- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- 2-51-445/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00803-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., J. K., V. P.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai M. K., suinteresuotiems asmenims S. K., J. K., V. P., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po tėvo S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 1994-04-04 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Vėliau pareiškėja padavė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po tėvo S. K., gim (duomenys neskelbtini), mirusio 1994-04-04 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Suinteresuoti asmenys J. K., V. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po tėvo S. K., gim (duomenys neskelbtini), mirusio 1994-04-04 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Suinteresuotas asmuo S. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po tėvo S. K., gim (duomenys neskelbtini), mirusio 1994-04-04 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad 1994 m. balandžio 4 d. mirė jos tėvas S. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (asmens kodas nesuteiktas, mirties akto įrašo Nr. 26, mirties liudijimas CE Nr. 003089). Po tėvo mirties liko jam priklausęs turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1500 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r., 220/430 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 4,300 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r., žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,3400 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r., žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1800 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Visas nurodytas turtas iki mirties priklausė jos tėvui S. K.. Tėvui mirus, ji gali paveldėti jo turtą, nes kartu su savo broliais ir seserimi, kuriuos įtraukė į šią bylą suinteresuotais asmenimis, yra įstatyminė paveldėtoja. Kitų įpėdinių nėra. Po tėvo mirties vienas brolis S. K. jos bei kitų paveldėtojų sutikimu buvo apsigyvenęs tėvui priklausiusioje namų valdoje, jų padedamas ūkininkavo tėvui priklausiusiuose žemės sklypuose, prižiūrėjo mišką. Broliui S. K. gyvenant tėvui priklausiusiuose namuose, ji kartu su juo bei kitais paveldėtojais valdė, naudojosi ir disponavo tėvui priklausiusiu turtu, jį prižiūrėjo. 2010-01-24 S. K. žuvo gaisro metu (mirties liudijimas AA Nr. 538692), po savęs įpėdinių nepalikęs, todėl šiuo metu jie yra keturi turto, likusio po tėvo S. K. mirties, paveldėtojai.
2013 m. kartu su kitais įpėdiniais nutarė kreiptis dėl savo tėvo turto paveldėjimo, tačiau išsiaiškino, jog yra praleidusi tuo metu galiojusio įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo. LR CK 5.50 str., 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Po tėvo mirties, o vėliau mirus ir broliui S. K., kartu su broliais S. ir J. K. ir seserimi V. P. ji valdo, naudojasi ir disponuoja visu tėvo turėtu turtu, jį prižiūri, tvarko. Todėl laikytina, kad ji priėmė palikimą po tėvo mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir suinteresuoti asmenys S. K., J. K., V. P. pareiškimą palaikė nurodytais pagrindais ir aplinkybėmis, prašė tenkinti.
Suinteresuoto asmens Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro atstovas neatvyko į teismo posėdį ir neprieštaravo dėl pareiškimo tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos tėvas S. K. mirė 1994-04-04 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimo duomenys (b. l. 7).
Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų giminystės ryšius su S. K. patvirtina gimimo liudijimai, santuokos liudijimas (b. l. 6-10).
Po S. K. mirties paveldėjimo bylos nebuvo vestos ir tai patvirtina notaro pažyma (b. l. 14-15).
Duomenys apie nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kad naudotojas S. K., kurio 0,1500 ha, es. (duomenys neskelbtini), Varėnos r., 0,3400 ha, 0,1800 ha, 220/430 žemės sklypo dalis, esantys (duomenys neskelbtini), Varėnos r. (b. l. 16-23), daiktinės teisės neįregistruotos, nurodant naudotoją.
Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po S. K. mirties atsirado palikėjo mirties momentu ( 1994-04-04), kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).
Dėl giminystės
Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 str.1 d.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais. CK 3.131 str. numato giminystės linijas - tiesioji ir šoninė giminystės linijos. CK 3.132 str.1 d. numato, kad tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (proseneliai, seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir t. t.).
CK 3.135 str. numato, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Pareiškėjos M. K., S. K., J. K., V. P. giminystės ryšys su S. K. įrodytas rašytiniais įrodymais, t.y. kad jis yra šių asmenų tėvas.
Dėl palikimo priėmimo fakto
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str. 1 d.). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjos mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.
Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi S. K. testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str.,5.13 str.).
CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjo turtą. M. K., J. K., S. K., V. P. valdo, naudojasi ir disponuoja visu tėvo turėtu turtu, jį prižiūri, tvarko.
Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys priėmė palikėjo turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.
Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, palikėjo mirties liudijimu, duomenimis apie palikėjo išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po tėvo S. K., gim (duomenys neskelbtini), mirusio 1994-04-04 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo paveldėjimo tikslu.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.