Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-113/2007

Teisėja Irena Šeškauskienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1; 1.2.25.1; 2.1.12.2.3.2 (S)

2007 m. vasario 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. ir nukentėjusiosios R. V. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2006-11-09 nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 32 MGL (4000 Lt) bauda; civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, nukentėjusiajai R. V. priteista iš UADB „Ergo Lietuva“ 646,01 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš R. Ž. 2000 Lt išlaidų, turėtų atstovo, dalyvavusio byloje, pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53 p. reikalavimus, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, 164 p. reikalavimus, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 172 p. reikalavimus, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, 2006 m. vasario 9 d. apie 19 val., Pelaičių k., Rietavo sav., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 83 km, vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, esant slidžiai kelio dangai, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Opel Kadett“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. V., eismo įvykio metu nukentėjusiajai dėl galvos sumušimo, kairės akies obuolio sumušimo, lydimų galvos smegenų sukrėtimo, muštinės - traiškytinės žaizdos dešinio kelio - blauzdos srityje su didele tarpraumenine ir poodine kraujosruva, galvos smegenų pabrinkimo, lydimo regėjimo sutrikimo, buvo nesunkai sutrikdyta sveikata, sugadintas automobilis „Opel Kadett“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji, atsikirsdama į nuteistojo apeliacinį skundą, nurodė, kad kaltininkas ją visiškai ignoravo kaip nukentėjusiąją, neaplankė ligoninėje, tyčiojosi, todėl paskirtoji bausmė nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kolegijos nuomone, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pakeisti, kaip to prašoma nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo.

Betarpiškai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, teismas objektyviai nustatė padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija ir nuteistasis bei nukentėjusioji.

Nuteistojo prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę yra nepagrįstas. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, laikėsi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai ją individualizavo.

BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos 4 rūšių bausmės: 1) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, 2) bauda, 3) areštas, 4) laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas parinko vieną iš švelnesnių bausmių, nurodytų straipsnio, numatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Nustatydamas bausmės dydį teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas, sukeltas pasekmes – sutrikdyta kito asmens sveikata, nukentėjusioji ilgai gydėsi, patyrė nepatogumų. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad nepadaryta žala iš jo pusės. Žala atsirado būtent dėl jo veiksmų, kaip jo neatsargaus elgesio pasekmė, todėl į tai turi būti atsižvelgta skiriant bausmę. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltininko asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, į atsakomybę švelninančias aplinkybes bei tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas privalo ne tik nustatyti, bet ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Nuteistajam paskirta bausmė mažesnė už straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį. Aplinkybės, kurios pripažintos kaltininko atsakomybę švelninančiomis - suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą, pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi -, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, nėra tiek svarbios, kad bausmės dydį reikėtų dar labiau mažinti.

Pažymėtina, kad teismas parinkdamas švelnesnę baumės rūšį jau įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad bausmė savo dydžiu privalo būti artima minimumui.

Bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra pagrįsta ir teisinga. Ji atitinka BK 41 str. apibrėžtą bausmės paskirtį ir nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Nuteistojo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš UADB „Ergo Lietuva“ atmestinas. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nukentėjusioji pakvietė dalyvauti procese atsovą, kad gintų byloje jos interesus, ir apmokėjo už jo paslaugas iš savo lėšų. Teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė išieškoti iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.). Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės išieškoti proceso išlaidų iš kitų proceso dalyvių (civilinio atsakovo).

Nukentėjusiosios reikalavimas priteisti jai iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 13 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimui yra nepagrįstas. Kaltininkas savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas, numatyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išmoka mokama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (b. l. 22). Draudiminis įvykis įvyko 2006 m. vasario 9 d., galiojant minėto įstatymo 2004 m. kovo 5 d. redakcijai, įsigaliojusiai nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šio įstatymo 11 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo. Tokia formuluotė yra visiškai aiški ir negali būti aiškinama kaip nors kitaip negu draudiko atsakomybės ribojimas dėl neturtinės žalos, padarytos apdraustojo veiksmais, atlyginimo. UADB „Ergo Lietuva“ šią sumą (1726,40 Lt) sumokėjo. Jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę (CK 6.1001 str. 1 d.). Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad civilinis atsakovas savo prievolę įvykdė.

Civilinė atsakomybė už neturtinę žalą negali būti apribota (CK 6.252 str 1 d.). Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str. 2 d.). Todėl nukentėjusioji, manydama, kad jai padaryta didesnė nei 500 eurų žala, turėjo prašyti priteisti likusią sumą iš kaltininko. Kadangi draudikas atlygino neturtinės žalos dalį, numatytą draudimo sutartyje, iki civilinio ieškinio pareiškimo, R. V. pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo netinkamam atsakovui, todėl teismas pagrįstai atmetė šią civilinio ieškinio dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 362 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo R. Ž. ir nukentėjusiosios R. V. apeliacinius skundus atmesti.