Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2013 m. kovo 25 d. ieškovė ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-1021 (2014 m. sausio 20 d. pasirašytas susitarimas dėl sutarties pratęsimo) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. 2014-01-20 ieškovė gavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių apskrities policijos komisariato pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę HYUNDAI LANTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nugabenti ją saugojimui, kadangi automobilis stovėjo privačios įmonės UAB „Nikola“ stovėjimo aikštelėje.

Ieškinyje nurodoma, jog priverstinai nuvežus automobilį bei priėmus jį saugoti, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių apskrities policijos komisariatui ilgai nepateikiant informacijos apie ar jau priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę ar ne jos savininkui, ieškovė savo iniciatyva kreipėsi į VĮ Regitra dėl duomenų patikrinimo, kad nustatytų automobilio savininką. Registre buvo nurodytas senasis automobilio savininkas V. Š., kuris pateikė ieškovei 2013 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, jog automobilis parduotas D. R.. Remiantis tuo atsakovas buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei paragintas atsiskaityti (2014-03-03, 2017-12-18 pranešimai, 2014 m. gruodžio mėnesį ieškovės darbuotojai nuvyko į atsakovo gyvenamąją vietą ir paliko pranešimą). Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių apskrities policijos komisariatą, kuris 2014 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 40-82-S-10534 informavo ieškovę, kad transporto priemonė „HYUNDAI LANTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. Š., tačiau ieškovė jau anksčiau buvo išsiaiškinusi, jog automobilis priklauso nebe V. Š., o atsakovui. Kaip nurodo ieškovė, atsakovas, nors ir buvo ieškovės raginamas, į raginimus nereagavo ir skolos iki ieškinio pateikimo dienos (2018-01-29) neapmokėjo.

Ieškovė įsiskolinimą už minėtos transporto priemonės saugojimą atsakovui paskaičiavo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 20 d. (priverstinio transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2018 m. sausio 23 d. už 1465 dienas, vieną transporto priemonės saugojimo parą paskaičiuodama pagal Sutarties 4.1.2 punkte numatytą kainą – po 4,56 Eur (15,73 Lt, PVM įskaitytas), viso atsakovo įsiskolinimas sudaro 6680,40 Eur.

Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, ieškovė turi teisę reikalauti iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad gavusi iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės nebereikia, ieškovė turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis.

Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atitinkantys pasaugos pagal įstatymą prasmę (CK 6.850 straipsnis), kadangi įstatyme, konkrečiai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, privalo atlyginti transporto priemonės savininkas – atsakovas. Ieškovė tinkamai vykdė 2013 m. kovo 25 d. Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – gavus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių apskrities policijos komisariato pareigūnų iškvietimą, ieškovė priverstinai nuvežė į saugojimo aikštelę ir iki šiol saugo automobilį „HYUNDAI LANTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą.

Tačiau, taip pat, būtina atsižvelgti į tai, kada ir kokių veiksmų ėmėsi ieškovė siekdama informuoti atsakovą apie transporto priemonės pasiėmimą. Ieškovė atsakovui pirmąjį pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą išsiuntė 2014 m. kovo 3 d. Vėliau ieškovė remdamasi sutarties su Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatu kreipėsi dėl informacijos pateikimo. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato Raseinių VPK 2014 m. rugsėjo 3 d. pateikė informaciją apie transporto priemonės savininką. Ieškovė nurodo, kad 2014 m. gruodžio mėnesį jos darbuotojai nuvyko atsakovo gyvenamuoju adresu Tauragėje ir paliko informacinį pranešimą. Pakartotinį pranešimą ieškovė parengė ir atsakovui išsiuntė tik 2017 m. gruodžio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo pirmojo pranešimo išsiuntimo. Nepaisant tokių pranešimų, ieškovė teismui ieškinį pateikė tik 2018 m. sausio 29 d., t. y. praėjus keturiems metams ir devynioms dienoms nuo atsakovui priklausančios transporto priemonės perdavimo ieškovei saugoti momento. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2014 m. gruodžio mėnesio pranešimo palikimo atsakovo gyvenamojoje vietoje ieškovė per tris metus būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų dėl saugojimo išlaidų atlyginimo gavimo iš atsakovo, t. y. elgėsi pasyviai, kas sąlygojo skolos augimą. Tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Netgi atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų (administracinio pažeidimo), atsakovui kilusios pasekmės materialine prasme, turi būti adekvačios ir realiai įgyvendinamos.

Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad tik 2016 m. liepos 13 d pasirašė paslaugų teikimo sutartį su VĮ Registrų centras ir tik nuo tada galėjo pasitikslinti registruotus transporto priemonių savininkų ar KET pažeidimų adresus. Tačiau teismas atkreipia ieškovės dėmesį, jog ieškovei dar iki sutarties pasirašymo buvo žinomi atsakovo asmens duomenys, bei kaip matyti atsakovė net ir pasirašius sutartį su VĮ Registrų centras ieškinį teismui pateikė tik praėjus daugiau nei pusantrų metų po sutarties pasirašymo. Laikytina, jog ši nurodyta aplinkybė nebuvo reikšminga ir trukdanti ieškovei ilgą laiką kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises. Ieškovė itin ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išsiieškoti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą ir buvo nepateisinamai pasyvi. Dėl to, teismas konstatuoja, kad toks ieškovės elgesys neabejotinai neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pati ieškovė nesiekė spręsti saugomos transporto priemonės grąžinimo klausimo, taip didindama savo nuostolius - daikto saugojimo išlaidas (Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-807-368/2017). Kita vertus, ir atsakovas – automobilio savininkas – nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrąžinti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma – 6680,40 Eur, paskaičiuota daugiau nei už keturis metus, pripažįstama akivaizdžiai per didele ir yra mažintina, priteisiant iš atsakovo skolą už transporto priemonės saugojimą ieškovės aikštelėje už vienerių metų laikotarpį (už 6 mėnesių laikotarpį, numatytą ieškovei Sutartyje ir tokios pat trukmės laikotarpį, nes jokių veiksmų nesiėmė ir pats atsakovas) nuo transporto priemonės nuvežimo dienos – 2014 m. sausio 20 d., t. y. už 365 dienas, skaičiuojant po 4,56 Eur už dieną, viso 1 664,40 Eur. Ši suma pripažintina atitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 25 proc. (1664,40 Eur/6680,40 Eur x100%) ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ((150 Eur žyminio mokesčio x 25 proc.) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis)).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 1664,40 Eur skolos (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus, 40 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1664,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. vasario 6 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, įmonės kodas 302308932, a. s. (duomenys neskelbtini) Luminor bankas AB, naudai

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,58 Eur (tris euru, 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – pašto išlaidos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.