m. lapkričio 17 d. per notarą pranešė, kad nuomojamos patalpos bus priimtos 2006 m. lapkričio 22 d. Mano, kad ieškovas pareiškė ieškinius, siekdamas išvengti atsakomybės nutraukiant negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį prieš terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Priteisė iš UAB „Viltukas“ atsakovui bylinėjimosi išlaidas: 100 Lt žyminio mokesčio, 150 Lt išlaidų antstolio pagalbai apmokėti, 5428 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 58,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pripažino, kad tarp šalių 2005-09-19 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2005/09/19 dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui buvo išnuomotos patalpos turinčios apie 230 kv. m. bendro ploto dešimčiai metų, kurių indeksai 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9 kartu su jose esančia įranga. Patalpų nuomos terminas skaičiuojamas nuo patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Nurodė, kad 2005-09-19 tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas - priedas prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2005/09/19, kuriuo nustatyta, kad nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei nuomotojas neperduoda patalpų nuomininkui ilgiau nei 30 dienų, jei būtinas kapitalinis remontas tęsiasi ilgiau nei du mėnesius. Kitais atvejais šalis turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, įspėjusi kitą šalį ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius. Jei nuo nuomos termino pradžios yra praėję daugiau kaip 3 metai, sutartį nutraukianti šalis sumoka trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją kitai šaliai, o ją nutraukus nepraėjus 3 metams – sutartį nutraukianti šalis privalo sumokėti šešių mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją kitai šaliai. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus bei antstolio A. Bespalovo surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nustatė, kad UAB „Viltukas“ buvo perduotos visos patalpos pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Iš prie minėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtų nuotraukų matyti, kad duryse, pro kurias patenkama į patalpą 1-9, yra įdėtas raktas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovas naudojosi ir patalpa 1-9. Įvertinęs šalių tarpusavio santykius, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas, kad ieškovas 2006 m. gegužės 3 d. sudarė sutartį su UAB „OBER-HAUS“ dėl ginčo patalpų išnuomavimo (t. 1, b. l. 135-136), teismas padarė išvadą, kad ieškovas įteikdamas 2006-08-22 atsakovui pranešimą išreiškė savo valią dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo. Nors 2006-08-22 pranešime ieškovas nereikalauja pašalinti pažeidimus ar įvykdyti prievolę, tačiau šis pranešimas traktuotinas kaip ieškovo valios dėl sutarties nutraukimo išreiškimas, ką patvirtina ir po pareiškimo išsiuntimo ieškovo atlikti veiksmai susiję su siekimu atsakovui perduoti nuomojamas patalpas. Esant šioms aplinkybėms, pripažino, kad ieškovo reikalavimas dėl patalpų perdavimo priėmimo akto dalies pripažinimo negaliojančia, atmestinas. Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl pripažinimo, kad sutarties nutraukimo terminas yra 2006 m. lapkričio 22 d., kaip nurodo atsakovas, ir kad sutartis buvo nutraukta prieš terminą UAB „Viltukas“ iniciatyva, tenkintinas, nes byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovo 2006 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą negali būti traktuotinas kaip sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo iš atsakovo pusės, kurio nėra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas laiku, t.y. 2006 m. lapkričio 22 d. priėmė ieškovo perduotas patalpas, todėl ieškovo argumentai dėl vėlavimo priimti patalpas ir dėl to mokėtino sutartyje numatyto dvigubo nuomos mokesčio yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais ir reikalavimas priteisti
32 000,40 Lt dvigubą nuomos mokestį yra atmestinas. Teismui konstatavus, kad nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva 2006 m. lapkričio 22 d., o paskutinis mokėjimas pagal nuomos sutartį buvo atliktas už patalpos nuomą iki 2006 m. rugpjūčio 22 d., todėl vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 19 d. šalių pasirašyto susitarimo prie 2005 m. rugsėjo 19 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2005/09/19, 7.1 punkto nuostata, sumokėtas avansas yra įskaitomas į paskutinius nuomos mėnesius, t.y. 2006 metų spalio ir lapkričio mėnesius. Šio nuomos sutarties punkto ieškovas neginčija, o ieškovo reikalavimas dėl avanso grąžinimo atmestinas. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti 4586,66 Lt. nuostolių atlyginimo nepagrįstas. Nors ieškovas nurodo, kad 4586,66 Lt dydžio nuostoliai susidarė dėl to, kad jam nebuvo perduota patalpa 1-9, o jis dėl to mokėjo didesnio dydžio nuomą negu realiai jam buvo perduota patalpų, tačiau byloje nustatyta, kad UAB „Viltukas“ buvo išnuomota 230 kv.m. negyvenamųjų patalpų esančių (duomenys neskelbtini). UAB „Viltukui“ buvo perduotos visos negyvenamosios patalpos, dėl kurių nuomos šalys susitarė. Ieškovas neįrodė, kad jam buvo neperduotos visos patalpos, todėl ieškovo reikalavimas dėl 4586,66 Lt. nuostolių atlyginimo atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Viltukas“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-09-14 sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Prašo priteisti iš atsakovo žyminiu mokesčiu apmokėto apeliacinio skundo išlaidas bei atstovavimo išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad ieškovas prašė teismą pripažinti negaliojančiu 2005-11-10 tarp šalių pasirašyto patalpų (toliau - patalpos), esančių (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo akto (toliau - Aktas) dalį, nes laikė, kad pagal Aktą priėmė apie 211,00 kv. m. patalpų, nors Akte nurodyta, jog priima apie 230 kv.m. patalpų, tai yra realiai negautų 19,00 kv. m. patalpų dalyje. Aktas toje dalyje turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir šį reikalavimą grindžia tokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Sutarties šalių ginčo patalpų nuomos sutartis ir jos priedas yra pasirašyti 2005-09-19. Po šios sutarties pasirašymo patalpos buvo naujai dažomos ir remontuojamos. Nuo sutarties pasirašymo iki patalpų perdavimo pagal Aktą praėjo ilgas laiko tarpas. Aktas pasirašytas 2005-11-10, o atsakovo kruopščiai ir smulkmeniškai parengtame Akte nurodyta, kad perduota grindų - glaz. plytelės (...) 174 kv. m ir grindų - linoleumas (...) 37 kv. m (taigi, grindų plotas yra 211 kv.m), perduota pakabinamų lubų 195 kv. m. (pridėjus į lubas integruojamas apšvietimo lempas, gaunami tie patys 211 kv. m. lubų).Ieškovas neturėjo nuo patalpų 1-9 abiejų (lauko ir vidinių) durų raktų, o tai patvirtina ir antstolis A. Bespalovas 2006-06-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole „...į patalpas, pažymėtas plane 1-9 (nepavyko patekti nei pro kiemą, nei pro patalpas 1-8 (neatsidarė durys)“. Ieškovas kreipėsi į atsakovą 2006-06-02 raštais ir nurodė, kad patalpos 1-9 liko neperduotos, kadangi jos visiškai neįrengtos (faktiškai be grindų). Atsakovas į tai raštu atsakė „Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog dėl patalpos Nr. 1-9 buvo sudarytas atskiras susitarimas - jums buvo neatlygintinai suteiktos 150 kv.m. greta esančios patalpos.“ Šioje byloje keliamas patalpų 1-9 neperdavimo klausimas, todėl greta buvusių patalpų suteikimas nėra reikšminga bylai aplinkybė. Atsakovas 2006-07-10 raštu nors ir netiesiogiai, tačiau pripažino aplinkybę, jog patalpa 1-9 ieškovui neperduota. Netiesiogiai reikalavimą patvirtina ir antstolio 2006-11-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedai (nuotraukos), iš kurių matyti, jog patalpos 1-9 nėra baltai išdažytos, grindys neįrengtos. Atsakovas jas atskirai nuo visų patalpų įsipareigojo perduoti vėliausiai iki 2005-12-30, tačiau net 2006-11-22 jos skirtingai nuo visų išnuomotų patalpų nebuvo įrengtos pagal sutarties reikalavimus. Šie surinkti rašytiniai įrodymai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atsakovo faktų pripažinimas, liudytojos paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, jog patalpa 1-9 ieškovui nebuvo perduota, bet teismas padarė priešingą išvadą. Apeliantas nurodo, kad tą aplinkybę, jog ieškovas neturėjo ir negalėjo disponuoti patalpomis 1-9, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja R. M. parodžiusi, kad patalpa 1-9 negalėjo naudotis, nes ji nebuvo perduota. 2006-11-22 antstolio darytos fotografijos apie rakto buvimą duryse nereiškia, kad patalpos 1-9 buvo perduotos ieškovui 2005-11-10 Aktu. Nei raktas, nei pačios durys tuo Aktu nebuvo perduotos. Lauko durys, pro kurias patenkama į patalpas 1-9, nebuvo ieškovui perduotos. 2005-11-10 pasirašytame Akte jos nenurodytos ir tai atitiko tikrovę. Šią aplinkybę dar patvirtina ir priedai prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (nuotraukos). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0025/0600411, surašyto 2006-06-02 sudedamoji dalis (nuotrauka) rodo, kad lauko durų (į patalpą 1-9) nėra. Nuotraukoje matyti tik elektros skydinės mažos durys (žiūrėti nuotraukoje, vaizduojančioje tarpuvartę) ir matyti medžio drožlių plokšte uždengta siena. Taip siena būna izoliuota, kai vykdomi statybos darbai. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0025/06/00008, sudaryto 2006-08-22, sudedamojoje dalyje (nuotraukoje) matyti, kad tą dieną lauko durys į patalpą 1-9 jau yra. Neabejotina, kad remonto darbus atsakovas vykdė ir neperduotose patalpose 1-9, kadangi jau 2006-11-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo prieduose (nuotraukose) matyti, jog patalpų 1-9 sienos iškaltos gipso kartonu. Visi šie pasikeitimai liudija, jog patalpos 1-9 iki paskutinės nuomos sutarties galiojimo dienos buvo atsakovo dispozicijoje ir atsakovas jas rekonstravo ir remontavo savo nuožiūra (keitė durų vietą, užkalė langus, apkalė iš vidaus patalpų sienas ir grindis). Dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, apeliantas nurodo, kad CK 6.498 str. išvardinti atvejai, kada nuomininkas gali nutraukti nuomos sutartį prieš terminą pareikšdamas teisme dėl to reikalavimą. Tačiau nuomos sutartyje šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo prieš terminą ne teismo tvarka. Sutartyje šalys nustato jos nutraukimo atvejus (materialinius pagrindus) ir tvarką (procedūras). Sutarties 9 str. išvardinti sutarties nutraukimo prieš terminą atvejai, tiksliau atvejų grupės: 1) dėl nuomininko kaltės; 2) dėl nuomotojo kaltės; 3) nesant šalių kaltės; 4) raštišku šalių susitarimu. Taigi, pirmieji trys atvejai yra vienašalio sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai, ketvirtasis - dvišalis. Nė vienu iš pirmųjų trijų sutarties nutraukimo atvejų nenumatyta teisminė sutarties nutraukimo procedūra. Sutarties 9 straipsnyje niekur nenurodyta, jog sutartis šiais visais atvejais turi būti nutraukiama teismine tvarka. Arba, priešingai - ne teismo tvarka. Nuomos sutartyje šalys susitarė, jog nuomininkas (ieškovas) gali nutraukti sutartį prieš terminą tik esant dviem atvejais: jei nuomininkas neperduoda patalpų nuomininkui ilgiau nei 30 dienų (9.4.1 p.); jei būtinas kapitalinis remontas tęsiasi ilgiau nei du mėnesius (9.4.2 p.). Civilinio kodekso 6.498 str., kaip specialioji norma prieš CK str. 6.217 str., numato ne tik kitus nuomos sutarties nutraukimo nuomininko iniciatyva pagrindus, bet ir teisminę jų įgyvendinimo tvarką. Nuomos Sutartyje nenurodyta, kad savo teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą šalys privalo įgyvendinti teismine tvarka. Todėl tai reiškia, kad sutarties 9 str. nustatytas sąlygas šalys vykdo ne teismo tvarka. Tiek esant nuomotojo ar nuomininko kaltei, tiek kompensacijų mokėjimo atveju, šalys neturi pareigos reikšti teisme reikalavimo nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Apeliantas nurodo, jog teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl dalies sandorio (Akto) pripažinimo negaliojančiu, nustačius, jog atsakovas neperdavė ieškovui naudotis 8,86 proc. patalpų, būtų pagrindas tenkinti ieškinį dėl 4586,66 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovas galėjo valdyti ir naudotis 211 kv. m. patalpų, o mokėjo pilną 8000,00 Lt dydžio mėnesio nuomos mokestį, kuris buvo nustatytas už 230 kv. m. ploto patalpas. Ieškovas nutraukė sutartį teisėtai, atsakovui neperdavus dalies patalpų. Nuomos sutartis teisėtai nutraukta 2006-09-22, o ne 2006-11-22 kaip tvirtina atsakovas, ir kaip konstatuota sprendime, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui 16000,00 Lt avanso, kurį įskaitė kaip nuomos mokestį už 2006 m. spalio ir lapkričio mėnesius. Teismui pripažinus, jog Nuomos sutartis nutraukta teisėtai, t.y. nuo 2006-09-22, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 32 000,00 Lt - dvigubo nuomos mokesčio dydžio baudos už vėlavimą priimti perduodamas patalpas priteisimo, kadangi atsakovas nepateisinamai, be jokio paaiškinimo, vengė priimti patalpas du mėnesius.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti paliktas galioti, o apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo argumentai yra nepagrįsti ir prieštaujantys teisės aktų nuostatoms. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai nustatė, kad ieškovui buvo perduotos visos patalpos pagal 2005-11-10 tarp šalių pasirašytą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo – priėmimo aktą. Atsakovas šį aktą pasirašė, jo neginčijo. Nuo patalpų perdavimo dienos ieškovas vykdė savo pareigą pagal nuomos sutartį – mokėjo 8000 Lt nuomos mokestį už visą pagal nuomos sutartį išsinuomotą ir valdomą 230 kv. m. patalpų bendrą plotą. Iš to darytina išvada, kad ieškovui buvo perduotos visos sutartimi sulygtos patalpos, kuris daugiau nei pusę metų nepareiškė atsakovui jokių pretenzijų, susijusių su perduotų patalpų plotu ar būkle, jas valdė, o todėl pagal CK 1.179 straipsnį jis neteko teisės akto dalies ginčyti. Atsakovas nurodo, kad patalpos 1-9 (koridorius) ieškovui buvo perduotos, kaip ir visos kitos patalpos. Tai patvirtina antstolio 2006-06-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurį teismas pareikalavo iš antstolio ir prie šio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos fotonuotraukos (ieškovas elgėsi nesąžiningai ir jų nepateikė iš karto teismui). Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog durų, vedančių į patalpą 1-9 (koridorius) spynoje yra raktas. Todėl šios fotonuotraukos patvirtina neginčijamai aplinkybę, kad ir patalpa 1-9 , durys ir raktas nuo jų buvo perduoti ieškovui ir jis jais disponavo visą laikotarpį -iki patalpų grąžinimo – 2006-11-22.Pats ieškovas atsakovui ir grąžino 230 kv. m. patalpų, tarp jų ir patalpą 1-9 ir raktą nuo jos, kas reiškia jog ją jis valdė. Atsakovui grąžinant patalpas dalyvavo ir antstolis, kuris faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad patalpa 1-8 yra tuščia..., šioje patalpoje yra durys, pro kurias galima įeiti į patalpą 1-9. Šių durų spynoje yra vienas raktas, tačiau V. K. pasakė, kad dar trūksta vieno rakto... Patalpa 1-9 yra tuščia, kurios sienos iškaltos gipskartono plokštėmis, grindys išklotos OSB plokštėmis. Iš šios patalpos galima išeiti į kiemą pro pilkos spalvos metalines (šarvo) duris, kurios buvo užrakintos (jų spynoje iš vidaus yra raktas). Šios faktinės aplinkybės yra konstatuotos naudojant ir techninę priemonę – fotoaparatą, kurias patvirtina ir fotonuotraukos, esančios kaip sudedamojo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalis. Tai yra laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu (t. 5, b. l. 152-160) (CPK 635 str. 4 d.). Ieškovas nepagrįstai sutapatina patalpos 1-9 (koridorius) įrangą su jos perdavimu naudotis, nes tos patalpos įranga, nereiškia, kad ji nebuvo perduota ieškovui. Tuo ieškovo argumentas, kad jam nebuvo perduota minėta patalpa ir jis neturėjo raktų nuo patalpos 1-9 (abiejų durų) yra nepagrįstas. Nurodo, kad ieškovo nurodoma iš atsakovo atsakymo ieškovui citata į 2006-06-02 raštą: “Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog dėl patalpos Nr.1-9 buvo sudarytas atskiras susitarimas – jums buvo neatlygintinai suteiktas 150 kv. m. greta esančios patalpos“, nesietina su patalpos 1-9 neperdavimu ieškovui. Šiuo raštu atsakovas priminė ieškovui, kad šalys žodžiu susitarė, jog po patalpų nuomos sutarties sudarymo, kad ieškovas greičiau galėtų pradėti veiklą Panevėžyje, nelaukdamas patalpų perdavimo, gauna iš nuomotojo teisę neatlygintinai naudotis nuomotojui priklausančiomis 150 kv. m. patalpomis, o taip pat atsižvelgiant, kad atsakovas įvykdė papildomus ieškovo reikalavimus dėl patalpos 1-8 įrengimo. Patalpa 1-9, kaip susitarė šalys, bus perduodama pagal faktinę būklę, tik atsakovas įsipareigojo įrengti „šarvo“ duris ir šį žodinį susitarimą įvykdė (nuomininkas jį bandė nesąžiningai neigti). Tai buvo padaryta 2006-11-22 ir yra pažymėta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei objektyviai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai nustatė, kad ieškovui buvo perduotos visos patalpos dėl kurių šalys susitarė. 2005-11-10 Akte nurodyta, jog ieškovui perduoti trys raktai trijų vidinių durų, tai yra raktai nuo patalpų 1-7, 1-8, 1-9, tačiau patalpoje 1-7 yra dvejos durys, bet rakinamos yra tik vienos durys (antrosios durys užblokuotos ir nerakinamos, nuo jų raktas ir nebuvo perduotas ieškovui).Todėl 2006-11-22 patalpų grąžinimo metu ieškovas nuo šios patalpos raktų negrąžino atsakovui, kadangi jų niekada neturėjo. Ieškovas klaidina teismą, kad jis buvo suinteresuotas ir toliau naudotis išsinuomotomis patalpomis, nes dar 2006 metų balandžio mėnesį UAB „Viltukas“ generalinis direktorius R. A. informavo atsakovą, kad jis planuoja perleisti savo verslą ir jam nebebus reikalingos šios patalpos. Jis taip ir elgėsi, nes Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur savo buveinėje pardavė savo sandėlius, ką patvirtina byloje esantis įrodymas – antstolės I. Beliačič faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis (t. 5, b. l. 24, 25-30). Atsakovas su tuo geranoriškai sutiko ir leido, kad pats ieškovas surastų kitą nuomininką dėl tų pačių patalpų. Todėl ieškovas padavė skelbimus į laikraštį „Lietuvos rytas“ apie minėtų patalpų nuomą (4 t., b. l. 102-114), dar kreipėsi į UAB „Ober-Haus“ agentūros Panevėžio filialą tuo pačiu klausimu, o sutartyje su „Ober-Haus“ nurodo, kad nuomojamą turtą sudaro 230 kv. m. prekybinės patalpos (1 t. , b. l. 135-136 ir 138-148). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo išnuomotos ir perduotos visos 230 kv. m. ploto patalpos, ką patvirtina patalpų perdavimo – priėmimo aktas (t. 1, b. l. 109). Ieškovas tai paneigiančių įrodymų nepateikia. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė tariamai permokėjęs nuompinigius yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė pagrįstai. Atsakovas nurodo, kad nors ieškovas pripažįsta, jog CK 6.498 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti sutarties nutraukimą esant nuomos sutarties pažeidimui, CK 6.217 straipsnio atžvilgiu, tačiau netinkamai aiškina ir laiko, kad šalys susitarė nuomos sutartimi dėl sutarties nutraukimo prieš terminą ne teismo tvarka. Tačiau CK 6.497 straipsnis ir CK 6.498 straipsnis įtvirtina teisminę sutarties nutraukimo tvarką, kuri bus taikoma net ir tada, kai šalys sutartyje jos nenumato (imperatyvios teisės normos taikomos ir nesant šalių susitarimo).Nurodo, kad teisminė tvarka ieškovo ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties nutraukimui būtų taikoma tik esant sutarties pažeidimo pagrindams, numatytiems sutarties 9 str. 3 d. ir 4 d., kurių byloje nenustatyta, tokio pažeidimo ieškovas neįrodė. Remiantis šiais pagrindais, ieškovas (nuomininkas) galėjo nutraukti sutartį prieš terminą tik esant dviem atvejais: 1) jei nuomotojas neperduoda patalpų nuomininkui ilgiau nei 30 dienų; 2) jei būtinas kapitalinis remontas tęsiasi ilgiau nei du mėnesius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nepagrįstai rėmėsi pirmuoju pagrindu, kadangi visos sutartyje numatytos patalpos buvo perduotos ieškovui. Pagal sudarytos sutarties sąlygas nutraukiant nuomos sutartį prieš terminą nesant sutarties pažeidimo, kaip nustato nuomos sutarties 9 str. 5 d. šalys turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą įspėjusios viena kitą prieš tris mėnesius nesikreipiant į teismą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis ir buvo nutraukta minėtu pagrindu ieškovo iniciatyva, nustatančiu neteisminę procedūrą, o ne dėl sutarties pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai priėjo išvados, kad 2006-08-22 ieškovo pranešimas dėl sutarties nutraukimo atsakovui traktuotinas kaip tokios ieškovo valios išreiškimas nutraukti sutartį, ką patvirtina ir po pareiškimo išsiuntimo ieškovo atlikti veiksmai, susiję su siekimu atsakovui perduoti patalpas. Atsakovas gavęs šį ieškovo pranešimą dėl sutarties nutraukimo elgėsi pagal sutartį ir pranešė 2006-11-17 ieškovui per notarą, kad lygiai po trijų mėnesių, tai yra, 2006-11-22, nuomojamos patalpos turi būti grąžintos nuomotojui, ką atsakovas ir padarė 2006-11-22, ir šias patalpas atsakovas priėmė. Tuo nuomos sutartis tarp šalių ir pasibaigė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio atmetimo, o priešieškinio pagrįstumo ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 176, 178, 179 str., 185 str., 259-260, 263 str.), kurio nėra pagrindo naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais ir argumentais. Pirmosios instancijos teismas sprendime išvardijo objektyvius įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Byloje nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 19 d. tarp ieškovo UAB „Viltukas“ ir atsakovo V. K. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų nuomos sutartis. UAB „Viltukas“ buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris 2789-8000-7010:0009, turinčios apie 230 kv. m. bendro ploto, t.y. patalpos 1 aukšte pažymėtos indeksais 1-4, 1-5, 1-6, 1-7,1-8, 1-9 kartu su jose esančia įranga. Patalpos išnuomotos dešimties metų terminui. Patalpų nuomos sutarties terminas skaičiuojamas nuo patalpų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos. 2005 m. rugsėjo 19 d. tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas - priedas prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (1 t., b. l. 4-10). Minėto susitarimo 9 straipsnio 3, 4, 5, 6 ,7 punktuose numatyta nuomos sutarties nutraukimo tvarka. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovui buvo išnuomota 230 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). UAB „Viltukui“ buvo perduotos visos negyvenamosios patalpos, dėl kurių nuomos šalys susitarė (t. 1, b. l. 109 ir 111 - patalpų planas), tarp jų ir patalpa 1-9. Nuomos sutarties priedo 3 punktas numato, kad nuomotojas turi teisę sutartį nutraukti prieš pasibaigiant nuomos terminui, jeigu nuomininkas naudojasi patalpomis ne pagal sutartį ar patalpų paskirtį, jeigu nuomininkas tyčia blogina patalpų būklę, jeigu nuomininkas sutartyje numatytais terminais vėluoja sumokėti ilgau nei 10 dienų mokėjimą nuo tos dienos, kai jis turėjo sumokėti ir tai yra antras kartas per 12 mėnesių. Nuomos sutarties priedo 4 punktas numato, kad nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą jei nuomotojas neperduoda patalpų nuomininkui ilgiau nei 30 dienų, jei būtinas kapitalinis remontas tęsiasi ilgai nei du mėnesius. Nuomos sutarties priedo 5 punktas numato, kad kitais atvejais, išskyrus atvejus, numatytus 3 ir 4 punktuose, šalis turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, įspėjusi kitą šalį ne mažiau kaip prieš tris mėnesius. Jei nuo nuomos termino pradžios yra praėję daugiau kaip 3 metai, sutartį nutraukianti šalis sumoka trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją kitai šaliai. Jeigu sutartis nutraukiama nepraėjus trims metams, sutartį nutraukianti šalis privalo sumokėti šešių mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją kitai šaliai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurie yra pagrįsti byloje esančiais ištirtais įrodymus ir sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, kad UAB „Viltukas“ buvo perduotos visos patalpos pagal šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuriomis ieškovas naudojosi daugiau kaip pusę metų ir už visas patalpas be jokių ginčų mokėjo kas mėnesį sutartą nuomos mokestį iki patalpų sugrąžinimo ieškovui. Iš antstolio 2006-11-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti (t. 1 b. l. 125-126) ir prie jo pridėtos fotonuotraukos (t. 4, b. l. 152-153 ir 154-160) patvirtina, kad duryse, pro kurias patenkama į patalpą 1-9, yra įdėtas raktas, kuo remiantis apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas naudojosi ir patalpa 1-9, nes pats ieškovas atsakovui grąžino visas išnuomotas patalpas, tarp jų ir patalpą 1-9 ir raktą nuo jos. Tuo patvirtinama, jog ieškovas ir šią patalpą valdė. Šios faktinės aplinkybės yra konstatuotos antstolio, o tai yra laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris byloje kitais įrodymais nėra paneigtas. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo UAB „Viltukas“ reikalavimas dėl patalpų perdavimo priėmimo akto dalies pripažinimo negaliojančia nėra įrodytas ir šį reikalavimą pagrįstai atmetė. Įvertinęs šalių tarpusavio santykius, ir tai, kad UAB „Viltukas“ dar 2006 m. gegužės 3 d. sudarė sutartį su UAB „OBER-HAUS“ dėl ginčo patalpų išnuomavimo kitam asmeniui bei tam iš esmės neprieštaraujant atsakovui (nuomotojui) (t. 1, b. l. 123), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas UAB „Viltukas“, įteikdamas 2006-08-22 rašytą pranešimą, atsakovui išreiškė savo valią dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo (šiame pranešime ieškovas nereikalauja pašalinti pažeidimus ar įvykdyti prievolę), kuris traktuotinas tik kaip ieškovo valios dėl sutarties nutraukimo išreiškimas, ką patvirtina ir po pranešimo (pareiškimo) išsiuntimo ieškovo atlikti ankstesni ir vėlesni veiksmai susiję su siekimu atsakovui perduoti nuomojamas patalpas ir tokiu būdu ieškovo iniciatyva nutraukti patalpų nuomos sutartį. Kolegija pripažįsta atsakovo nurodytus argumentus, kad ieškovas iš tikrųjų nebuvo suinteresuotas toliau naudotis išsinuomotomis patalpomis ir ieškojo būdo nutraukti nuomos sutartį prieš terminą su jam naudingesnėmis pasekmėmis, yra pagrįstais, nes dar 2006 metų balandžio mėnesį ieškovo UAB „Viltukas„ generalinis direktorius R. A. informavo atsakovą, kad jis planuoja perleisti savo verslą ir jam nebebus reikalingos šios patalpos. Jis taip ir elgėsi, kas matyti iš antstolės I. Beliačič faktinių aplinkybių konstatavimo 2007-02-06 protokolo su fotonuotraukomis (t. 5, b. l. 24, 25-30), kur užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), savo buveinėje, ieškovas pardavė savo sandėlius. Atsakovas tai žinojo ir su tuo geranoriškai sutiko, todėl leido, kad pats ieškovas surastų kitą nuomininką toms pačioms patalpoms. Tuo tikslu ieškovas padavė skelbimus į laikraštį „Lietuvos rytas“ apie minėtų patalpų nuomą (4 t., b. l. 102-114), dar kreipėsi į UAB „Ober-Haus“ agentūros Panevėžio filialą tuo pačiu klausimu, o sutartyje su UAB „Ober-Haus“ nurodo, kad nuomojamą turtą sudaro 230 kv. m. prekybinės patalpos (1 t., b. l. 135-136 ir 138-148). Dėl šių nustatytų bylos aplinkybių, kurias patvirtina išvardinti įrodymai, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl pripažinimo, kad sutarties nutraukimo terminas yra 2006 m. lapkričio 22 d., kaip pagrįstai nurodo atsakovas ir sutartis buvo nutraukta prieš terminą UAB „Viltukas“ iniciatyva, pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas pagrįstai. Išvardinti įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės neginčijamai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, kad ieškovo 2006 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą negali būti traktuotinas, kaip sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo iš atsakovo pusės, kurio nebuvo ir nėra. Apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad atsakovas laiku, tai yra, po trijų mėnesių, kaip ir numato šalių sutartis, 2006 m. lapkričio 22 d. priėmė ieškovo perduotas patalpas (9 str. 5 d.), todėl ieškovo argumentai dėl atsakovo neva vėlavimo priimti anksčiau grąžintinas patalpas ir dėl to mokėtino sutartyje numatyto dvigubo nuomos mokesčio yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Iš to padaryta pirmosios instancijos išvada, kad yra nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti 32 000,40 Lt, kaip dvigubą nuomos mokestį už nuomotas patalpas iš atsakovo dėl tokio sutarties nutraukimo yra teisinga, kadangi sutarties atsakovas nepažeidė, o ji yra nutraukta tik paties ieškovo iniciatyva, tačiau teismui teisingai nustačius ir pripažinus, kad ji pasibaigė prieš terminą 2006-11-22 dieną (ne 2006-09-22, kaip aiškina ieškovas ar net anksčiau). Dėl pasakyto pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva 2006 m. lapkričio 22 d., o paskutinis mokėjimas pagal nuomos sutartį buvo atliktas už patalpos nuomą iki 2006 m. rugpjūčio 22 d., tai yra, dar galiojant nuomos sutarčiai ir nesant ginčo teisme, todėl vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 19 d. šalių pasirašyto susitarimo prie 2005 m. rugsėjo 19 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2005/09/19, 7.1 punkto nuostata, sumokėtas avansas yra įskaitomas į paskutinius nuomos mėnesius, t.y. 2006 m. spalio ir lapkričio mėnesius. Šio nuomos sutarties punkto ieškovas neginčija, todėl ieškovo reikalavimas dėl avanso grąžinimo yra atmestas pagrįstai. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti (CK 1.179 str. 1 d., 2 d., 1 p.) Apylinkės teismas konstatavo, o tam turėjo faktinį ir teisinį pagrindą dėl aukščiau nurodytų nustatytų bylos aplinkybių pripažinti, kad ieškovo reikalavimas priteisti 4586,66 Lt nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, nes ieškovas nurodo, kad 4586,66 Lt dydžio nuostoliai susidarė dėl to, kad jam nebuvo perduota patalpa 1-9, o todėl jis mokėjo ir sumokėjo didesnio dydžio nuomos mokestį negu realiai jam buvo perduota patalpų, tačiau byloje nustatyta priešingai. Nustatyta, kaip aukščiau jau konstatuota, kad UAB „Viltukas“ buvo išnuomota 230 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). UAB „Viltukui“, buvo perduotos visos negyvenamosios patalpos, į kurias įeina ir patalpa 1-9, dėl kurių nuomos šalys susitarė. Ieškovas priešingai neįrodė, tai yra, kad jam buvo neperduotos visos patalpos, todėl ieškovo reikalavimas dėl 4586,66 Lt nuostolių atlyginimo taip pat yra atmestas pagrįstai. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2006-08-22 raštu informavo atsakovą apie negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 2006/09-19 ir pagal susitarimo – priedo nutraukimą susitarimo 9.4.1. punkto, 9.4.2. punkto bei CK 6.485 straipsnio pagrindais nutraukimą, kurį atsakovas gavo, būtent, 2006-08-22 (1 t., b. l. 123.), o kad atsakovas šį ieškovo pranešimą gavo kita data byloje nepateikta kitų įrodymų. Atsakovas sutiko, kad sutartis pasibaigtų ieškovo iniciatyva prieš terminą, tačiau nesutiko su ieškovo nurodytu sutarties nutraukimo pagrindu ir terminu, kurie neatitiko sutarties sąlygų ir ieškovo nuodyto įstatymo nuostatų. Todėl atsakovas per notarą 2006-11-17 ieškovui pranešė, kad pagal susitarimo priedo prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2005-09-19 9 straipsnį ieškovas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, įspėjęs atsakovą prieš 3 mėnesius ir apie tai pranešė ieškovui raštu (1 t., b. l. 124). Kadangi įspėjimą apie sutarties nutraukimą atsakovas gavo 2006-08-22, tai ieškovui nurodė, kad nuomos terminas baigiasi po 3 mėnesių, t.y. 2006-11-22 ir 2006-11-17 pranešė, kad jis prašo išnuomotų patalpų grąžinimą įvykdyti patalpų buvimo vietoje, būtent, 2006-11-22 16 valandą (1 t., b. l. 124). Tai ir įvykdė abi šalys nurodyta data. Todėl kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos, būtent, CK 6.497 ir CK 6.498 straipsnių nuostatas, kaip ir CK 6.218 straipsnio nuostatas, kurios įtvirtina tesiminę nuomos sutarties tvarką, kuri turi būti taikoma net ir tada, kai šalys sutartyje jos nenumato, kaip būtų šiuo atveju, nes tai yra imperatyvios teisės normos (taikomos ir nesant šalių susitarimo – CK 1.80 str.).Yra teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisminė tvarka ieškovo ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties nutraukimui būtų taikoma tik esant sutarties pažeidimo pagrindams, numatytiems sutarties 9 str. 3 d. ir 4 d., kurių byloje nenustatyta, tokio pažeidimo iš atsakovo pusės ieškovas neįrodė, o dėl neteisėto sutarties nutraukimo visos atsakomybės pasekmės (padariniai), tenka sutartį pažeidusiai šaliai. Todėl kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išyrė ir nustatė esmines bylos ir ginčo aplinkybes, būtent, kad ieškovui buvo perduotos visos patalpos numatytos nuomos sutartyje, tarp jų ir patalpa 1-9, kurios perdavimą ginčija ieškovas kaip ir šių patalpų nuomos sutarties nutraukimo pagrindą ir datą (kada ji pasibaigė), kurių pagrindu padarytos teisinės išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, o todėl ieškinys dėl visų reikalavimų atmestas pagrįstai. Dėl pasakyto pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 259-260, 263 str.), kurio nėra pagrindo naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais ir argumentais. Apylinkės teismas, vadovaudamasis įstatymu, pagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovo, įskaitant ir advokato pagalbos išlaidas (CPK 88,92, 93, 98 str.), o kitas valstybei. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, priteistinos ieškovui ir apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą - 2596 Lt (byla yra didelės apimties – 5 tomai, o atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą irgi yra nemažos apimties – 10 lapų).
Rezoliucinė dalis
Nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 13,40 Lt iš UAB „Viltukas“ į valstybės biudžetą ir priteisti V. K. naudai 2596, 00 Lt advokato pagalbos išlaidų.