Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-06 · Administracinė byla Nr. P-438-218-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
P-438-218-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
V.S.
Atsakovas
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Kategorijos
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-438-218/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-318/2009 pagal pareiškėjo V.S. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas (VPK), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas skundu prašė teismo: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD prie VRM arba Departamentas) 2008-02-11 sprendimą Nr.5-S-l127; 2) įpareigoti Departamentą suteikti pareiškėjui vyresniojo inspektoriaus laipsnį.

Paaiškino, kad sprendimas, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui vyresniojo inspektoriaus laipsnį dėl to, kad jis neturi aukštojo išsilavinimo, yra neteisėtas. Specialūs nekariniai laipsniai pareigūnams suteikiami vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu (toliau – Statutas) ir Vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

Žemesnės instancijos teismas

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A10-674/2007 teigdamas, kad Statutas nesieja pareigūno turimo išsilavinimo lygio ir teisės į aukštesnį vidurinės grandies pareigūno laipsnį, o išsilavinimo lygis ir atitikimas kitiems pareigybės aprašyme nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams reikšmingas tik suteikiant vidaus tarnybos inspektoriaus laipsnį, t. y. pirminį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį (Statuto 14 str. 5 d.). Statuto 13 str. 1, 14 str. 6 ir 16 dalių, Taisyklių 5 punkto analizė pareiškėjui suponuoja išvadą, jog aukštesnis vidaus tarnybos ar policijos laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į nustatytus kriterijus, kurių sąrašas yra baigtinis: einamos pareigos, pareigūno kvalifikacija, nuopelnai einant pareigas, ištarnavimas vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi ne mažiau kaip 2 metus, ar vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi ne mažiau kaip 2 metus. Pareiškėjo teigimu, teisės aktai nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl aukštesnio vidaus tarnybos laipsnio suteikimo, ir juose tiesiogiai nėra numatyta, kad asmuo, norintis gauti vidaus tarnybos vyresniojo inspektoriaus laipsnį, privalo turėti aukštąjį išsilavinimą.

Be to, pagal Taisyklių nuostatas, pareigūno laipsnis susietas su pareigybe, t. y. su jos pavadinimu, hierarchija karjeros sistemoje ir vidaus reikalų įstaigų hierarchija. Pažymėjo, kad pagal asmenines ir dalykines savybes bei pagal kitus profesionalumo kriterijus už pavyzdingą tarnybą, gerus darbo rezultatus, kvalifikaciją ir nuopelnus tiek tiesioginis, tiek ir vyresnysis vadovas jį įvertino teigiamai bei siūlė suteikti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, todėl, remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas dirba tyrėjo pareigose, jam turi būti suteiktas vyresniojo inspektoriaus laipsnis. Nurodė, kad vidaus tarnyba grindžiama inter alia lygiateisiškumo, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais (Statuto 3 str.1 d.). Statuto 3 str.7 dalyje įtvirtintas vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumus (padidėjusį pavojų gyvybei ar sveikatai, sugriežtintą atsakomybę, ilgesnį darbo laiką ir įvairius su tarnyba susijusius apribojimus) kompensuoja atitinkamos socialinės garantijos. Iš Statuto 3 str. 8 dalyje įtvirtinto teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principo kyla prezumpcija, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, jog valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pareigūnų pagal šį Statutą bei kitus įstatymus teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui. Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas tarnybos tęstinumas, o 2 str. 2 dalyje nustatyta, kad iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statutui. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, sumažino pareiškėjo socialinių garantijų apimtį, todėl minėtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu (b. l. 2 – 4).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad, vadovaujantis Statuto 14 str. 16 dalimi, pareigūnų laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų atitinkamų pareigų ir pareigūnų laipsnių suteikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras ir šiuo pagrindu ministro 2004-03-02 įsakymu Nr.IV-52 buvo patvirtintos „Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo taisyklės“. Nurodė, kad atsakovas gavo VRM Personalo departamento 2004-05-13 raštą Nr. 2D-489, 2006-09-13 raštą Nr.2D-915 ir VRM 2006-10-10 raštą Nr. 1D-7558(2), 2007-10-11 raštą Nr.lD-7896-(2) „Dėl aukštesnių specialių nekarinių laipsnių suteikimo“, kuriuose buvo nurodoma, kad pagal Statuto 14 str. 6, 8, 9 ir 13 dalis aukštesnis laipsnis suteikiamas tik tiems pareigūnams, kurie, be kitų Statuto 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra įgiję aukštąjį (aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį) išsilavinimą, todėl atsakovas grąžino teikimą dėl aukštesnio laipsnio pareiškėjui suteikimo. Mano, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą atsakovu turi būti patraukta VRM, kaip institucija atsakinga už laipsnių suteikimą vidaus reikalų sistemoje (b. l. 14-15).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje tarnauja nuo 1992 m. kovo 1 dienos, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą (Tarnybos byla Nr. 1330, b. l. 1-2). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-05-26 įsakymu Nr. TE-259 pareiškėjui nuo 2003-05-01 patvirtintas specialus nekarinis policijos inspektoriaus laipsnis (adm. b. l. 9-10). Pareiškėjas nuo 2003-05-01 dirba Vilniaus m.VPK Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Vilkpėdės policijos nuovados inspektoriumi, o nuo 2003-12-08, pakeitus pareigybės pavadinimą – Vilniaus m.VPK Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Vilkpėdės policijos nuovados tyrėju (B pareigybės lygis, 6 kategorija) (Tarnybos byla Nr.1330, b. l. 1-2).

Pareiškėjo tiesioginis vadovas, Vilniaus m. VPK Antrojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atsižvelgęs į pareiškėjui skirtus paskatinimus, į tai, kad pareiškėjas nuolat kėlė kvalifikaciją, gerai išmano darbo specifiką, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, 2008-01-15 surašė teikimą suteikti pareiškėjui - inspektoriui V.S., Vilniaus m. VPK Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjui, aukštesnį specialųjį nekarinį policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį. Vilniaus m. VPK Antrojo policijos komisariato viršininkas šiam teikimui pritarė (b. l. 9-10). Generalinio komisaro pavaduotojas, išnagrinėjęs 2008-01-15 teikimą, pasirėmęs VRM Personalo departamento 2004 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 2D-489 ir 2006 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2D-915 bei VRM 2006 m. spalio 10 d. raštu Nr. 1D-7558(2) ir 2007 m. spalio 11d. raštu Nr. 1D-7896-(2), kuriuose nurodyta, jog aukštesnis laipsnis vidurinės ir aukštesniosios grandies policijos pareigūnams gali būti suteikiamas tik įgijus aukštąjį išsilavinimą, ir, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas neturi aukštojo išsilavinimo, 2008-02-11 raštu Nr.5-S-l127 teikimą suteikti pareiškėjui aukštesnį specialųjį nekarinį policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį grąžino Vilniaus m.VPK viršininkui (b. l. 8).

VRM Personalo departamento direktorės 2004-05-13 rašte Nr. 2D-489 Vadovybės apsaugos departamentui prie VRM nurodyta, kad, nors Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme nenumatytas tiesioginis draudimas suteikti aukštesnį laipsnį pareigūnui, kuris neturi einamoms pareigoms eiti būtino išsilavinimo, tačiau toks draudimas seka iš Statuto 14 str. 4-6 dalyse įtvirtinto reglamentavimo. Kadangi pareigūno turimas išsilavinimas yra pagrindinis jo kvalifikacijos rodiklis, apsprendžiantis jo atitikimą pareigoms, todėl reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą yra privalomas sprendžiant aukštesnio policijos laipsnio suteikimo vidurinės ir aukštesniosios grandies pareigūnams klausimą (b. l. 29-30), o 2006-09-13 rašte Nr. 2D-915 nurodyta, kad Statuto 14 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas aukštesnio policijos laipsnio suteikimą sieja ne tik su būtinumu pareigūnui ištarnauti tam tikrą laikotarpį turint atitinkamą laipsnį, bet ir su kvalifikacija, nuopelnais einant atitinkamas pareigas, be to, šio straipsnio 14 dalis nustato, kad pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas. Todėl sprendimas dėl aukštesnio laipsnio pareigūnui suteikimo gali būti priimtas tik tuomet, kai pareigūnas atitinka visus formaliuosius (stažas, atitinkamos pareigos, kvalifikacija, tarnybinės nuobaudos neturėjimas) ir neformaliuosius (nuopelnai einant pareigas) kriterijus. Pažymėta, kad neatitikimas reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą viduriniosios, aukštesniosios, aukščiausiosios grandies pareigūnams, pagal įstatymą užkerta kelią spręsti klausimą dėl aukštesnio laipsnio jiems suteikimo (b. l. 20-22).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad specialūs nekariniai laipsniai pareigūnams suteikiami vadovaujantis Statutu, kurio 13 str. 1 dalis nustato, kad pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams, vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatomi specialūs pareigūnų nekariniai laipsniai (toliau – laipsniai). Vadovaujantis Statuto 14 str. 5 dalimi, vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus, o šio straipsnio 6 dalis nustato, kad aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja: 1) vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus; 2) vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus, o pagal Statuto 14 str. 16 dalį pareigūnų laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų pareigų, pareigūnų laipsnių suteikimo ir pervardijimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Tokią tvarką Ministras patvirtino 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52, o 2006 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 1V-414 redakcijos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktas nustato, kad aukštesnis vidaus tarnybos ar policijos laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į einamas pareigas, pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant pareigas bei laikantis Statuto 14 straipsnyje nustatytų terminų bei sąlygų. Taisyklių 7 punktas nustato, kad tiesioginis pareigūno vadovas per 10 darbo dienų nuo Statuto 14 straipsnyje nustatytų pagrindų atsiradimo dienos parengia teikimą dėl aukštesnio vidaus tarnybos ar policijos laipsnio suteikimo pareigūnui ir pateikia jį savo tiesioginiam vadovui (toliau – vyresnysis pareigūno vadovas) išvadai dėl vidaus tarnybos ar policijos laipsnio suteikimo parašyti; vyresnysis pareigūno vadovas išvadą dėl vidaus tarnybos ar policijos laipsnio suteikimo parašo per 3 darbo dienas nuo teikimo gavimo dienos. Pagal Taisyklių 8 punktą, vyresniajam pareigūno vadovui parašius išvadą dėl vidaus tarnybos ar policijos laipsnio suteikimo, teikimas teisės aktų nustatyta tvarka pateikiamas vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę suteikti pareigūnui vidaus tarnybos ar policijos laipsnį. Taisyklių 10 punktas nustato, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas, turintis teisę suteikti pareigūnui vidaus tarnybos ar policijos laipsnį, gavęs teikimą, paveda vidaus reikalų įstaigos personalo tarnybai patikrinti, ar pareigūnui gali būti suteiktas aukštesnis vidaus tarnybos ar policijos laipsnis. Nustačiusi, kad aukštesnis vidaus tarnybos ar policijos laipsnis pareigūnui gali būti suteiktas, vidaus reikalų įstaigos personalo tarnyba parengia įsakymo dėl vidaus tarnybos ar policijos laipsnio suteikimo projektą ir pateikia jį pasirašyti vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę suteikti pareigūnui vidaus tarnybos ar policijos laipsnį, arba pateikia vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę suteikti pareigūnui vidaus tarnybos ar policijos laipsnį, pasirašyti įsakymo projektą, pateiktą kartu su teikimu.

Nustačius, kad aukštesnis vidaus tarnybos ar policijos laipsnis pareigūnui negali būti suteiktas, vidaus reikalų įstaigos vadovas, turintis teisę suteikti pareigūnui vidaus tarnybos ar policijos laipsnį, grąžina teikimą vidaus reikalų įstaigai, kurioje tarnauja pareigūnas, nurodydamas priežastis, dėl kurių pareigūnui negali būti suteiktas aukštesnis laipsnis. Vidaus reikalų įstaigos vadovas, turintis teisę suteikti pareigūnui vidaus tarnybos ar policijos laipsnį, įsakymą dėl vidaus tarnybos ar policijos laipsnio suteikimo pasirašo arba teikimą grąžina per 20 darbo dienų nuo teikimo gavimo vidaus reikalų įstaigoje dienos.

Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 1 dalimi nustatyta, kad pareigūnai, iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo tarnavę vidaus reikalų sistemoje (...) Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto nustatyta tvarka laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Statuto patvirtinimo įstatymo nustatyta tvarka. Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 dalis numato, kad pareigūnai, kurie neturi einamoms pareigoms eiti būtino išsilavinimo, tokį išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, o pagal 4 dalį pareigūnai, kurie per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laiką neįgijo reikiamo išsilavinimo, skiriami į pareigas, atitinkančias jų turimą išsilavinimą, o jei su tuo nesutinka, atleidžiami iš vidaus tarnybos. Ši nuostata netaikoma pareigūnams, kurie įstojo į atitinkamas mokymo įstaigas ir jose mokosi (studijuoja), tačiau dėl pateisinamų priežasčių negali iki nurodyto laiko įgyti reikiamo išsilavinimo, tačiau pagal 1 str. 5 dalį (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimai netaikomi pareigūnams, kurie iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turi ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą. Minėta, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje tarnauja nuo 1992 m. kovo 1 dienos, t.y. 2003m. gegužės 1 dieną jo tarnybos stažas buvo daugiau, nei 10 metų.

Policijos veiklos įstatyme nuostatų dėl VRM ministerijos sekretoriaus funkcijų, reglamentuojant policijos veiklą, nėra. Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291 patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 16 punktas (2002-05-24 nutarimo Nr. 715 redakcija) nustato, kad ministerijos sekretoriai yra karjeros valstybės tarnautojai, tiesiogiai pavaldūs ministerijos valstybės sekretoriui ir atsakingi ministrui. Ministerijos sekretoriai ministro nustatytose administravimo srityse: organizuoja ir kontroliuoja programų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus ir Vyriausybės programos nuostatas, rengimą ir įgyvendinimą (Nuostatų 16.1 p.); organizuoja teisės aktų projektų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus ir Vyriausybės programos nuostatas, rengimą ir derinimą (Nuostatų 16.2 p.); organizuoja ir kontroliuoja Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, ministro ir ministerijos valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymą (Nuostatų 16.3 p.); pagal savo kompetenciją užtikrina priimtų teisės aktų įgyvendinimą (Nuostatų 16.4 p.); vykdo kitas ministro jiems pavestas funkcijas (Nuostatų 16.5 p.).

Teismas priėjo išvadą, kad: 1) įstatymas (Statuto 14 str. 5 dalis) nesieja pareiškėjo norimo laipsnio suteikimo sąlygų su reikalavimais pretendento turimam išsilavinimui; 2) aukštojo išsilavinimo turėjimas tikrinamas įprasta tvarka suteikiant inspektoriaus nekarinį laipsnį; 3) pareiškėjui taikytina Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 5 dalyje numatyta išimtis; 4) atsakovas negalėjo remtis VRM Personalo departamento direktorės 2004 m. gegužės 13 d. rašte Nr. 2D-489 ir 2006 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 2D-915 bei VRM sekretoriaus 2006 m. spalio 10 d. rašte Nr. 1D-7558(2) ir 2007 m. spalio 11d. rašte Nr. 1D-7896-(2) išdėstyta nuomone, nes pagal Statuto 14 straipsnio 16 dalį teisė nustatyti pareigūnų laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų pareigų, pareigūnų laipsnių suteikimo ir pervardijimo tvarką suteikta vidaus reikalų ministrui.

II.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnis nustato, kad pareigūnų tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams, vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatomi specialūs pareigūnų nekariniai laipsniai, kurie pagal aukštumą skirstomi į grandis ir išvardijami minėtame straipsnyje, o Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnyje nustatomos šių laipsnių suteikimo sąlygos ir tvarka. Pagal Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 4 dalį aukščiausiam pirminės grandies pareigūnui – vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik kai jis pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriamas į atitinkamas pareigas, o pagal to paties straipsnio 5 dalį vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus. Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 4, 6, 8 ir 9 dalys nustato, kad aukštesnis atitinkamai pirminės, vidurinės ir aukštesniosios grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas, atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir ištarnavus, turint atitinkamą laipsnį, tam tikrą metų skaičių. Vertinant Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio normas ir atsižvelgiant į teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią bet kuri teisės norma gali būti tinkamai aiškinama, tik jeigu bus atsižvelgta įjos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, darytina išvada, kad aukštesnis laipsnis pareigūnui gali būti suteikiamas tik įgijus jam atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, t.y. siekiant gauti aukštesnį laipsnį, reikalavimas įgyti aukštąjį išsilavinimą yra privalomas, pradedant aukščiausiu pirminės grandies pareigūnu, o pagal sistemini ir loginį minėtu normų aiškinimą, toks reikalavimas taikytinas ir visiems vidurinės, aukštesniosios ir aukščiausios grandies pareigūnams. Vidaus tarnybos statuto 14 str. 5-8 d. reguliuoja laipsnio suteikimą nuosekliai. Remiantis 14 straipsnio normų sistema, teigia, kad vyresniojo inspektoriaus laipsniui įgyti reikalingas aukštasis išsilavinimas. Apelianto manymu, tai, kad pareiškėjui V.S. taikytina Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 5 dalyje nustatyta išimtis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jam neprivaloma įgyti aukštąjį išsilavinimą siekiant aukštesnio laipsnio. Taikant šią išimtį pareiškėjui neatsiranda pareigos įstatyme nustatytu terminu įgyti aukštąjį išsilavinimą (įstatymo 1 str. 3 d.) ir negali būti atleistas iš pareigų (įstatymo 1 str. 4 d.), tačiau reikalavimas įgyti aukštąjį išsilavinimą siekiant aukštesnio laipsnio jam taikytinas. Toks reikalavimas pagal analogiją seka ir iš 1 str. 2 dalies nuostatų: neturintis aukštojo išsilavinimo pareigūnas negali būti paaukštintas pareigose, kurias eidamas turėtų teisę įgyti atitinkamą aukštesnį laipsnį.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliantas nesutiko su Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad siekiant gauti aukštesnį laipsnį, reikalavimas įgyti aukštąjį išsilavinimą yra privalomas, pradedant aukščiausiu pirminės grandies pareigūnu, o pagal sisteminį ir loginį minėtų normų aiškinimą, toks reikalavimas taikytinas ir visiems vidurinės, aukštesniosios ir aukščiausios grandies pareigūnams. Specialūs nekariniai laipsniai pareigūnams suteikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (toliau – Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Teigė, kad Statutas nesieja turimo išsilavinimo lygio ir teisės į aukštesnį vidurinės grandies pareigūno laipsnį. Išsilavinimo lygis ir atitikimas kitiems pareigybės aprašyme nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams reikšmingas tik suteikiant vidaus tarnybos inspektoriaus laipsnį, t. y. pirminį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį (Statuto 14 str. 5 d.) (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-674/2007).

Vadovaujantis Taisyklėmis, laipsnis yra susietas su pareigybe, t. y. su jos pavadinimu, hierarchija karjeros sistemoje ir vidaus reikalų įstaigų hierarchija. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2003 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. TE-259 jam suteikė specialų nekarinį inspektoriaus laipsnį (t.y. pirminį vidurinės grandies policijos laipsnį) ir pagal to meto reglamentavimą nebuvo reikalaujama turėti aukštąjį išsilavinimą. Pabrėžė, kad suteikiant vyresniojo inspektoriaus laipsnį sąlyga turėti aukštąjį išsilavinimą nėra būtina tiems pareigūnams, kuriems 2003 m. gegužės 1 d. (įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui) turimas pareiginis laipsnis buvo pervardytas į ne mažesnį kaip inspektoriaus laipsnį vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsniu. Sąlyga turėti aukštąjį išsilavinimą, numatyta Statuto 14 straipsnio 5 dalyje, turėtų būti taikoma tik tiems policijos pareigūnams, kuriems yra suteikiamas pirminis vidurinės grandies policijos (inspektoriaus) laipsnis.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui 2003 m. gegužės 1 d. buvo suteiktas pirminis vidurinės grandies policijos (inspektoriaus) laipsnis neturint aukštojo išsilavinimo pagal galiojančius teisės aktus, jis neturi prarasti galimybės gauti aukštesnį vidurinės grandies policijos (vyresniojo inspektoriaus) laipsnį, priešingu atveju yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas. Pažymėjo, kad vidaus tarnyba grindžiama inter alia lygiateisiškumo, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais (Statuto 3 straipsnio 1 dalis). Statuto 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumus (padidėjusį pavojų gyvybei ar sveikatai, sugriežtintą atsakomybę, ilgesnį darbo laiką ir įvairius su tarnyba susijusius apribojimus) kompensuoja atitinkamos socialinės garantijos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-318/2009 trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. panaikino ir pareiškėjo V.S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti aukštesnį policijos laipsnį (vyresniojo inspektoriaus), motyvuojant tuo, jog jis neturi tam reikalingo aukštojo išsilavinimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo suteikti pareiškėjui minėtą policijos laipsnį. Teisiniai santykiai dėl pareigūnų specialių laipsnių nustatymo reglamentuojami Vidaus tarnybos statuto (14 str.) bei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklių. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus bei reikšmingas Statuto 14 straipsnio bei atitinkamų Taisyklių nuostatų aiškinimas. Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo esmė – būtent šalių skirtingas Statuto 14 straipsnio 6 dalies taikymo supratimas. Teismas pažymėjo, kad Statuto 14 straipsnio (tuo pačiu ir šio straipsnio 6 d.) aiškinimas yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1969/2008, kuri faktinėmis aplinkybėmis iš esmės yra analogiška nagrinėjamajai bylai. Teismas pažymėjo ir tai, kad nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje yra aptartas ir pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A10-674/2007 nuostatų taikymo klausimas. Todėl, teismo nuomone, sprendžiant šiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina laikytis teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-1969/2008. Tai yra būtina pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Be to, kolegija pažymi, kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla (šioje byloje teisėjų kolegijos priimta 2008-12-05 nutartis) yra reikšminga Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalies bei 20 straipsnio 3 dalies, kuriose kalbama apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vienodos administracinių teismų praktikos taikant įstatymus formavimą, taikymo prasme.

Kaip buvo pažymėta apeliacinės instancijos teismo sprendime, nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje yra pateiktas sisteminis Statuto 14 straipsnio 6 dalies aiškinimas, pagal kurį pareigūno aukštojo (nebūtinai aukštojo universitetinio) išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti jam aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas tokio (aukštojo) išsilavinimo neturi, todėl pagal Statuto 14 straipsnio 6 dalį jam negali būti suteiktas aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis - vyresniojo inspektoriaus laipsnis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 5 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 3 ir 4 dalių (1 str. 3 dalis numato, kad pareigūnai, kurie neturi einamoms pareigoms eiti būtino išsilavinimo, tokį išsilavinimą privalo įgyti per 5 metus nuo Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, o pagal 4 dalį pareigūnai, kurie per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laiką neįgijo reikiamo išsilavinimo, skiriami į pareigas, atitinkančias jų turimą išsilavinimą, o jei su tuo nesutinka, atleidžiami iš vidaus tarnybos) reikalavimai netaikomi pareigūnams, kurie iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turi ne mažesnį kaip 10 metų tarnybos stažą ir tuo, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje tarnauja nuo 1992 m. kovo 1 dienos, tai yra 2003 m. gegužės 1 dieną jo tarnybos stažas buvo daugiau, nei 10 metų. Pagal Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį pareigūnai, kurie įsigaliojus Statuto patvirtinimo įstatymui eina pareigas vidaus reikalų sistemoje neturėdami reikiamo aukštojo išsilavinimo, negali dalyvauti atrankoje aukštesnėms pareigoms eiti, o šio 1 straipsnio 5 dalis nenumato, kad 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė gali būti netaikoma pareigūnams, kurie iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turėjo ne mažesnį kaip 10 metų tarnybos stažą. Todėl teismas padarė išvadą, kad Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos nenumato išimties iš taisyklės, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatų turinį, laikėsi nuostatos, kad šis įgyvendinimo įstatymas buvo skirtas sureguliuoti teisinius santykius konkrečiam laikotarpiui, kai įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas, tačiau šio įgyvendinimo įstatymo nuostatų taikymas negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką, tai yra, jis nėra skirtas reglamentuoti teisinių santykių, kurie susiklosto praėjus ilgesniam laiko tarpui po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo.

Vadovaudamasis aukščiau nurodyta Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismas, neturėdamas pagrindo kitaip aiškinti nurodytų materialinės teisės normų ir daryti kitokias, negu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje padarytas, teisės aiškinimo išvadas, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normą (Statuto 14 straipsnio 6 dalį ir Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalį). Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas buvo panaikintas, o pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str., 88 str. 1 p.).

III.

Pareiškėjas V.S. pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A822-318/2009.

Prašyme nurodo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Kaip akcentuoja pareiškėjas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 29 d. administracinėje byloje Nr. A10-674/2007 pabrėžė, kad „pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsnio gavimo teisės aktai nesieja su būtinumu turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Šio laipsnio gavimui pareigūnas turi atitikti kriterijus, nurodytus Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalyje". Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalyje nėra nurodytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Taigi minėta teisės norma nenumato, kad asmuo, norintis gauti policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį, privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartyje (administracinės bylos Nr. A-438-97/2009) taip pat konstatavo, kad tie pareigūnai, kurie Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo momentu (2003 m. gegužės 1 d.) turėjo didesnį nei 10 metų darbo stažą vidaus tarnyboje ir tie pareigūnai ėjo iš esmės tas pačias pareigas, kaip ir iki minėto įstatymo (t.y. Vidaus tarnybos statuto) įsigaliojimo, atitinka sąlygas numatytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje (kurioje numatyta teisė eiti pareigas, neturint aukštojo išsilavinimo, reikalingo šioms pareigoms užimti), o tai savo ruožtu lemia, kad tų pareigūnų atžvilgiu yra netaikomas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 5 dalies reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo, suteikiant atitinkamą laipsnį pagal einamas pareigas. Pareiškėjo teigimu, jis vidaus reikalų sistemoje pradėjo dirbti nuo 1992 m. kovo 1 d., o pareigos iš esmės nesikeitė nuo Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo. Šios aplinkybės, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad jis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo momentu (2003 m. gegužės 1 d.) turėjo didesnį nei 10 metų darbo stažą vidaus tarnyboje bei, kad dirbo iš esmės tose pačiose pareigose, kurias ėjo iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo. Visa tai, pareiškėjo manymu, lemia, kad aplinkybės, apibūdinančios jo tarnybą, atitinka sąlygas numatytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje, leidžiančias eiti pareigas, neturint aukštojo išsilavinimo, reikalingo šioms pareigoms užimti. Tai savo ruožtu lemia, ir tai, kad pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikomas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 5 dalies reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo, suteikiant atitinkamą laipsnį pagal einamas pareigas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A822-318/2009, padarė neteisingas išvadas ir neatitinkančias suformuotos teismų praktikos išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Atsižvelgiant į šios teisės normos turinį pažymėtina, jog procesas administracinėje byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu gali būti atnaujintas tik esant objektyviai būtinybei užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką. Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, ši būtinybė turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į įvairiose administracinėse bylose priimtus atitinkamus vienodos administracinių teismų praktikos formavimui svarbius administracinių teismų sprendimus, nutartis ir pan.).

Iš pareiškėjo V.S. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A822-318/2009 turinio matyti, jog pareiškėjas teigia, kad nagrinėdama šią administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos administracinėse bylose Nr. Nr. A10-674/2007 bei Nr. A-438-97/2009. Pareiškėjas akcentuoja, kad šiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog tie pareigūnai, kurie Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo momentu (2003 m. gegužės 1 d.) turėjo didesnį nei 10 metų darbo stažą vidaus tarnyboje ir tie pareigūnai ėjo iš esmės tas pačias pareigas, kaip ir iki minėto įstatymo (t.y. Vidaus tarnybos statuto) įsigaliojimo, atitinka sąlygas numatytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje (kurioje numatyta teisė eiti pareigas, neturint aukštojo išsilavinimo, reikalingo šioms pareigoms užimti). Tai savo ruožtu lemia, kad tų pareigūnų atžvilgiu yra netaikomas ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 5 dalies reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo, suteikiant atitinkamą laipsnį pagal einamas pareigas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A822-318/2009 buvo nagrinėtas ginčas, kilęs dėl atsakovo atsisakymo pareiškėjui suteikti policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį, tai motyvuojant tuo, jog pareiškėjas neturi aukštojo išsilavinimo. Teismas padarė išvadą, kad sisteminis Statuto 14 straipsnio 6 dalies aiškinimas patvirtina, jog aukštojo (nebūtinai aukštojo universitetinio) išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga vidaus tarnybos pareigūnui suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį. Kadangi byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas tokio (aukštojo) išsilavinimo neturi, konstatuota ir tai, jog pagal Statuto 14 straipsnio 6 dalį jam negali būti suteiktas aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis - vyresniojo inspektoriaus laipsnis. Be to, teismas pabrėžė ir tai, kad Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos nenumato išimties iš taisyklės, kad aukštojo išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį. Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatų turinį, laikėsi nuostatos, kad šis Statuto įgyvendinimo įstatymas buvo skirtas sureguliuoti teisinius santykius konkrečiam laikotarpiui, kai įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas, tačiau Statuto įgyvendinimo įstatymo nuostatų taikymas negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką, tai yra, jis nėra skirtas reglamentuoti teisinių santykių, kurie susiklosto praėjus ilgesniam laiko tarpui po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog lygiai tokios pat minėtų teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir daugelyje kitų išnagrinėtų analogiško pobūdžio bylų (žr. pvz. administracinę bylą Nr. A502-1822/2008, Nr. A143 – 144/2009, Nr. A502-1969/2008, Nr. A438-370/2009), t. y. būtent ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra dominuojanti. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) „teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose [...]; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina“. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A822-318/2009, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nėra nei teisinių, nei faktinių pagrindų, leidžiančių daryti išvadą, kad egzistuoja sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė fakto, jog šiuo atveju egzistuoja objektyvi būtinybė užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą panašaus pobūdžio administracinėse bylose, kuriose būtų priimti skirtingo turinio teismo sprendimai.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu yra netenkintas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V.S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-318/2009 pagal pareiškėjo V.S. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRomanas Klišauskas