- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- ATP-544-581/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02755-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Ž. K. – L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. nutarimu V. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 130² straipsnyje ir paskyrė nuobaudą – 4200 Lt (1216 EUR) su automobilio „Volkswagen Lt 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. V. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 10d., 00.30 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai, būdamas baustas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu už ATPK 129 straipsnio numatyto pažeidimo padarymą, vairavo automobilį „Volkswagen Lt 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,78 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs). Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Ž. K. – L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir pakeisti skundžiamą nutarimą, t. y. pakeisti šio nutarimo dalį, kuria konfiskuota transporto priemonė - automobilis „Volkswagen Lt 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog Ž. K. – L. buvo nepakankamai atidi kaip automobilio savininkė. Ji paliko automobilį namo kieme, iš kur, jos nuomone, automobilis niekur negalėjo dingti, raktelius nuo automobilio saugiai padėjo namuose, stalčiuje. Taigi, ji ėmėsi visų protingų ir pagrįstų saugumo priemonių. Be to, ji buvo išsiaiškinusi su V. K. jo ankstesnio pažeidimo neigiamas pasekmes ir buvo įsitikinusi, kad V. K. suprato pažeidimo rimtumą. Dėl šių priežasčių ji neturėjo pagrindo imtis perdėtų saugumo priemonių, įtarti, kad automobilis gali būti paimtas be jos žinios. Pažymėjo, kad ji buvo tiek rūpestinga ir atsakinga, kiek tokiomis aplinkybėmis buvo reikalinga ir pagrįsta iš jos tikėtis. Perdėtai didelio atsargumo ir papildomų, neproporcingų atsargumo priemonių taikymo reikalavimas šiuo atveju neatitiktų vidutiniškai atsargaus asmens standarto. Be to, tokio perdėto elgesio tikėtis iš transporto priemonės savininkės, kai jos sūnus V. K. iki šio pažeidimo tik vieną kartą buvo padaręs administracinį teisės pažeidimą 2014 m. rugsėjo 19 d. būtų neteisinga ir nepagrįsta. Šiuo atveju, kai automobilio savininkė dėjo tinkamas pastangas automobiliui apsaugoti, automobilio konfiskacija, nesant Ž. K. – L. kaltės nei dėl pažeidimo, nei dėl neva per menkų pastangų, kad automobiliu nepasinaudotų V. K., yra neproporcinga ir neatitiktų bausmės tikslų, t.y. būtų baudžiamas asmuo, kurio nei kaltės, nei nepateisinamo neatsargumo dėl neteisėto automobilio užvaldymo nebuvo.
Nurodo, kad šį automobilį naudoja darbo reikalais, t.y. važiuoja susitikti su interesantais, klientais, iki objektų, kur jos įmonė vykdo rangos darbus. Automobilis naudojamas bei reikalingas statybinėms medžiagoms tiekti, darbuotojams vežti. Transporto priemonės konfiskavimas neigiamai atsilieptų Ž. K. – L. įmonės veiklai, ilgam sutriktų įmonės vykdomi statybos ir apdailos darbai.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad V. K. yra linkęs vairuoti neblaivus. Toks pažeidimas iki 2014 m. spalio 10 d. buvo padarytas kartą, t.y. 2014 m. rugsėjo 19 d., todėl konstatuoti, kad jis yra linkęs vairuoti neblaivus nėra pagrindo. Šie pažeidimai buvo atsitiktiniai, todėl ir ji negalėjo tikėtis, kad 2014 m. spalio 10 d. jai priklausantis automobilis bus paimtas. Kadangi dėl to, kad V. K. paėmė jai priklausantį automobilį ir jį vairavo neblaivus, nėra Ž. K. – L. kaltės ar neapdairumo, laikytina, kad teismas nepagrįstai taikė transporto priemonės „Volkswagen Lt 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro viršininkas V. M. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo keisti ar naikinti nėra teisėto pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliantė Ž. K. – L. neginčija V. K. padaryto pažeidimo, tačiau apeliaciniame skunde kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
ATPK 130² straipsnio sankcija teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims už tokio pažeidimo padarymą numato baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu, t.y. transporto priemonės konfiskavimas šioje teisės normoje numatomas kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių, į nustatyto neblaivumo laipsnį (vidutinis girtumas), į tai, kad pažeidimas padarytas praėjus nedideliam laiko tarpui nuo ankstesnio jo nubaudimo – 2014 m. rugsėjo 19 d., taip pat į tai, kad buvo baustas už pažeidimo, numatyto ATPK 178¹ straipsnio 2 dalį, padarymą, t.y. pažeidimas taip pat susijęs su alkoholio vartojimu, į tai, kad V. K. yra dirbantis ir darbe charakterizuojamas teigiamai, V. K. pagal šį straipsnį paskyrė administracinę nuobaudą – baudą 4200 Lt (1216 EUR) su transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Lt 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
ATPK 26 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad transporto priemonės, kurią teismo nutarimu buvo nuspręsta konfiskuoti, savininkė yra Ž. K.-L., kuri dalyvavo bylos nagrinėjime teisme ir jai buvo sudaryta galimybė pateikti duomenis, kad transporto priemone buvo pasinaudota savavališkai ir kad ji nebuvo atsakinga už jos nuosavybės teise priklausančio automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tiek pažeidėjas V. K., tiek automobilio savininkė Ž. K.-L. (V. K. motina) teigia, kad automobilis buvo paimtas prieš Ž. K.-L. valią, t.y. be Ž. K.-L. žinios. Tačiau iš „LITEKO“ duomenų matyti, kad V. K. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu (Administracinė byla Nr. A2.6-1974-927/2014) buvo nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį, už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 29 d., 00.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir apsvaigęs nuo alkoholio (1,55 promilės), vairavo Ž. K.-L. vardu registruotą automobilį ,,VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Daryti išvadą, jog V. K. prieš Ž. K.-L. valią paėmė jos automobilį nėra pagrindo, nes paminėtos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad V. K. mamai Ž. K.-L. priklausantį automobilį vairuoja ne pirmą kartą. Ž. K.-L. paaiškinimas, jog raktelius nuo automobilio saugiai padėjo namuose, stalčiuje, o automobilį paliko namo kieme, iš kur, jos nuomone, automobilis niekur negalėjo dingti, Ž. K.-L. atsakomybės nešalina, nes 2014 m. rugpjūčio 29 d. V. K. vairavo neblaivus tą pačią transporto priemonę priklausančią Ž. K.-L. ir šis faktas Ž. K.-L. buvo žinomas. Todėl negalima daryti išvados, jog Ž. K.-L. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis, tvirtina, jog Ž. K.-L. žinojo, kad V. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, kad anksčiau buvo baustas administracine nuobauda už vairavimą tos pačios transporto priemonės, esant neblaiviam, tačiau nesielgė pakankamai rūpestingai, neužtikrino, kad jai priklausančiu automobiliu „Volkswagen Lt 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų pasinaudota teisės pažeidimui padaryti, neužtikrino savo turto tinkamo naudojimo.
Pagal formuojamą teismų praktiką už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas, todėl perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto jo panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-30-2013). Apeliacinio skundo argumentas, jog Ž. K.-L. dėjo tinkamas pastangas automobiliui apsaugoti yra nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsirastų pagrindas šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracinė nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus svarbius tikslus ir negali būti laikoma priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtu pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-4-2012, 2AT-30-2013). Akivaizdu, jog pakartotinis transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra labai pavojingas administracinis teisės pažeidimas, sukeliantis padidintą pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Juolab, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog V. K. po padaryto itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo vėl padarė analogišką teisės pažeidimą, ir buvo nubaustas administracine nuobauda - 4500 Lt bauda už tai, jog 2014-10-19 apie 8.20 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis ( 1,42 promilės alkoholio) bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai asmeniui buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 129 straipsnį, vairavo automobilį FIAT DUCATO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Ad. byla Nr. A2.6.-426-649/2014). Akivaizdu, jog V. K. sistemingai daro labai pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir transporto priemonės konfiskavimas yra proporcinga priemonė administracinė nuobaudos tikslams pasiekti.
Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Todėl tos aplinkybės, kad transporto priemonės konfiskavimas neigiamai atsilieptų Ž. K. – L. įmonės veiklai, ilgam sutriktų įmonės vykdomi statybos ir apdailos darbai, negali būti esminiu dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimo dalis dėl Ž. K.-L. priklausančios transporto priemonės – automobilio - konfiskavimo yra teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių visumą ir paskyrė administracinę nuobaudą, kuri nelaikytina neteisinga. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarimą nepakeistą ir Ž. K.-L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.