Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei G. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo R. Š. ieškinys atsakovei G. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.2017-10-19 parengiamojo teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui taikos sutartį, prašė taikos sutartį patvirtinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-19 nutartimi patvirtino ieškovo R. Š. ir atsakovės G. Š. 2017-10-19 sudarytą taikos sutartį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-127-897/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-27747-1019/2017 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei G. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teismas nurodė, kad taikos sutartis tvirtintina, nes jos turinys neprieštarauja įstatymams, šalių, nepilnamečių vaikų ir kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams ir civilinę bylą nutraukė. Teismas išaiškino, kad kadangi vaikų gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančios motinos bendravimas su nepilnamečiais vaikais dėl objektyvių priežasčių gali keistis, be to, išlaikymo prievolė vaikams yra tęstinio pobūdžio, su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo dydžio bei formos pakeitimo šalys gali kreiptis į teismą be apribojimų, todėl šiuo atveju negalioja bylos nutraukimo pasekmė dėl draudimo kreiptis į teismą vėl.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. Š. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Priešingai nei atsakovė buvo nurodžiusi derybų metu, jokių vykdomųjų bylų atsakovė neturi, o atsakovės vardu yra registruotas automobilis AUDI A3. Ieškovas ir jo atstovas bei teismas buvo suklaidinti atsakovės pateikta tikrovės neatitinkančia informacija apie jos itin sunkią finansinę padėtį ir todėl sutiko, kad atsakovė nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėtų tokią mažą pinigų sumą. Apelianto įsitikinimu, patvirtinta taikos sutartis pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, kadangi nustatytas nepilnamečiams vaikams atsakovės teiktinas išlaikymas yra per mažas. Atsakovė iki šiol piktybiškai neteikia nepilnamečiams vaikams jokio išlaikymo.

Atsakovė G. Š. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-10-19 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-10-19 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Apeliantas skundžiamos nutarties neteisėtumą grindžia tuo, kad esą atsakovė suklaidino jį, pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos itin sunkią finansinę padėtį, o tai buvo esminis faktorius, lėmęs ieškovo apsisprendimą dėl taikos sutarties sąlygų. Apelianto teigimu, taikos sutartimi patvirtintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra per mažas ir pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.CK 6.983 straipsnyje įtvirtinta taikos sutarties samprata, pagal kurią taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia (6.983 straipsnio 2 dalis).CK 6.985straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (1 dalis). Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (2 dalis). Procesas civilinėje byloje, užbaigtoje teismo nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, kaip ir užbaigtoje teismo sprendimu, gali būti atnaujinamas, jeigu nustatomi CPK 366 straipsnyje nurodyti pagrindai (CPK 365 straipsnio 1 dalis).CPK 42 straipsnio nuostatos suteikia ieškovui ir atsakovui teisę bylą baigti taikos sutartimi, ribojant teismo teisę tvirtinti šalių taikos sutartį tik tuo atveju, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.Remiantis CPK 140 straipsnio 3dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas R. Š. ir atsakovė G. Š. pateikė teismui 2017-10-19 sudarytą taikos sutartį ir pareiškė prašymą ją patvirtinti, nurodydami, kad taikos sutartimi yra išspręsti visi šalių ginčai ir kad jiems yra išaiškintos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės. Ginčo šalys sudarytoje taiko sutartyje nenurodė, kodėl yra susitariama dėl atitinkamų taikos sutarties sąlygų ir kas lėmė joje nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.Apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teismui spręsti, kad taikos sutartis buvo sudaryta apgaulės įtakoje ar nesant ieškovo laisvos valios.Apeliantas skunde nurodo, kad jam tapo žinoma, jog atsakovės finansinė padėtis yra geresnė, nei ji teigė taikos sutarties sudarymo metu, todėl ji esą gali teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nors apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvios galimybės nustatyti, kokios aplinkybės lėmė taikos sutarties sąlygų turinį, tačiau skundo pagrįstumą šiuo aspektu galima įvertinti kontekste apelianto nurodytų argumentų apie atsakovės skolinius įsipareigojimus, vykdomus išieškojimus ir jos turimą turtą - automobilį AUDI A3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis jam suteikta teise savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai yra būtina teisingai išspręsti bylą, VĮ Regitros registro duomenimis nustatė, jog atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė paaiškino, kad automobilį pardavė. Apelianto argumentai, kad iš atsakovės išieškoma suma esą yra mažesnė nei 300 EUR, t. y. priešingai nei teigė pati atsakovė taikos sutarties sudarymo metu, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad antstolė Virginija Meškauskienė išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai iš atsakovės vykdo 330,98 EUR sumos išieškojimą, o bendra išieškotina suma siekia 443,18 EUR, taip pat antstolis Dalius Traigys vykdo išieškojimą iš atsakovės ieškovo naudai ir bendra skolos ir vykdymo išlaidų suma byloje yra 787,20 EUR. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodyti argumentai ir teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti atsakovės sąžiningumu taikos sutarties sudarymo metu.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažinti, kad patvirtina taikos sutartis pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, taip pat nėra pagrindo. Apeliantas teismui nepateikė įrodymų, kad taikos sutartimi nepilnamečiams vaikams nustatytas išlaikymo dydis nėra pakankamas jų poreikių užtikrinimui. Būtina atsižvelgti į CK 3.192 straipsnio nuostatas, įpareigojančias materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams teikti abu tėvus, todėl atitinkamą pareigą turi ne tik atsakovė, tačiau ir ieškovas, proporcingai savo turimai turtinei padėčiai. Aplinkybėmis, susijusiomis su abiejų šalių turtinės padėties palyginimu ir nuo to priklausančio išlaikymo dydžiu, apeliantas nesirėmė ir jų neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad bendras šalių teiktinas išlaikymas nepilnamečiams jų vaikams yra nepakankamas ir neužtikrins vaikų poreikių patenkinimo.Kaip matyti iš skundžiama nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, atsakovė įsipareigojo kiekvienam vaikui kas mėnesį teikti 125 EUR išlaikymą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Nors nagrinėjamuoju atveju taikos sutartimi sutarto išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra mažesnis, nei pusė minimalios mėnesinės algos, vien ši aplinkybė nėra pakankama tam, kad taikos sutarties sąlygas pripažinti prieštaraujančiomis nepilnamečių vaikų interesams. Visų pirma, sutartas mokėti išlaikymo dydis nėra ženkliai mažesnis už pusę minimalios mėnesinės algos. Be to, taikos sutarties 4 punktu atsakovė įsipareigojo padengti ½ dalį papildomai patiriamų išlaidų, susijusių su nepilnamečių vaikų sveikata, o 5 punktu atsisakė išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-29 išduotą vykdomąjį raštą. Akivaizdu, kad šalių susitarimą dėl teiktino išlaikymo dydžio sąlygojo ir atsakovės įsipareigojimas dalyvauti vaikų sveikatos priežiūros išlaidose, ir jos atsisakymas nuo išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai (CK 3.201 straipsnio 1 dalis), spręsti, jog taikos sutarties sąlygos prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, nėra pagrindo.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.