Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, jai paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. skirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Nuteistoji M. R. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau mano, jog jai turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo bei proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

7. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2, dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas 9 mėnesių jos trukmę, tai yra ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (1 metai ir 7,5 mėnesio). Nustatytos šios bausmės parinkimui reikšmingos aplinkybės. M. R. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kurio nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Buvo pasikėsinta pagrobti turto bendrai už 585 Eur. Prekės nepažeistos, grąžintos parduotuvei (b. l. 5). Nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (M. R. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimas padarytas esant teistai, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas). Reikšminga ir tai, kad M. R. praeityje teista net 9 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, tai pat ir už plėšimą. Jai buvo skiriamos įvairios bausmės – areštas, laisvės atėmimas, taip pat taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris nepasiteisino, nes vėliau buvo panaikintas, M. R. nukreipta atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistoji taip pat nuolat vykdo administracinius teisės nusižengimu, daugumoje atvejų smulkias vagystes (b.l.128-155), paskirtos baudos nėra sumokėtos. Bylos duomenimis iki sulaikymo ji niekur nedirbo, užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 156-157), patvirtino ilgą laiką vartojusi narkotines medžiagas. Šios faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąją, leidžia spręsti, kad nusikalstamų veikų bei teisės pažeidimų darymas yra jos pasirinktas gyvenimo būdas, o skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia, nesulaiko jos nuo naujų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų darymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistosios teiginius, kad šiuo metu ji lankosi pas psichologą, pradėjo kritiškai vertinti savo pasirinktą gyvenimo būdą, ketina jį keisti, taip pat daugiau prisidėti prie savo mažametės dukros ugdymo, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad toks pozityvus ir sveikintinas pasikeitimas vyksta skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kas leidžia spręsti apie teigiamą būtent šios rūšies bausmės poveikį.

9. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. R. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, jos trukmę parinko tinkamai, ją pagrįstai sumažino vienu trečdaliu remiantis BK 64¹ straipsniu. Paskirta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, dar labiau ją mažinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.