Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Edmundo Valentino Jaro (pranešėjas), Zinos Mickevičūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. D. ir S. D. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-20-754/2007 dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo pagal ieškovės U. K. ieškinį atsakovams E. D. ir S. D., tretiesiems asmenims notarei Faustinai Vaitavičiūtei, G. M., E. O. V., A. J., V. K. K., B. K. dėl pirkimo– pardavimo sutarties dalies panaikinimo ir trečiųjų asmenų G. M., E. O. V., A. J. ir V. K. K. savarankiškus ieškinio reikalavimus ieškovams dėl pirkėjų teisų ir pareigų perkėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Anykščių rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino. 2003 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį tarp U. K. ir B. K. bei E. D., patvirtintą Molėtų rajono 1-jo notarų biuro notarės F. Vaitavičiūtės, registro Nr. 2125, pripažino negaliojančia dalyje, kad U. K. parduoda E. D. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise 416/3579 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Puntuko kadastrinėje vietovėje. G. M., E. O. V., A. J. ir V. K. K. savarankiškų reikalavimų dėl perkėlimo jiems pirkėjo teisių ir pareigų netenkino. Sprendime nurodė, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės, atsakovų, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais, trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų bei liudytojų parodymus, daro išvadą, kad atsakovai iš tiesų nesiekė sudaryti atlygintinės pirkimo-pardavimo sutarties, todėl ieškovei nesumokėjo sutartyje nurodytos 5000 Lt kainos. Ieškovei nebuvo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmė ir pasekmės (nurodo, kad Notariato įstatymo 31 str. nustatyta, kad notaras privalo išsiaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notaras sandorius tvirtina įsitikinęs fizinių asmenų veiksnumu), o ieškovė dėl savo amžiaus ir staiga pablogėjusios sveikatos pas notarą, civilinio teisinio subjektiškumo negalėjo pilnai suvokti ir suprasti savo atliekamų veiksmų esmės ir prasmės. Atsakovai bei tretysis asmuo B. K. veikė išvien atsakovų naudai ir neatskleidė ieškovei tikrosios sudaromo sandorio esmės ir pasekmių, suklaidino ieškovę dėl sandorio ir jo esminių sąlygų. Sprendime šias savo išvadas apylinkės teismas, tenkindamas ieškinį, grindžia tokiomis bylos aplinkybėmis, kurias pripažįsta esant nustatytas ir įrodytas. Nurodo, kad byloje įrodyta, jog pati ieškovė pasirašė 2003 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurią ji ginčija byloje, nes tai patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006-11-17 ekspertizės aktas (t. b. l. 113–116). Sprendime taip pat nurodo, kad teismas nustatė, jog ieškovė, būdama 88 metų amžiaus ir sutrikusios sveikatos maniusi, kad pasirašo testamentą, nes testamentą ji seniai ketino surašyti. Pas notarą dėl pablogėjusios sveikatos ieškovė gulėjo ant sofos ir faktiškai nedalyvavo sandorio sudaryme. Sutarties šalys nesiderėjo dėl parduodamos žemės kainos, o ieškovė buvo pakviesta tik pasirašyti jau paruoštus dokumentus. Nurodo, kad yra byloje duomenys, kad viso sklypo, kurio plotas 35,79 ha indeksuota vertė yra 347 643 Lt (t. 1, b. l. 59), o atitinkamai paskaičiavus ieškovei priklausiusi sklypo dalis turėjo 40 407,79 Lt vertę, bet pardavė ji ją pardavė už 5000 Lt, tai yra už 8 kartus mažesnę kainą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad ginčijamojoje sutartyje, kuri patvirtinta notaro, nurodyta, kad ieškovė savo sklypo dalį pardavė atsakovams už 5000 Lt ir juos gavo prieš pasirašant sutartį (sutarties 3 p.), ką apylinkės teismui paliudijo notarė F. Vaitavičiūtė, tvirtinusi minėtą sutartį, kuri matė, kad šalys atsiskaitinėjo pačiame notarų biure, bet į tai nesikišo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino byloje įrodyta, kad pinigai nebuvo sumokėti, nes ieškovė neigia juos gavusi, o atsakovai, kaip jauna šeima, negalėjo turėti tiek pinigų ir jų sumokėti (jie nepateikė duomenų apie savo santaupas). Šią savo išvadą pirmosios instancijos teismas grindžia ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais tokiu pat aiškinimu, tai yra, kad atsakovai tiek pinigų negalėjo turėti ir sumokėti, nepateikė duomenų apie savo santaupas. Sprendime nurodo, kad byloje nenustatyta, kad notarė būtų išaiškinusi tikrąjį ieškovės ketinimą, kokį ir kokiomis sąlygomis sandorį ji nori sudaryti, ar sprendimas parduoti brangų turtą priimtas savarankiškai, ar ieškovė suvokė tikrąją perleidžiamo turto vertę, ieškovei nebuvo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmė ir pasekmės. Sprendime pirmosios instancijos teismas kritiškai vertina suinteresuoto asmens nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų notarės F. V. parodymus, kad ji ieškovės U. K. pranešimus visiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti žemę išsiuntė viename voke kartu su suinteresuoto asmens B. K. pranešimais, nes visi suinteresuoti asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, neigia gavę U. K. pranešimus kartu su B. K. pranešimu, o nurodo gavę tik po vieną siuntą ir tik B. K. pranešimą. Dar nurodo, kad esant tokiems prieštaravimams tarp proceso dalyvių parodymų, teismui notarė F. Vaitavičiūtė nepateikė rašytinių įrodymų apie ieškovės U. K. pranešimo bendraturčiams išsiuntimą. Sprendime nurodo, kad vertindamas įrodymus, rašytinius įrodymus dėl minėtų pranešimų išsiuntimo, teismas atsižvelgia, kad notariniuose registruose bei pareiškimuose notarų biurui padaryta klaidų, kurias pripažino notarė F. Vaitavičiūtė (kokias notaro klaidas teismas turi omenyje – nenurodoma). Todėl teismas neatmeta galimybės, kad ieškovė minėtus pranešimus galėjo pasirašyti notarų biure 2003-06-02, kai pasirašė ginčijamą sutartį (kaip ji teigia, ji biure pasirašė ant daugelio lapų). Dėl šių byloje nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo manymu, ieškovė pasirašydama jai pateiktus dokumentus, neturėjo galimybės pilnai suvokti ir suprasti savo atliekamų veiksmų esmę ir prasmę. Dar nurodo, kad ieškovės U. K. valios, sąmoningumo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį nenustatyta, kadangi byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė turėjo motyvą ir tikslą parduoti žemę, kad ji būtų turėjusi poreikį gauti pinigus (ji yra dukterų išlaikoma, kurios net jos pensiją pasiima). Sprendime dar nurodo, kad tretysis asmuo B. K. jautėsi nuskriausta kitų ieškovės vaikų atžvilgiu ir sutartimi, kurią byloje ginčija ieškovė, siekė atstatyti menamą teisingumą bei lygias teises su broliu ir seserimis į žemės sklypo dalis. Nurodo, kad teismas kritiškai vertina atsakovų ir trečiojo asmens B. K. parodymus dėl ieškovės sandorio sudarymo aplinkybių, kadangi atsakovė E. D. yra B. K. dukra, o S. D. – jos dukters sutuoktinis, kurie buvo akivaizdžiai suinteresuoti sandorio sudarymu. Sandorį inicijavo ir tikėjosi sau naudingų pasekmių atsakovai, o jų ir B. K. iniciatyva U. K. buvo vežama pas notarą. Iš to, kaip nurodyta sprendime, darytina išvada, kad K. galėjo būti atsakovų ir trečiojo asmens B. K. suklaidinta pasirašyti sutartį dėl jai priklausiusių 416/3579 dalių žemės sklypo pardavimo dalių atsakovams už akivaizdžiai realios šio turto vertės neatitinkančią kainą, bei ieškovei manant, kad ji pasirašo testamentą. Dėl šių aukščiau nustatytų aplinkybių ir kad CK 6.305 str. 1 d. nustato, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti ir daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) tarp sandorio šalių nebuvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Nurodo, kad CK 1.91 str. 1 d. nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, sudarytas sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad apgaulė gali būti tylėjimas, tai yra aplinkybių, kurias, žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

Atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo dalis naikintina, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.) ieškinį atmesti, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista. Apylinkės teismo sprendime daromos išvados neatitinka byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu bei neparemtos įstatymais (CPK 185 str.), kuo teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas CPK 330 str. ir CK 1.91 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (320 str.) ir atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje nurodytą ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką (CPK 42, 135 str.). Byloje ieškovė prašo iš dalies pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2003 m. birželio 2 d., patvirtintą Molėtų rajono 1-jo notarų biuro notarės F. Vaitavičiūtės, registro Nr. 2125, kuria, ji, U. K., pardavė E. D. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise 416/3579 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Puntuko kadastrinėje vietovėje, kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Sandoris ar jo dalis, kuris yra sudarytas ir patvirtintas notaro dėl nekilnojamojo turto pardavimo, gali būti teismo pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės CK 1.91 straipsnio pagrindu pagal šio sandorio nukentėjusios šalies ieškinį, ieškovei įrodžius (CPK 178 str.), jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės ir todėl gali būti pripažintas negaliojančiu, tačiau tokių aplinkybių ieškovė byloje neįrodė (CPK 178 str.). Iš ieškinio (t. 1, b. l. 3–5) matyti, kad ieškovė šio reikalavimo pagrindu, būtent, nuodo, tik atsakovų apgaulę, kuri pasireiškia visišku neigimu jai vedus bet kokias derybas su atsakovais dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, kaip ir neigimu, kad, ji, ieškovė, kreipėsi į notarą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo paruošimo, sutarties dėl šio žemės sklypo pardavimo sudarymo ir jos pasirašymo su atsakovais pas notarą ir kad notaras tokią sutartį patvirtino (įformino). Ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovai prieš jos, ieškovės, valią savo nuosavybėn įsigijo (nusipirko) jai nuosavybės teise priklausiusias 416/3579 dalių (arba 4,16 ha) žemės sklypo iš kartu su trečiaisiais asmenimis turimo bendro 35,79 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Puntuko kadastrinėje vietovėje pagal 2003 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos, U. K., ir B. K. (iš sandorio vienos sandorio šalies, tai yra, pardavėjų pusės) bei pirkėjos E. D., kuri patvirtinta Molėtų rajono 1-jo notarų biuro notarės F. Vaitavičiūtės registro Nr. 2125. Ieškinyje, nurodydama aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, tai yra faktinį ieškinio pagrindą (ieškinio pagrindo ar dalyko ieškovė vėliau nė kiek nekeitė ir nepapildė, o tai daryti įstatymas leidžia tik rašytiniu pareiškimu ir jei teismas jį priima – CPK 141 str.1, 3 d.) nurodo, šias aplinkybes. Ji iš viso nesikreipė į notarą dėl šio žemės sklypo pardavimo, nes jo neketino parduoti. Ji nesitarė su atsakovais dėl jai priklausančios sklypo dalies pirkimo-pardavimo, nesikreipė į Molėtų pirmąjį notarų biurą nei į kitą notarų biurą tuo klausimu ir nesiuntė atsakovams ir kitiems bendrasavininkiams (bendraturčiams) pranešimo apie ketinimą parduoti savo žemę, nesiderėjo su jais dėl kainos, ji nesanti pasirašiusi žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartyje, todėl jai kelia abejones ar ji pasirašė minimą sutartį. Ji taip pat negavo iš atsakovų ir pinigų už jai priklausančią žemės sklypo dalį, kuri minėta sutartimi parduota. Kad ji nebėra minimo žemės sklypo savininkė, ji sužinojusi tik 2006-03-02 iš VĮ Registrų centro duomenų, pastebėdama, kad jos, kaip minėtos žemės sklypo savininkės, bendraturtės, nebėra įrašyta registre, o atsakovai yra įregistruoti bendraturčiais į 716/3579 dalių nurodyto žemės sklypo, todėl pareiškė šį ieškinį. Taigi ieškovė iš esmės visiškai neigia atlikusi bet kokius veiksmus dėl ginčo žemės sklypo pardavimo įskaitant ir nuvykimą pas notarą, žemės sklypo sutarties sudarymą pas notarą, jos pasirašymą, tai yra, absoliučiai neigia tokios sutarties sudarymo ir egzistavimo faktą. Todėl iš esmės ieškovė nurodomo ieškinio pagrindo, kuriuo ji prašo panaikinti ginčijamą sutartį, kaip sudarytą dėl apgaulės, niekuo neįrodo, nes byloje yra pateikti rašytinai įrodymai, būtent, pati 2003 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp jos, U. K. ir jos pasirašyta bei pirkėjos E. D., kuri patvirtinta Molėtų rajono 1-jo notarų biuro notarės F. Vaitavičiūtės registro Nr. 2125. Kaip jau aukščiu minėta, ieškovė ieškinyje nenurodo jokių konkrečių aplinkybių (ieškinio faktinio pagrindo), kaip ir kokiais atsakovų konkrečiais tyčiniais veiksmais ar nutylėjimu aplinkybių ji buvo suklaidinta, arba, kad tokius veiksmus atliko trečiasis asmuo tai žinant atsakovams, kurias žinodama ji nebūtų sudariusi sandorio (CK 191 str.1, 3 d., 5 d.). Ieškovė dalyvaudama pirmosios instancijos teismo posėdyje 2006-06-30 po teisėjos pranešimo apie bylą į teismo klausimą atsakė (t. 1, b. l. 87–89), teismo posėdžio protokolas), kad, kai buvo sudaroma sutartis pas notarę, kurią ji ginčija, jos nepasirašė, niekur nepasirašė, bet nurodė, kad yra sena ir visko nepamena, negali pasakyti ar jos parašas (sutartyje). Teismas šiame posėdyje prašant atsakovams priėmė nutartį ir paskyrė rašysenos ekspertizę (t.1, b. l. 87–89, 93–94), o bylos šalys daugiau paaiškinimų teismui nedavė. Teismas pavedė ekspertams ištirti ir atsakyti į klausimą, ar 2003 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, registro Nr. 2125 dėl 716/3579 žemės sklypo dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Puntuko kadastrinėje vietovėje pardavimo už pardavėją U. K. pasirašė pati U. K. ar kitas asmuo. Rašysenos ekspertizė, kuri atlikta ir 2006-11-17, surašytas ekspertizės aktas Nr. 11-2147 (06) (t. 1, b. 1. 14–116), atsakė į teismo klausimą ir nustatė, kad minimą sutartį už pardavėją pasirašė pati U. K. Iš teismo posėdžio protokolo, kuris įvyko 2007-04-06 jau turint rašysenos ekspertizės išvadą, kad ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį yra pasirašiusi pati ieškovė (t. 2, b. l. 44–54, teismo posėdžio protokolas), ieškovė, dalyvaudama šiame pasėdyje, prispirta tokių įrodymų, jau nurodė iš esmės kitokias aplinkybes negu ieškinyje, dėl ginčijamos sutarties, kaip fakto buvimo ir jos sudarymo, nurodydama tam tikras aplinkybes, kuriomis ji jau pripažįsta buvusi nuvykusi pas notarą, pas kurią atvyko kartu su dukra, trečiuoju asmeniu B. K. Nurodė, kad ji atvažiavo sveika, bet ten suviduriavo, notarei ir atsakovams pasakius, ji pasirašiusi kažkokius dokumentus gal trijose vietose, tačiau už ką ir dėl ko nežino. Niekas jai nesakė, neaiškino, kad formina žemės jos žemės sklypo pirkimą pardavimą, o ji nepaklausiusi notarės, už ką ji pasirašo, pati nieko nežiūrėjusi. Galvojusi, kad duktė B. K. tvarko savo vaikams testamentą, o ji esanti liudytoja. Ji žemės sklypo negalvojo parduoti ir nepardavė. Pas notarę ji buvusi vieną kartą, nurodė, kad dar esanti pasirašiusi notaro žurnaluose, kur yra įrašyti registrų numeriai, o kad būtų balandžio mėnesį pas notarą pasirašiusi pranešimus apie ketinimą parduoti savo žemę nežino. Notarė nesakiusi, kad siunčiami jos pranešimai kitiems vaikams. Šiame posėdyje ieškovė teismui į klausimą, kodėl skiriasi jos paaiškinimai nuo praeitame teismo posėdžio duotų jos parodymų nurodė, kad nežino, to negali paaiškinti. Tokius ieškovės paaiškinimus ir jos užmiršimą, ką ji yra dariusi dėl savo žemės sklypo pardavimo paneigia byloje esantys priešingi įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė buvo atvykusi pas notarę dėl savo žemės sklypo pardavimo, kur įstatymo nustatyta tvarka sutvarkė, atliko reikiamus veiksmus ruošiantis parduoti savo žemės sklypą ir juos galutinai įformino 2003 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, registro Nr. 2125, kuri įstatymo nustatyta tvarka patvirtinta notaro. Tai patvirtina atsakovų paaiškinimai, trečiojo asmens notarės F. V., trečiojo asmens B. K., kurių paaiškinimais netikėti nėra jokio, pagrindo, o taip pat iš dalies ir kitų trečiųjų asmenų paaiškinimai, tiek, kiek jie žino, žemės sklypo pardavimo aplinkybes, kurie nors patys tiesiogiai nedalyvavo sandorio sudaryme, ir pateikti rašytiniai įrodymai, būtent, 2003 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. 2125, pačios ieškovės pasirašyti ir per notarę nusiųsti bendraturčiams pranešimai apie ketinimą parduoti žemės sklypą, kiti rašytiniai įrodymai, kaip ir dalinis pačios ieškovės paaiškinimas, kuriuo ji pripažįsta jau buvusi pas notarę ir ten pasirašiusi kažkokius dokumentus, bet neatsimena kokio turinio dokumentus. Toks ieškovės dalinis prisiminimas apie jos apsilankymą pas notarę, faktiškai įrodo ir reiškia, kad ieškovė, tik įrodymų prispirta, ėmė pripažinti tik teisme kai kurias sandorio sudarymo aplinkybes, tačiau tik tiek, kiek jai naudinga nutylėti visas esmines sandorio sudarymo aplinkybes, ir tokiu būdu toliau neigti, kad ji pati, savo valia sudarė savo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurią pati pasirašė ir kurią patvirtino notarė. Tuo ji iš esmės patvirtina nesąžiningą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis, akivaizdų nenorą pateikti teismui įrodymus (CPK 7 str. 2 d.). Ieškovės ieškinio nepagrįstumą patvirtina, pirmiausia, būtent, 2003 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. 2125, kurią pasirašė sutarties šalys ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtino Molėtų rajono 1-notarų biuro notarė F. Vaitavičiūtė (t. 1, b. l. 55, sutartis), kaip ir prieš tai pačios ieškovės 2003-04-28 pasirašytas pareiškimas, (reg. Nr. 1576) notarų biurui (t. 1 b. l. 63), kuriuo pareiškia, kad ji atsisako pirmenybės teisės pirkti dalį žemė sklypo iš bendraturtės. Ieškovės siekimą parduoti žemės sklypą įrodo ir jos, U. K., 2003-04- 28 surašytas ir jos pasirašytas prašymas (t. 2, b. l. 16) Molėtų rajono 1-am notarų biurui, kuriuo ji prašo persiųsti visiems tretiesiems asmenims, įskaitant ir B. K. pareiškimą, kuriuo praneša, jog ruošiasi parduoti už 5000 Lt jai priklausančią žemės sklypo dalį – 416/3579 dalių (CK 4.79 str.). Šio prašymo išsiuntimą (faktą) patvirtina Lietuvos pašto registruotojo pašto įteikimo pranešimai ir šaknelės apie minėtų siuntų įteikimą adresatams, kaip ir Lietuvos pašto kvitai (t. 1, b. l. 21), kas įrodo, kad notarė tokius veiksmus tik ieškovės prašymu atliko. Liudijimai notarės (t. 1, b. l 71,72) ir banko kvitas (t. 1. b. l. 72), įrodo, kad notarė perdavė ieškovės ir trečiojo asmens B. K. pareiškimus visiems tretiesiems asmenims apie ketinimą parduoti joms priklausančius žemės sklypus, kurie jiems buvo įteikti 2003-04-30 (pinigus už šių dokumentų persiuntimą banke sumokėjo U. K., o jų siuntimas viename voke nėra draudžiamas).Visi šie paminėti notariniai dokumentai, kaip patvirtino teismui, tretysis asmuo notarė F. Vaitavičiūtė yra tinkamai suregistruoti notaro vedamose registrų knygose, ką ir patvirtina jų nuorašai (2, b. l. 26–30 ir b. l. 31–34), o nedideli netikslumai registro knygoje dėl parduotino sklypo dalių nėra esminės klaidos, neleidžiančios sudaryti sandorio, kadangi šiuos įrašus galėjo daryti ir notaro sekretorė, bet tai esmės dėl tų registracijos nekeičia (jie yra įregistruoti). Notarė pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad šalys susitarė dėl tokio sandorio, kokį jos sudarė, pačios, o ji, kaip notarė, paklausė ieškovės, ar supranta, ką ji daro, kuri patvirtino, kad supranta viską.Ji matė, kaip šalys atsiskaitinėjo, tačiau ji nežiūrėjo kiek ir kaip tai buvo daroma. Ieškovė į viską reagavo sąmoningai, o ji, notarė, suprato, kad ieškovė buvo veiksni, o jos nurodomas negalavimas (viduriavimas prieš sandorio sudarymą) sandoriui sudaryti jokios esminės įtakos neturėjo. Todėl ji sandorį ir patvirtino. Kad notarė apylinkės teismui davė teisingus paaiškinimus, jog aiškinosi su šalimis sudaromo sandorio turinį, esmines jo sąlygas, o taip pat aiškinosi visos sutarties esmę, šalių nurodytas sutarties sąlygas, jos pasekmes sudarius tokią sutartį, bei įsitikino ieškovės veiksnumu, teismui patvirtina pati sutartis, joje įrašytos sutarties sąlygos, kurios yra aiškiai ir suprantamai išdėstytos. Todėl apygardos teismui nekyla abejonių, kad notarė išaiškino ieškovei sutarties esmę ir įsitikino ieškovės veiksnumu, jos valia sudaryti tokią sutartį, kuri yra patvirtinta.. Byloje nėra jokių medicininių ir kitokių duomenų apie ieškovės atminties sutrikimus, ar jos nesugebėjimą suvokti įvykių reikšmės ir esmės (vien senyvas amžius to nepatvirtina), o notarė matė, ir tai, kad jie, atsakovai, su ieškove prieš pat sutarties patvirtinimą atsiskaitinėjo už perkamą žemę, bet į šį veiksmą nesikišo. Tokias sandorio sudarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismui, kaip ir apygardos teismui patvirtino atsakovai E. ir S. D., kurie sandorio sudarymo metu buvo kartu su ieškove notarės biure. Atsakovas S. D. apygardos teismui parodė, kad ieškovė yra geros atminties, pati tvarko visus savo reikalus, kaip ir buvo sandorio pasirašymo dieną. Atsakovai savo apeliaciniame skunde , būtent, ir nurodo, tokias pat sandorio sudarymo ir jo patvirtinimo pas notarą aplinkybes, kurias jie nurodė ir pirmosios instancijos teismui, tai yra, nurodo, kad minėtos aplinkybės yra tikros aplinkybės ir nėra ir negali kilti jokių abejonių dėl ieškovės neveiksnumo arba, kad ji nesuprato kokią sutartį pasirašė pas notarą. Kad tokie notarės ir atsakovų parodymai atitinka tikrovę, matyti iš patvirtintos ginčijamos sutarties turinio. Pirkimo- pardavimo sutarties 9 punkte, kaip teisingai atkreipia dėmesį savo skunde apeliantai, notarė įrašė, kad sutartis perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir kaip atitinkanti šalių valią, priimta ir pasirašyta. Todėl jokia apgaulė iš atsakovų pusės nėra nustatyta ir nėra pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia toje dalyje ir tais argumentais, tai yra, CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip prašo ieškovė, pagal tas faktines aplinkybes, kurias ieškovė nurodo ieškinyje.Be to, sutarties 7 p. nurodyta, kad šalims yra išaiškintas CK 6.393, 6.398 straipsnių turinys, tai yra, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui atsiranda nuo nekilnojamojo perdavimo ir surašius jo perdavimo aktą, kurį pasirašo abi šalys. Toliau šiame punkte įrašyta, kad šalys pareiškė, jog ši sutartis yra kartu ir perdavimo–priėmimo dokumentas, kadangi pardavėja perdavė žemės sklypą pirkėjai prieš pasirašant sutartį, o taip pat, kad pasirašant sutartį pardavėjos perdavė pirkėjai žemės sklypo planą ir jo servitutų bei naudojimo apribojimų sąlygų aprašymą. Ši aplinkybė yra svarbi dėl galimybės ginčyti sandorį, kadangi pagal įstatymą, CK 1.79 straipsnį, šalis patvirtinusi sandorį, netenka teisės jį ginčyti, kuriame yra įtvirtinta prezumpcija, kad sandorio ar jo dalies įvykdymas, reiškia jo patvirtinimą. Taigi ieškovė šio sandorio nebegali ginčyti ir dėl jo patvirtinimo, kadangi atsakovei (atsakovams) žemės sklypas yra perduotas dar sandorio sudarymo dieną ir yra tai nurodyta pačioje sutartyje. Šį žemės sklypą realiai po sutarties sudarymo naudojo ir naudoja tik atsakovai. Todėl ieškovė savo ieškinio reikalavimo ir aplinkybių, pati duodama tokius paaiškinimus teismui, kuriuo ji prašo panaikinti ginčijamą sutartį, kaip sudarytą dėl apgaulės, niekuo neįrodo, tai yra, neįrodo, paties suklydimo fakto, kuris pagal ieškovę, yra jos atvykimo pas notarę tikslu sudaryti savo žemės sklypo ir žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo faktų nebuvimas, kaip ir aplinkybių, kad ji dėl atsakovų, kokių nors tyčinių veiksmų ar aplinkybių nutylėjimo, buvo suklaidinta, arba, kad tokius veiksmus atliko koks nors trečiasis asmuo tai žinant atsakovams, kurias žinodama, ji nebūtų sudariusi sandorio (atsakovu byloje nėra traukiama notarė, tvirtinusi sandorį). Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad tarp ginčo šalių būtų buvę kitokie susitarimai dėl ginčo žemės sklypo kitokio perleidimo, o ieškovės visų minėtų aplinkybių absoliutus neigimas, tik patvirtina faktą, jog ji suvokė, kad yra sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kurią notarė ir patvirtino.

Apeliacinis teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti ir vertinti aplinkybių, kurių ieškovė nenurodo ieškinyje, kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių (CPK 42 str., 135 str. 1 d. 2 p., 141 str.), o , kaip matyti iš sprendimo motyvų ir tenkinti ieškinį. Ieškovė negrindžia savo ieškinio, kad ji sandorio sudarymo metu buvo neveiksni ir dėl to nesuprato, kokius dokumentus pasirašė pas notarę, kad notarė jai neišaiškino sudaromo sandorio esminių sąlygų ir pasekmių, kad daiktas parduotas dėl per mažos kainos, kad atsakovai nesiekė sudaryti atlygintinės pirkimo–pardavimo sutarties ir kitomis aplinkybėmis, nenurodytomis ieškovės ieškinio pagrindu. Ieškinio pagrindą ir dalyką teisę turi nurodyti tik ieškovas ir tai turi daryti tik įstatymo nustatyta tvarka, o ne teismas. Toks šių procesinių teisių įgyvendinimo ribojimas yra nustatytas, siekiant civilinio proceso tikslų įgyvendinimo, nustatant, kad šalių procesinės teisės turi būti įgyvendinamos tik įstatymo nustatyta tvarka ir ne kitaip, nes šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.). Dėl šių nustatytų aplinkybių atsakovų apeliacinis skundas iš esmės yra pagristas ir tenkinamas, panaikinama sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas, ir ieškovės ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas, o kita spendimo dalis paliekama nepakeista. Nėra pagrindo taikyti ieškovės turtui laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovai nėra pareiškę priešieškinio ieškovei ir nėra jų naudai priimamas teismo sprendimas, o bylinėjimosi išlaidos yra išieškomos CPK nustatyta tvarka. Priėmus naują sprendimą minėtoje bylos atitinkamai pakeistinas teismo išlaidų paskirstymas šalims (CPK 92, 93 str. 4 d.), kurios priteisiamos iš pralaimėjusios bylą šalies, iš ieškovės atsakovų naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p. kolegija

NUSPR ENDŽIA:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės U. K. ieškinį atsakovams atmesti.

Priteisti iš U. K., a. k. (duomenys neskelbtini), S. D., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 633,99 Lt žyminio mokesčio, 423,03 Lt išlaidų už ekspertizę ir priteisti 264,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.