Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. E. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 1 d. nubaustas 25 Eur bauda už tai, kad jis 2016-07-13, 09:47 val., Kauno g. 9, Klaipėdoje, ėjo per važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėja, kai netoliese yra pėsčiųjų perėja ir tuo buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 42 p.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas institucijos nutarimą, nepakankamai įvertino pateiktus įrodymus, o rėmėsi tik paties V. E. parodymais. Pažeidimas padarytas dviejų pareigūnų akivaizdoje, kurie akivaizdžiai matė, kaip V. E. perėjo važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėjoje. Tai, kad V. E. su pažeidimu nesutinka ir teigia, kad kelią perėjo pėsčiųjų perėja, yra tik jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti administracinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencinių tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. be kita ko numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 str. 1 d. už veiką, kuria buvo kaltintas V. E., numato baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 1 d. už veiką, kuria buvo kaltintas V. E., numatė baudą nuo dvidešimt trijų iki keturiasdešimties eurų. Kaip matyti, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas administracinėn atsakomybėn patraukto V. E. teisinės padėties, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. prasme, nešvelnina, todėl jo veika neperkvalifikuotina ir apeliacinis skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d., nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo patikrinęs administracinio eilės pažeidimo bylos įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai patikimų ir neabejotinų įrodymų, kad būtų galima daryti objektyvią išvadą, jog V. E. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą.

2016 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos rašte nurodoma, kad 2016 m. liepos 13 d. vaizdo ir garso įrašo iš tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti negali, nes vaizdo įrašas neišsaugotas (b. l. 45). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad V. E. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.