Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimo K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. nutarimu pripažino K. G. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skirdamas už tai nuobaudą – teisės vairuoti atėmimą 3 mėnesiams, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukė nenustatęs asmens veikoje tiesioginės tyčios. Teismas konstatavo, kad tai, jog K. G. 2010 m. gruodžio 6 d., apie 16.40 val. Kaune, Savanorių pr., vairuodama transporto priemonę sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę, įrodo: paties asmens prisipažinimas, bylos rašytinė medžiaga, liudytojos J. S. parodymai. Parinkdamas nuobaudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, jog K. G. jau tris kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

II.

Nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, K. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimo dalį, kuria jai už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtas teisės vairuoti atėmimas, pakeisti į baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pažeidimą pripažįsta, dėl jo gailisi, iš byloje esančios pažymos matyti, jog nagrinėjamo pažeidimo metu ji turėjo tik vieną galiojančią nuobaudą, o ne tris, be to, pažeidimas menkas, nes automobilių apgadinimai nežymūs. Mano, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti skiriant jau baudą. Pažymi, jog teisė vairuoti būtina darbui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo jį atmesti palaikydama apylinkės teismo nutarimo motyvus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir kad dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo teisinė padėtis negali būti pabloginama (non reformatio in peius principas), administracinę bylą tikrina tik toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas skyrė K. G. nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamu nutarimu K. G. skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcija įtvirtina tokią nuobaudą – baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentacijos, K. G. pažeidimą pripažįsta, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliantė mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas jai skirti baudą.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.). Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apeliantei skirta griežtesnė alternatyvi nuobauda – specialiosios teisės atėmimas - atsižvelgus į jos ankstesnius pažeidimus, padaryto pažeidimo pobūdį. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog pažeidimas nėra šiurkštus (eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai labai menki), automobilių kontakto apeliantė net nejuto. Taip pat pastebėtina, jog į bylą pateikta medžiaga patvirtina, jog apeliantė dirba vairuotoja, darbovietės charakterizuojama teigiamai, savo kaltę dėl įvykio pripažįsta ir dėl jo gailisi. Taigi, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą ir reikšmę individualizuojant nuobaudą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimas keistinas, o efektyviausia nuobauda siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų šiuo atveju laikytina ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcijos vidurkio dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimu skirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams - pakeisti į 150 Lt baudą.

Nutartis neskundžiama.