- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- P-525-224-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- K. M., A. L.
- Kategorijos
- 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. M. ir A. L. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 6 d. sprendimą Nr.2.4-01-5648 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui A. L.“ dalyje dėl grąžinimo natūra A. L. 0,1843 ha ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 2.4-01-5647 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei K. M.“ dalyje dėl grąžinimo natūra K. M. 0,1843 ha;
2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Vilniaus AVA) priimti naują sprendimą, kuriuo nuosavybės teisės į nurodytą žemės plotą būtų atkurtos pareiškėjai.
Nurodė, jog K. M. ir miręs A. L. (paveldėtoja A. L.) yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų B. M. (B. M.) ir J. M. (J. M.) iki nacionalizacijos lygiomis dalimis turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime. Centrinio valstybės archyvo 2004 m. balandžio 2 d. pažymėjime Nr. R4-1864 nurodyti duomenys, kad Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, Riešės valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo žemės matavimo sąraše, patvirtintame 1932 m. rugsėjo 7 d. ir sutikrintame 1936 m. gruodžio 2 d., įrašytas J. M., kuris sklypuose Nr. 48, Nr. 77 ir Nr. 49 turėjo 3 ha 6 580 m² žemės. Prie minėto pažymėjimo pridėtos J. M. testamento bei (duomenys neskelbtini) kaimo žemės plano ištraukos kopijos. Kaip matyti iš archyvinių dokumentų (iš 1937-09-01 testamento, kuris 1938-09-13 patvirtintas Apylinkės teismo I Civilinio skyriaus teisėjo), J. M. 4 ha ploto žemės sklypą po savo mirties paliko valdyti savo žmonai A. M. iki jos mirties, o po jos mirties visas turtas nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis atitenka jo sūnums J. ir B. M. Todėl J. ir B. M. 1938 metais paveldėjo J. M. mirties dieną nuosavybės teise valdytą žemės sklypą lygiomis dalimis. Nuosavybės teisių atkūrimo bylose Nr. 3530 ir Nr. 3500 jokių duomenų, kad žemė tarp J. ir B. M. buvo padalinta ar atidalinta, nėra, todėl padarė išvadą, kad iki 1940 metų nacionalizacijos bendraturčiai J. ir B. M. visą paveldėtą po J. M. mirties žemę valdė lygiomis dalimis. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad tarp pretendentų nebuvo jokių susitarimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos, nuosavybės teisių atkūrimas į J. ir B. M. iki 1940 metų nacionalizacijos lygiomis dalimis valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime turėjo būti vykdomas visiems pretendentams, atkuriant nuosavybės teises į minėtų buvusių savininkų valdytą žemę proporcingai likusiam atkurti plotui. Nurodė, kad dalyvavo kartografuojant šią žemėnaudą, tačiau kartografijos metu Vilniaus AVA specialistai informavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas į J. ir B. M. iki nacionalizacijos lygiomis dalimis valdytą žemę buvusiame Pašilaičių kame bus vykdomas visiems pretendentams bendrai į nurodytiems savininkams priklausiusią žemę ir kad žemės turėtoje vietoje tikrai užteks. Pažymėjo, jog dėl to, kad nežino valstybinės kalbos ir neturi specialių žinių bei atsižvelgdama į Vilniaus AVA specialistų paaiškinimus, kad nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas visiems pretendentams atkurti nuosavybės teises į J. ir B. M. iki nacionalizacijos lygiomis dalimis valdytą žemę buvusiame Pašilaičių kame, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio nustatytais terminais nenuginčijo 2007 m. gruodžio 13 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktų Nr. 178 ir Nr. 187. Apie tai, kad tokiu būdu atlikta J. ir B. M. iki nacionalizacijos lygiomis dalimis valdytos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime kartografija pažeidžia jos teises į nuosavybės teisių atkūrimą, sužinojo tik iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. 3B-(7.5)-M-674/225, nes atliktų kartografavimo darbų esmės ir pasekmių nesuprato, tuo labiau, kad jai buvo garantuojama, jog toks kartografavimas yra tik formalumas, o nuosavybės teisės bus atkuriamos bendrai visiems pretendentams į du atskirus sklypus. Nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo bylose nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, kad J. M. žemėnauda patenka į Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, o B. M. – į po 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui teritoriją. Todėl Vilniaus AVA specialistai, kartografuodami minėtų buvusių savininkų nuosavybės teise valdytą žemę kaip atskiras žemėnaudas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos nuostatas. Tokie aktai turi būti teismo sprendimu pakeisti, po žodžių „sklypas iki nacionalizacijos priklausė“ įrašant „J. M. ir B. M.“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal archyvinius dokumentus B. ir J. M. lygiomis dalims paveldėjo 3,6580 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, tai B. M. tenkanti dalis sudaro 1,8290 ha. Pareiškėja yra vienintelė pretendentė atkurti nuosavybės teises į B. M. iki nacionalizacijos turėtą žemę, o atkurti nuosavybės teises į tokį pat J. M. turėtą plotą pretenduoja du asmenys – K. M. ir miręs A. L. Pagal Tvarkos 106 punktą proporcingai likusiam atkurti plotui pareiškėjai tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 50 procentų, K. M. ir mirusiam A. L. tenkančios dalys sudaro po 25 procentų. Taigi, sprendimai naikintini dalyje dėl pusės grąžinto ploto, kas sudaro po 0,1843 ha ir nuosavybės teisės į šią iki nacionalizacijos turėtą žemės dalį atkurtinos, priimant atitinkamai naujus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 11 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 6 d. sprendimus Nr. 2.4-01-5648 ir Nr. 2.4-01-5647, kuriais A. L. ir K. M. atkurtos nuosavybės teisės į J. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą, o kitoje dalyje skundo reikalavimus atmetė.
Nustatė, kad 1938 m. rugsėjo 13 d. Apylinkės teismo I Civilinio skyriaus posėdyje buvo patvirtintas mirusio J. M. testamentas, kuriuo testatorius visą savo turtą, įskaitant ir 4 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, po savo mirties užrašė žmonai A. M., nurodydamas, jog šį turtą ji valdo iki savo mirties, o po žmonos mirties šis turtas pereina lygiomis dalimis sūnums J. ir B. M. A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja J. M. 2006 m. sausio 18 d. pateikė Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į B. M. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2007 m. gruodžio 13 d. aktais Nr. R17-187 bei Nr. R178, nustatytos B. M. ir J. M. valdytos žemės ribos. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5648 A. L. atkurtos nuosavybės teisės į J. M. valdyta žemės dalį, perduodant 0,3685 ha žemės sklypo dalį, esančią 2,6977 ha ploto žemės sklype Nr. 58, Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje, Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5647 K. M. atkurtos nuosavybės teisės į J. M. valdytą žemės dalį, grąžinant natūra 0,3685 ha žemės sklypo dalį, esančią 2,6977 ha ploto žemės sklype Nr. 58, Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje, Vilniuje. Tarnyba, išnagrinėjusi J. M. 2008 m. rugpjūčio 15 d. skundą dėl Vilniaus AVA veiksmų nuosavybės teisių atkūrime, 2008 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-M-674-1225 konstatavo, kad faktinių duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad J. M. žemėvalda patenka į Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, o B. M. – į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, nuosavybės atkūrimo byloje nėra, todėl Vilniaus apskrities viršininkas minėtais sprendimais atkūręs nuosavybės teises tik į J. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę sklypo dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ nuostatas. Kadangi K. M. yra savininkė statinių, stovinčių ant žemės ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, laisva neužstatyta žemė, esanti šalia namų valdos, turėjo būti suformuota atskiru sklypu. Nustačius šalia esančio ir natūra grąžintino sklypo ribas ir plotą, nuosavybės teisės į šį sklypą turėtų būti atkuriamos gražinant natūra pretendentams į buvusių savininkų J. M. ir B. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę bendrosios nuosavybės teise, jeigu jie nesusitars kitaip. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punkte nustatyta, kad turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintus Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Dokumentų nagrinėjimo tvarka), o tais atvejais, kai piliečiai nesusitaria dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Iš Dokumentų nagrinėjimo tvarkos 2 bei 3 punktų įtvirtintų nuostatų analizės teismas padarė išvadą, kad prieš atliekant kartografavimo darbus būtina tiksliai išsiaiškinti, ar kartografuojamas žemės sklypas, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, tikrai priklausė buvusiam savininkui. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog J. ir B. M. po motinos A. M. mirties paveldėtą žemės sklypą kokiu nors būdu būtų atsidalinę. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad tam tikrais žemės plotais naudojosi vienas ar kitas bendraturtis, negalima konstatuoti, kad būtent ta dalis ir priklauso tik tam bendraturčiui. Teismas padarė išvadą, kad J. ir B. M. atitekusi žemė buvo bendra ir jos dalys nebuvo atskirtos. Teigti, kad vienas iš bendraturčių buvo Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje žemės dalies savininku, o kitas žemės sklypo, kuris Vilniaus miesto riboms buvo priskirtas po 1995 m. birželio 1 d. savininku, nėra jokio pagrindo. Konstatavo, kad, nesant įrodymų, jog J. ir B. M. paveldėtą žemės sklypą buvo pasidalinę, darytina išvada, jog pretendentams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises į minėtų asmenų valdytą žemę, turi būti kartografuojama bendra J. M. ir B. M. valdyta žemė. Pretendentams nesutariant dėl natūra grąžinamos žemės pasidalinimo, vadovaujantis Tvarkos 106 punkto nuostatomis, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis privalo nustatyti proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui tenkančios grąžintinos žemės plotą. Padarė išvadą, kad 2007 m. gruodžio 13 d. ribų nustatymo aktais B. M. bei J. M. nuosavybės teisėmis valdytų sklypų buvimo vieta negalėjo būti nustatyta, remiantis liudininkų parodymais. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius turėjo siūlyti pretendentams kreiptis į teismą dėl žemės dalių valdymo nuosavybės teisėmis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo arba pateikti papildomus nuosavybės teises įrodančius dokumentus. Konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 6 d. sprendimais Nr. 2.4-01-5648 ir Nr. 2.4-01-5647 atkuriant nuosavybės teises tik į J. M. valdytą žemės sklypo dalį, buvo pažeistos Tvarkos ir Dokumentų nagrinėjimo tvarkos nuostatos, todėl šie sprendimai negali būti pripažįstami objektyviais ir teisėtais. Nustatė, kad K. M. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5647 nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypo dalį, kurioje K. M. nuosavybės teisėmis valdo namą, ūkinį pastatą, kiemo rūsį ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog K. M. valdomi statiniai yra J. ir B. M. valdytos žemės vietoje, todėl pagal Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnį tik laisva (neužstatyta) žemė (nepatenkanti į namų valdos žemę) gali būti suformuota atskiru sklypu, kurį perdavus būtų atkuriamos nuosavybės teisės natūra pretendentams J. M., K. M. ir A. L. proporcingai savininkų J. ir B. M. turėtos žemės kiekiui. Padarė išvadą, kad tik nustačius K. M. namų valda užimamo žemės sklypo tikslias ribas, gali būti nustatytas laisvos ir natūra atkuriamos žemės plotas, todėl J. M. skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus AVA atkurti jai nuosavybės teises jos nurodytu būdu, t. y. įpareigojant Vilniaus apskrities viršininką priimti sprendimą, kuriuo būtų pretendentams A. L. ir K. M. po 0,1843 ha sumažinti atkuriant nuosavybės teises perduodamų žemės sklypų natūra plotai, atkuriant į šią žemės dalį nuosavybės teises pareiškėjai, yra nepagrįsti.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi K. M. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Nurodė, jog byloje ginčas iš esmės kilo dėl dokumentų patvirtinančių žemės valdymo faktą iki jos nacionalizacijos ir jų pagrindu priimtų sprendimų teisėtumo. Pažymėjo, jog administracinis teismas, spręsdamas ginčą dėl nuosavybę patvirtinančių dokumentų, vertina ar nuosavybę patvirtinantys dokumentai atitinka teisės aktais jiems nustatytus reikalavimus, ar jie patvirtina teisę į nuosavybės atkūrimą ir ar atsakovas, priimdamas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tinkamai juos įvertino. Administracinis teismas, tikrindamas nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą, negali remtis liudytojų parodymais, patvirtinančiais nuosavybės valdymo faktą, nes tam yra nustatyta įrodinėjimo speciali tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse bei žemės sklypo parengta kartografija, nes ji patvirtina tik žemės sklypo dislokaciją bei ribas, bet ne nuosavybės valdymo faktą. Nustatė, jog 1938 m. rugsėjo 13 d. Apylinkės teismo I Civilinio skyriaus posėdyje patvirtintas J. M. testamentas, kuriuo testatorius visą savo turtą, tame tarpe ir 4 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, po savo mirties užrašė žmonai A. M., nurodydamas, jog šį turtą ji valdo iki savo mirties, o po žmonos mirties šis turtas pereina lygiomis dalimis sūnums J. ir B. M. Šiuo testamentu nustatyta, kad turtas pereina lygiomis dalimis sūnums J. ir B. M. tik po A. M. mirties. Rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad žemė buvo padalinta iki jos 1940 m. liepos 22 d. nacionalizavimo byloje nėra. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos nekalto Prasidėjimo parapijos klebono 2006 m. balandžio 21 d. pažyma patvirtina, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. jau po nacionalizacijos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad vykdant testamento sąlygas žemės sklypas iki nacionalizacijos buvo atidalintas J. ir B. M. Atsižvelgė į Atkūrimo tvarkos 13 punktą, aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl žemės sklypo atidalinimo ir jo valdymo atskiromis dalimis po J. M. mirties ir pabrėžė, jog, nesant tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas, remiantis Atkūrimo tvarkos 106 punktu, kuriuo nustatyta, kad jei piliečiai nesusitaria dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, privalėjo natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustatyti proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Šio reikalavimo nevykdymas sąlygojo neteisėtų sprendimų priėmimą ir J. M., kaip pretendentės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti ginčijamus sprendimus. Pažymėjo, kad priimtas teismo sprendimas nepanaikina pretendentų teisės nustatyta tvarka naujais įrodymais įrodinėti žemės valdymo faktą. Nurodė, jog administracinis teismas šiuo atveju tik konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas 2008 m. vasario 6 d. sprendimus Nr. 2.4-01-5648 ir Nr. 2.4-01-5647, kuriais A. L. ir K. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. M. nuosavybės teisės, neturėjo pakankamai duomenų, kad J. ir B. M. valdė atskirus žemės sklypus.
IV.
2011m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus prašymas, kuriuo prašoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-962-281/2009.
Nurodo, jog, vykdant įsiteisėjusius šioje administracinėje byloje priimtus procesinius teismų sprendimus, Tarnyba VĮ Registrų centrui pateikė prašymą ir bylas įregistruoti valstybės nuosavybės teises į teismų sprendimais panaikintą žemės plotą, tačiau VĮ Registrų centro 2011 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. RS-1095 atsisakyta įregistruoti valstybės nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, motyvuojant tuo, kad nebuvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu būtų panaikinti 2008 m. rugsėjo 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (registracijos Nr. 2-4221), 2008 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartis (registracijos Nr. 8-10964) ir 2008 m. spalio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis (registracijos Nr. 8-11097), 2009 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartis (registracijos Nr. 8-4549) ir 2009 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis (registracijos Nr. 8-4634). Šie dokumentai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pateikti nebuvo, atitinkamai ir asmenys, kuriems šių dokumentų pagrindu buvo perėjusios nuosavybės teisės, nebuvo įtraukti į procesą, tokiu būdu pažeidžiant jų teises. Teigia, jog procesas turi būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, o nurodyti asmenys įtraukti į procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas netenkintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateiktu prašymu siekia, jog procesas šiuo atveju būtų atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.
Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šio proceso atnaujinimo pagrindo turinį, savo praktikoje yra ne kartą nurodęs (bylos Nr. P858-240/2011, P62-72/2011, P502-129/2009), jog tuo atveju, kai sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, remiantis ABTĮ 154 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl proceso atnaujinimo turi teisę paduoti būtent neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Iš tokios administracinių teismų praktikos matyti, jog tuo atveju, jeigu prašymą paduoda asmuo, dalyvavęs bylos nagrinėjime, jis kreiptis dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu teisės neturi, o procesas administracinėje byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju byloje susiklostė specifinė situacija, kai prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius. Prašymas grindžiamas aplinkybe, jog sprendime teismas galimai pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, nes VĮ Registrų centras nurodė, jog nebuvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu būtų panaikinti 2008 m. rugsėjo 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (registracijos Nr. 2-4221), 2008 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartis (registracijos Nr. 8-10964) ir 2008 m. spalio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis (registracijos Nr. 8-11097), 2009 m. liepos 1 d. dovanojimo sutartis (registracijos Nr. 8-4549) ir 2009 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis (registracijos Nr. 8-4634). Kitaip tariant, prašymas grindžiamas ne ta aplinkybe, jog teismas galimai pasisakė dėl prašymą pateikusio asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aktualią administracinių teismų praktiką, toks prašymas negali būti tenkinamas.
Be to, pastebėtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius prašyme dėl proceso atnaujinimo apskritai nenurodė konkrečių asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylos naginėjimą ir dėl kurių teisių ir pareigų galimai pasisakė teismas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus prašymas nėra pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus prašymo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Nutartis neskundžiama.