Kauno apylinkės teismo sprendimas

2.3.4.4.2.; 2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.2.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.8

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 7 d.

ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Simonai Dervinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. V. ir P. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, suinteresuotas asmuo R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas) ieškiniu teismo prašo:

1. Neterminuotai apriboti atsakovei E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į sūnų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini);

Neterminuotai apriboti atsakovui P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į sūnų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini);Panaikinti nepilnamečiui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą; Paskirti nepilnamečio A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini);Nepilnamečio A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje;Priteisti iš atsakovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 162 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės;Priteisti iš atsakovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 162 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės;Paskirti R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui A. M. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; Priteisti iš atsakovų E. V. ir P. M. teismo išlaidas (ieškinys dok. reg. Nr. CBP-25814, 1 t. 4-11 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovas P. M. su ieškiniu sutinka visiškai, todėl jo atžvilgiu surašyti sutrumpinti motyvai (CPK 268 str. 5 d.)

Iš civilinėje byloje Nr. 2-2959-955/2017 esančių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina yra E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (1 t. 57 b. l.). Santuoka tarp E. V. ir P. M. nebuvo sudaryta, tačiau P. M. tėvystę pripažino. Atsakovai turi dar vieną dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su atsakovu, yra jo globojama. Atsakovė turi dar vieną dukrą S. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvystė nenustatyta. Dėl E. V. konfliktų su P. M. ir netinkamo motinos pareigų vykdymo pora pradėjo gyventi skyrium, dukra G. M. liko gyventi kartu su tėvu P. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Sūnus A. M. yra paimtas iš motinos ir (duomenys neskelbtini) jam yra nustatyta laikinoji globa. Duomenų apie tėvų E. V. ir P. M. rūpinimąsi sūnumi A. M. ar dalyvavimą sūnaus gyvenime per pastaruosius metus, nėra. Atsakovas teigia, jog jis nėra biologinis A. M. tėvas, tačiau Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu jo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atmestas (2 t. 64-66 b. l.). E. V. neaugina nei vieno savo vaiko. Į dukrą S. V. Kauno apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia (LITEKO duomenys).

Atsakovų šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2008 metų. 2010-07-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) šeima įrašyta į socialinės rizikos apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (1 t. 38-39 b. l.). Socialinis darbas su atsakovų šeima buvo pradėtas 2010-05-28, nutrauktas 2013-05-06, kai nepilnamečiui A. M. buvo nustatyta laikinoji globa. 2012-03-30 Kauno miesto VTAS kreipėsi į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą dėl socialinių paslaugų teikimo E. V., kadangi moteris buvo laikinai grįžusi iš (duomenys neskelbtini) ir jai buvo reikalinga socialinių darbuotojų pagalba. E. V. šeimai buvo nustatytos bendrosios socialinės paslaugos, kadangi moteris teigė, jog greitai išvyks gyventi į užsienį (t. 1, 13-18 b. l.). E. V. nevykdė įsipareigojimų ir pastebėjus vaikų nepriežiūrą 2012-09-06 Kauno miesto VTAS buvo organizuojama šeimos atvejo peržiūra ir jos metu buvo priimtas sprendimas teikti socialinės priežiūros paslaugas E. V. šeimai (t. 1, 19-23 b. l.). Socialinių paslaugų teikimas 2012-11-12 buvo nutrauktas, moteris buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, Kauno mieste, kadangi E. V. su sūnumi A. M. išvyko gyventi į kitą savivaldybę (t. 1, 31 b. l.). Atsakovei su nepilnamečiu sūnumi A. M. grįžus gyventi į Lietuvą 2013-03-18 Kauno miesto VTAS kreipėsi į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą dėl socialinių paslaugų teikimo E. V. šeimai. Grįžus į Lietuvą E. V. su savo nepilnamečiu sūnumi A. apsigyveno močiutės I. Č. vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, 13-14 b. l.). 2013-03-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste (t. 1, 12 b. l.). Socialinio darbo metu E. V. sąmoningai vengė bendrauti su socialine darbuotoja, nevykdė įsipareigojimų. Socialinio darbo metu E. V. dažniausiai nebuvo randama namuose, pagal paliktus kvietimus atvykti į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą niekada neatvykdavo, apie neatvykimo priežastis neinformuodavo, į telefono skambučius neatsiliepdavo. Apslankymų metu, socialinė darbuotoja bendraudavo su E. V. močiute I. Č., kuri informavo, jog E. V. visiškai nesirūpina savo sūnumi A. M., palieka sūnų močiutės priežiūrai, o pati dingsta kelioms paroms be jokių žinių, nuolat girtauja su draugais, galimai daro nusikaltimus, visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo ir mokesčių už komunalinius patarnavimus mokėjimo. I. Č. teigimu, ji dėl finansinės padėties negali tinkamai prižiūrėti vaiko, šeimoje neužtenka pinigų maisto produktams. Šeima buvo remiama maistu iš maisto banko, kadangi namuose trūkdavo arba beveik nebūdavo maisto. Dėl A. M. nepriežiūros buvo kreiptasi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Kauno miesto Dainavos policijos komisariato, Viešosios policijos skyriaus, Saulėtekio policijos nuovadą. Socialinei darbuotojai susisiekus su P. M. ir informavus apie situaciją šeimoje, jog E. V. visiškai nesirūpina sūnumi, vyras kategoriškai atsisakė padėti ir rūpintis vaiku. Pagrindinė šeimos problema vaikui gyvenant kartu su motina buvo E. V. sūnaus A. M. nepriežiūra, motyvacijos trūkumas spręsti socialines bei asmenines problemas. 2013-06-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusios šeimos atvejo peržiūroje buvo priimtas sprendimas nustatyti A. M. laikinąją globą ir globėju paskirti VGC „Patogė“, socialinį darbą su šeima tęsė VGC „Pastogė“ socialiniai darbuotojai (t. 1, 79-92 b. l.). 2013-06-14 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. buvo nustatyta laikinoji globa (t.1, 40 b. l.). A. M. gyvenant VGC „Pastogėje“ motina vaiku nesirūpino, beveik jo nelankė, su socialine darbuotoja nebendradarbiavo, nesprendė alkoholio, gyvenamosios vietos problemų, nekeitė savo gyvenimo būdo. Berniuko tėvas P. M. vaiku taip pat visiškai nesidomėjo, nurodydamas, kad jis nėra biologinis berniuko tėvas ir teigdavo, kad ketina kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Laikotarpiu nuo 2013-06-04 iki 2013-08-20 motina pas socialinę darbuotoją buvo atėjusi 2 kartus. Nors pirmojo susitikimo metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, tačiau E. V. iš karto išsakė, kad nemėgsta lankytis pas socialinius darbuotojus, kad jai toks bendravimas yra nusibodęs, ir apskritai sutiktų, kad jai būtų ribojama motinos valdžia, o sūnaus globa būtų patikėta prosenelei I. Č.. Tokį norą moteris motyvavo tuo, kad tokiu atveju jai nereiktų bendrauti su socialinėmis darbuotojomis ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais ir galėtų „ramiai gyventi“. Antrojo susitikimo metu, t. y. 2013-08-08, E. V. išsakė nepakeitusi nuomonės, kad jai būtų ribojama motinos valdžia. Sūnaus A. M. buvimo VGC „Pastogėje“ laikotarpiu motina jį aplankė 3 kartus, vieną kartą bendravo telefonu, nors buvo įsipareigojusi lankytis mažiausiai du kartus savaitėje. Paklausta, kodėl retai atvyksta pas savo sūnų, E. V. negalėdavo pasakyti arba teigdavo, jog turi reikalų ir neketinanti socialinei darbuotojai teikti ataskaitas, ką jį veikia. P. M. sūnaus aplankęs VGC „Pastogėje“ nebuvo, berniuku nesidomėjo. Su P. M. bendraujama buvo per jo motiną D. M.. 2013-11-20 E. V. sūnaus A. globos peržiūroje dalyvavo, tačiau atsisakė pasirašyti protokolo lape, P. M. buvo kviečiamas atvykti į peržiūrą, tačiau joje nedalyvavo, apie neatvykimo priežastis neinformavo ir nebendravo su socialiniais darbuotojais. Po vaiko globos peržiūros E. V. buvo kviečiama atvykti pasirašyti įsipareigojimus, kuriuos turės vykdyti, kad galėtų susigrąžinti sūnų į šeimą, tačiau į VGC „Pastogę“ neatvyko, įsipareigojimų nepasirašė, vengė atsiliepti į socialinės darbuotojos skambučius, dažnai keitė telefono numerius. Dažniausiai pavykdavo pabendrauti su E. V. tik telefonu, beveik kiekvieno pokalbio metu moteris nurodydavo, kad nori, jog jos sūnų globotų močiutė I. Č., kad pati neturi galimybių savarankiškai prižiūrėti vaiką, o motyvuojant keisti gyvenimo būdą, vengdavo apie tai kalbėti, į išsakomus patarimus neatsižvelgdavo (t. 1, 69-98, 144-174 b. l).

Laikinosios globos laikotarpiu atsirado globėjų šeima, kuri sutiko globoti A. M., todėl buvo nutarta vaikui nustatyti globą globėjų šeimoje. 2014-01-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. globėju buvo paskirtas E. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), kurio šeimoje jau gyveno įvaikinta A. sesuo S., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, 41 b. l.). Gyvenant E. Š. šeimoje pasireiškė seksualizuotas berniuko elgesys. Po šio įvykio šeima kalbėjosi su A. M. apie netinkamą elgesį, vaikas buvo vežamas pas psichologą konsultacijoms. Tačiau nepaisant pastangų, A. M. seksualizuotas elgesys vėl pasireiškė ir globėjai atsisakė globoti A. M.. 2014-03-19 vaiko globos peržiūros metu buvo priimtas sprendimas pakeisti A. M. globėją ir vaiko globėja paskirti R. L.. 2014-04-02 Kauno miesto į savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. globėja paskirta R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (42 b. l.).

E. V. sūnaus A. M. laikinosios globos nustatymo laikotarpiu nebendradarbiavo su VGC „Pastogė“ socialiniais darbuotojais, nesikreipė į įstaigą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl galimybės susigrąžinti laikinoje globoje augančio sūnaus, taip pat nei karto neskambino pasidomėti, kaip berniukas auga, kaip yra ugdomas, taip pat nelankė berniuko globėjų šeimoje. Moteris nesiteiravo dėl galimybės organizuoti pasimatymus su sūnumi. Po 2014-03-19 vykusios A. M. globos plano peržiūros, kurioje nei vaiko motina, nei tėvas nedalyvavo, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl E. V. ir P. M. neterminuoto valdžios ribojimo į sūnų, socialiniai darbuotojai bandė susiekti su E. V. skambinant jai tiek telefonu, tiek lankantis močiutės I. Č. namuose, tačiau telefonu ji neatsiliepdavo arba jis būdavo išjungtas, namuose moters nebūdavo arba niekas neįsileisdavo (t. 1, 69-71 b. l.).

Atsakovė E. V. daug kartų bausta administracine tvarka. Septynis kartus bausta pagal ATPK 181 str. Taip pat ne kartą bausta dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, narkotinių medžiagų vartojimo, vagysčių, nepilnamečių nugirdymo ir kt. 2006-11-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. V. pripažinta kalta pagal LR BK 178 str. 4 d. ir 2014-03-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal LR BK 22 str. 1 d., LR BK 178 str. 4 d. (1 t. 106-108, 119-132, 139-141 b. l.). Atsakovas P. M. nebuvo baustas administracine tvarka (1 t. 113-114, 142-143 b. l.). Nepilnametis A. M. nuo 2014 m. iki šiol yra laikinai globojamas R. L. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini), globa vykdoma tinkamai. R. L. sutinka tapti nuolatine A. M. globėja (1 t. 43-47, 49-50 b. l.).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Ieškovas nurodo, kad būtent šių pareigų atsakovai nevykdo.

CK 3.180 str. 1 d. numato, kad kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku teismas gali priimti sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš ieškovo atstovės, paties atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovai E. V. ir P. M. dėl savo kaltės, t. y. pasirinkto gyvenimo būdo, savo vaiko A. M. neaugina, materialiai neremia, jo auklėjimu, vystymusi nesidomi, nesudarė, nesudaro ir nesistengia sudaryti tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų. Pažymėtina, kad vaikas jau nuo (duomenys neskelbtini), globojamas valstybės. Atsakovai sūnaus laikinojoje globoje visiškai nelankė, finansiškai vaiko nerėmė ir neremia. Dėl pačių atsakovų kaltės tarp jų ir vaiko nėra artimo emocinio ryšio. Trečiasis asmuo teismui patvirtino, jog berniukas nepamena nei mamos, nei tėvo, kad bendrauja tik su močiute, kuri vaiką nuo mažens augino, kartais aplanko, taip pat bendrauja telefonu. Tai, kad atsakovai abejingi savo kaip tėvų pareigoms ir nenori auginti savo vaiko, patvirtina ir tai, jog atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai, nurodydamas, kad tai ne jo biologinis vaikas, o atsakovė nors ir žinojo apie iškeltą bylą, tačiau visiškai nagrinėjamos bylos eiga nesidomėjo, jokių realių žingsnių susigrąžinti vaiką nedarė, jo net neaplankė. Pažymėtina, kad reti aplankymai vaikui būnant laikinojoje globoje, nereiškia tinkamo tėvų pareigų atlikimo, taip pat nereiškia ketinimo susigrąžinti vaikus į šeimą, tačiau kaip jau minėta, atsakovai net ir to nedarė. Atsakovei buvo teikiamos visos įmanomos socialinės paslaugos ir pakankamai ilgą laiką, tačiau ji savo pasirinkto gyvenimo būdo iš esmės nepakeitė, teikta socialinė pagalba buvo neefektyvi. Atsakovas augina kitą bendrą jo ir atsakovės vaiką – dukrą G., tačiau atsisako auginti sūnų, nes tai ne jo biologinis vaikas, nors jo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir atmestas. Visi pirmiau išdėstyti faktai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovai piktnaudžiauja tėvų valdžia, jie visiškai abejingi savo vaiko likimui, neremia jo nei finansiškai, nei moraliai. Byloje duomenų, kad padėtis atsakovų šeimoje gali pasikeisti, nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovė ir toliau pasirinkto gyvenimo būdo nekeičia, o objektyviai tikėtis, jog atsakovas pradės rūpintis sūnumi, kurio nelaiko savo biologiniu vaiku ir iki šiol visiškai nesirūpino, nėra pagrindo. Atsakovas teismą užtikrino, jog vaiko jis neaugins. Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaikų interesus. Teismo vertinimu bylos duomenys leidžia nustatyti, kad abu atsakovai neatliko ir visiškai neatlieka tėvų pareigų numatytų CK 3.155 str., jie yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auginimo. Teismas objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovai negalėtų atlikti tėvų pareigų, nenustatė. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog nėra duomenų, kad situacija atsakovų šeimose iš esmės gali pasikeisti, nes trejus metus atsakovai nieko nepadarė, kad vaiką susigrąžintų į šeimą, teiktos socialinės paslaugos buvo neefektyvios, todėl, teismo nuomone, nei atskyrimas nuo tėvų, nei laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti taikomas. Akivaizdu, kad atsakovės priešiškumas, abejingumas, netinkamas gyvenimo vedimo būdas, alkoholio vartojimas ir abiejų tėvų nebendradarbiavimas su VGC “Pastoge”, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais rodo, kad motina nėra iki šios dienos pakeitusi savo gyvenimo būdo ir kad, nuomonės dėl berniuko susigrąžinimo nei vienas iš tėvų nėra pakeitęs. Pažymėtina, kad atsakovei jau yra apribota motinos valdžia vieno vaiko atžvilgiu, tačiau ji jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė. Teismo vertinimu bylos duomenys leidžia nustatyti, kad abu atsakovai neatliko ir toliau neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 str. Teismui yra svarbiausi vaiko interesai. Iš bylos duomenų matyti, kad vaiko interesai globėjos šeimoje užtikrinami tinkamai. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas tiek motinai, tiek tėvui. Todėl vaiko interesais ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai – neterminuotai apribotina tėvų valdžia atsakovams E. V. ir P. M. į sūnų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 str. 2 d.).

Apribojus atsakovams neterminuotai tėvų valdžią į sūnų A. M., jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys (CK 3.181 str.).

Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (CK 3.256 str.). CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. E. V. ir P. M. neterminuotai apribojus tėvų valdžią į vaiką A. M., vaikas neturi galimybių grįžti į šeimą, todėl A. M. panaikintina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa ir nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d., 3.257 str.). P. M. globoja R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri yra paskirta laikinąja vaiko globėja (1 t. 42 b. l.). Ieškovas prašo R. L. paskirti nuolatine A. M. globėja, su ja nustatyti vaiko globos ir gyvenamąją vietą. Ieškovas nurodė, kad berniuką R. L. globoja jau nuo (duomenys neskelbtini), be šio vaiko, ji globoja dar kelis vaikus. Vaikų gerovės centras „Pastogė“ sistemingai tikrina R. L. vykdomą vaikų globos kokybę ir ją vertina tinkamai. Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. sutinka būti A. M. nuolatine globėja (1 t. 52 b. l.). Savo sutikimą ji dar kartą patvirtino ir teismo posėdžio metu. R. L. yra išsituokusi (1 t. 66 b. l. b. l.), gyvena kartu su draugui E. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris sutinka, jog ji būtų paskirta nuolatine berniuko globėja (1 t. 54 b. l.). Tai, kad R. L. nuolat globotų A. M. sutinka ir kiti globotiniai: G. D. ir T. D., gim. (duomenys neskelbtini), o taip pat ir pilnametis globėjos sūnus R. L. (1 t. 55 b. l.). Šeima kartu su globotinais gyvena globėjai nuosavybės teise priklausančiame 3-jų kambarių su visais patogumais bute (duomenys neskelbtini), R. L. dirba, gauna stabilias pajamas (1 t. 53 b. l.). Nei R. L., nei jos gyvenimo draugas E. A. K. neteisti (1 t. 102, 110 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t. 112, 116-118 b. l.). R. L. sveikata leidžia jai atlikti globėjos pareigas (1 t. 99 b. l.). Pažymėtina, kad R. L. globoja dar du vaikus. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialiniai darbuotojai patikrino R. L. tinkamumą būti berniuko globėja ir įvertino teigiamai (1 t. 43-47 b. l.). Kitų asmenų, norinčių globoti vaiką, nėra.

CK 3.164 str. 1 d. numato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, o sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai. Nepilnametis A. M. dar mažametis, todėl jo interesais atstovauja Kauno miesto savivaldybės administracijos skyrius, kuris globėju ir prašo skirti R. L.. Teismas nenustatė duomenų, kad globa R. L. šeimoje prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad berniukas R. L. šeimoje globojamas jau (duomenys neskelbtini), globa vykdoma tinkamai, globėjos šeimoje vaikui bus suteiktos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, vaikas bus tinkamai prižiūrimas, sudarytos tinkamos vystymosi ir ugdymo sąlygos, rūpinamasi jo sveikata. Bylos duomenys rodo, kad vaiko globėja parinkta nepažeidžiant CK 3.268 str. reikalavimų. Teismas nenustatė aplinkybių, numatytų CK 3.269 str., kurios neleistų trečiąjį asmenį R. L. skirti globėja. Pažymėtina, kad vaiko globa (rūpyba) šeimoje geriausiai atitinka vaiko interesus. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, remiantis byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais, A. M. nuolatine globėja skirtina R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), globėjos gyvenamojoje vietoje nustatoma globos bei A. M. gyvenamoji vieta (CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d., 3.256 str., 3.259 str., 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 1 d.).

Globėjai išaiškintina, kad globėja privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėja yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėja turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 str., 3.272 str.). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėja uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 str., 3.185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti išlaikymą vaikui A. M. iš kiekvieno po 162 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Todėl apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Šiuo metu A. M. yra (duomenys neskelbtini) metai. Tokio amžiaus vaiko sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos avalynei, drabužiams, vaiko laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jis būtų paruoštas tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Todėl įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Teismo nuomone, ieškovo nurodyta suma (162 Eur iš kiekvieno atsakovo) reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, yra protinga ir nepadidinta. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui. Be to, kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą turi būti siekiama patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta iš esmės tenka vaiko globėjai ir valstybei, nes atsakovai visiškai nusišalinę nuo savo vaiko auginimo. Abu atsakovai yra sveiki (priešingų įrodymų nepateikta), darbingo amžiaus ir privalo teikti vaikui išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad jei atsakovų netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jų esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti visiems savo nepilnamečiams vaikams (atsakovai turi dar ir kitų vaikų) tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra jų abiejų. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą, tačiau paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (šiuo metu 380 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3 K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009.). Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti mažesnį išlaikymą. Todėl įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, šalių turtinę padėtį ir kiekvieno tėvų pastangas bei turimų išlaikytinių skaičių, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) manytina, kad abu atsakovai privalo būti pajėgūs savo vaikui A. M. teikti išlaikymą – kiekvienas po 162 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas – iš atsakovų priteistinas išlaikymas A. M. po 162 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko įstatyminę atstovę R. L. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3.275 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: po 41 Eur žyminio mokesčio už ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, po 5,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir po 58 Eur už išlaikymo priteisimą, iš viso po 104,53 Eur (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p. , 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į sūnų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į sūnų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nustatytą laikinąją globą.

Nustatyti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), globos ir gyvenamąją vietą globėjos R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) nuo 2015 m. gruodžio 28 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) nuo 2015 m. gruodžio 28 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

Paskirti R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 104,53 Eur (vieną šimtą keturis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 104,53 Eur (vieną šimtą keturis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.