- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- e2-5003-673/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 175,80 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (2018-01-16 paliekant pranešimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa, vykdydama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių kontrolę, nustatė, kad 2017-08-29 atsakovui buvo išrašyti ir 2017-09-06 išduoti vaistai (receptai - Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių įsigijimo išlaidos buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, nors atsakovas tuo metu nebuvo apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalą dėl vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2017-07-31 ir nuo 2017-11-07. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2017 m. rugpjūčio mėnesį bei vėlesnius mėnesius iki 2017-11-07 nebuvo sumokėta.
Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio Įstatymo 17 straipsnio 2–11 dalyse nurodyti asmenys (išskyrus draudėjus), kurių privalomasis sveikatos draudimas galioja šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, bei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti valstybės lėšomis draudžiami asmenys, kurių privalomasis sveikatos draudimas galioja šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos vaistų įsigijimo išlaidos, nesumokėjęs draudimo įmokos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalimis, nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vaistų įsigijimo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 papunkčio c papunktis). Todėl jei asmeniui, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustoja mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos vaistų įsigijimo išlaidos ir jis iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jį per šį laikotarpį apmokėtas vaistų įsigijimo išlaidas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos – apmokėtos vaistų įsigijimo išlaidos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos vaistų įsigijimo išlaidos (175,80 Eur) sudaro žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų – vaistų įsigijimo išlaidų apmokėjimas) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Taigi byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs visą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 175,80 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 1 d.) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-01-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Kadangi procesinių dokumentų įteikimas atsakovui apsunkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 130 str., procesiniai dokumentai – sprendimas už akių atsakovui įteiktinas ir viešo paskelbimo būdu, apie tai paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 175,80 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų 80 ct) žalą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-01-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas - 5660).
Atsakovui apie priimtą sprendimą už akių pranešti ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio pranešimą:
„Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018-03-05 civilinėje byloje Nr. e2-5003-673/2018 priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė: priteisti iš atsakovo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), 175,80 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų 80 ct) žalą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-01-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000. Bei priteisti iš atsakovo V. P. 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sprendimas už akių laikomas įteiktu nuo šio pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dienos.
Sprendimas už akių laikomas įteiktu nuo šio pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dienos. Su elektroninės bylos ir jos priedų versija atsakovas gali susipažinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose /Didžioji g. 64-2, Kėdainiai, 211 kab./. Informacijos teirautis tel. Nr. 8 347 61292. Teismas išaiškina, kad 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsniui dėl elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismuose ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsniui, kuriame nustatomi informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai, procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis. 2013 m. liepos 1 d. taip pat įsigaliojo Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (toliau – Aprašas). Apraše nustatyta, kad apylinkės teismuose bylos dėl teismo įsakymų ir kitos bylos pagal galimybes sudaromos elektronine forma, t. y. bylas inicijuojantis dokumentas ir kiti procesiniai dokumentai pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėse www.teismai.lt ir www.epaslaugos.lt, pasirinkęs Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nuorodą. Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: 1) naudodamasis Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos teikiamomis priemonėmis, tai yra suteikiančia galimybę identifikuoti paslaugų vartotoją per išorines sistemas, naudojant asmens tapatybės kortelę su integruotais kvalifikuotais skaitmeniniais sertifikatais, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemą, asmeninį kvalifikuotą skaitmeninį sertifikatą; arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Norėdami prisijungti prie LITEKO VEP posistemio paskyros teismo suteiktais identifikuojančiais prisijungimo duomenimis, turite pateikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams (Didžioji g. 64-2, Kėdainiai, 201 arba 204 kabinete) rašytinį nustatytos formos prašymą dėl paskyros VEP posistemėje aktyvavimo ir prisijungimo duomenų išdavimo. Su prašymu turite pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir, jei prašymą pateikia įgaliotas asmuo, įgaliojimus patvirtinantį dokumentą. Priimantis dokumentus asmuo nustato, ar prašymą pateikia teisę pateikti prašymą turintis asmuo. Jei pateikiamas prašymas atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus, atsakingas teismo darbuotojas aktyvina paskyrą VEP posistemėje. Prisijungimo duomenys yra išduodami per tris darbo dienas fiziniams asmenims asmeniškai, o juridiniams asmenims per jų atstovus, atvykus į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus, į 201 arba 204 kabinetą.“
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.