Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. bei jo gynėjo Broniaus Pagirio apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams ir 284 str. 1 d. šešiasdešimt parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 ir 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 24 d. apie 18.30 val., viešoje vietoje – Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aplinkinių ir asmenybės negerbimą, suduodamas ranka vieną smūgį Ž. K. į veidą, laikydamas bandžiusį pasišalinti nukentėjusįjį už rankos, jam ir nukentėjusiajam parkritus ir nusiridenus į daubą, gulinčiam Ž. K. suduodamas rankomis ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, smogdamas peiliu penkis kartus į nugarą, tuo padarydamas dvi muštines žaizdas dešinio antakio srityje, penkias durtines žaizdas juosmens dešinėje srityje su nugaros tiesiamojo ir ilgojo raumenų bei kraujagyslių sužalojimais, dėl ko įvykus kraujo išsiliejimui užpilvaplėvinėje narvelienoje, išsivysčius ūmiai mažakraujystei ir trauminiam šokui, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė Ž. K. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti. Nuteistasis teigia, kad yra nuteistas pagal liudininkų parodymus, kurie skiriasi. Nurodo, kad pats atvyko į policijos komisariatą anksčiau nei jam buvo paskirta, šio nusikaltimo nepadarė ir nesijaučia kaltu. Nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje gėrė stiprius vaistus, nuo kurių prastėja atmintis, todėl negalėjo paaiškinti kur buvo tą dieną bei kaip buvo padarytas jam inkriminuojamas nusikaltimas.

Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007 m. balandžio 17 d. Panevėžio apygardos nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Gynėjas nurodo, kad jo ginamasis jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis teigia, kad dėl šio nusikaltimo nėra kaltas ir neprisimena ką tą dieną veikė. Nuteistasis A. V. parodymų nekeitė, serga psichine liga, gydėsi, kas yra užfiksuota ekspertų išvadose. Gydytojai jį yra įspėję, kad vartojant jų paskirtus vaistus negalima vartoti alkoholio. Nusikaltimo padarymo metu A. V. buvo neblaivus, kas konstatuota teismo, remiantis liudytojų parodymais. Tą dieną jis taip pat vartojo vaistus, todėl galėjo suaktyvėti liga ir jis iš tiesų nepamena ką tą dieną veikė, todėl ir neigia padaręs nusikalstamą veiką. A. V. anksčiau nėra padaręs nusikalstamų veikų, todėl negalėjo padaryti jam inkriminuotą veiką ir dėl jos padarymo neprisipažįsta.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. V. prašė jo bei gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo gynėja prašė jos ginamojo bei jo gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo A. V. bei jo advokato apeliaciniai skundai atmetami.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. bei nuteistajam A. V. paskyrė tinkamą bausmę, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde iškelta versija, kad jokių nusikaltimų nėra padaręs, o minėtos dienos įvykių neprisimena, nes tuo metu vartojo vaistus bei alkoholį, buvo patikrinta apygardos teisme bei pagrįstai atmesta.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis Ž. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad įvykio dieną jam einant kartu su D. K. prie jų priėjo trys nepažįstami jaunuoliai, tarp kurių buvo ir nuteistasis A. V. . Pastarasis liepė nukentėjusiajam išsisegti iš kelnių ženklelius. Nukentėjusiajam išsisegus ženklelius ir įsidėjus į kišenę, A. V. smogė jam kumščiu į veidą. Ž. K. bandant bėgti, nuteistasis A. V. jį sučiupo už rankos ir vėl bandė smūgiuoti. Tuo metu jis A. V. pastūmė ir jie kartu griuvo į šalia buvusią daubą. Nuteistasis A. V. nusivertus į daubą, toliau jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius į galvą, po to pajuto stiprų smūgį į nugarą. Po šio smūgio nuteistasis A. V. pasišalino iš įvykio vietos. Kadangi įvykio metu buvo sužalotas kreipėsi į Panevėžio ligoninę dėl medicininės pagalbos suteikimo. Kartu su juo buvo ir įvykio metu dalyvavęs liudytojas D. K. . Konflikto metu nuteistasis A. V. buvo neblaivus, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti ir lėti. Iš asmens parodymų atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis Ž. K. atpažino nuteistąjį A. V. , kaip asmenį, kuris jį sumušė bei sužalojo peiliu (t.1 b.l. 159-161).

Šie nukentėjusiojo parodymai pasitvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Taip, liudytojas D. K. , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad jam einant kartu su nukentėjusiuoju Ž. K. prie jų priėjo trys vaikinai. Vienas iš vaikinų liepė Ž. K. išsisegti iš kelnių ženkliukus, o kai Ž. K. tai padarė, tas vaikinas toliau provokavo konfliktą, smogė kumščiu Ž. K. į veidą. Bandant suduoti antrą smūgį, Ž. K. sugriebė A. V. ranką ir jie abu nusirito žemyn į daubą. Vėliau matė to vaikino rankose daiktą, panašų į peilį. Po šio konflikto vaikinas, sužalojęs nukentėjusįjį ir kiti du kartu su juo buvę vaikinai pabėgo. Kadangi nukentėjusysis Ž. K. buvo sužalotas jie nuvyko į ligoninę dėl medicininės pagalbos suteikimo. Iš asmens parodymų atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas D. K. atpažino A. V. , kaip asmenį, kuris užpuolė ir peiliu sužalojo jo draugą Ž. K. (t. 1 b.l. 19-21).

Iš liudytojo A. Ž. parodymų seka, kad jis kartu su nuteistuoju A. V. bei A. Š. eidami kartu sutiko du vaikinus, kurių anksčiau nepažinojo. A. V. pradėjo kabinėtis prie vaikinų, liepė nusiimti grandines, išsisegti iš kelnių ženkliukus. Nukentėjusiajam Ž. K. išsisegus ženkliukus ir įsidėjus į kišenę, A. V. toliau provokavo konfliktą. Nuteistasis A. V. smogė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, po to jie abu nusivertė į daubą, kur toliau mušėsi. Jis bėgo paskui juos norėdamas išskirti, bet tuo metu jis susikibo su D. K. . Kai atsisuko į A. V. pamatė, kad pastarasis rankoje laiko peilį. Po to, A. V. pradėjo bėgti ir jie visi išsilakstė. Konflikto metu A. V. buvo išgėręs. Kitą dieną, po konflikto buvo sutikęs nuteistąjį A. V. , kuris jam pagrasino, kad jeigu jis papasakos kam nors apie įvykį liudytojui bus blogai, be to, pasakė, kad bedė peiliu. Konfliktas kilo dėl to, jog A. V. nepatiko sutiktų vaikinų apranga, pats nukentėjusysis nieko įžeidžiančio nepasakė ir jokių veiksmų, kas galėtų išprovokuoti konfliktą neatliko. Analogiškus parodymus davė liudytojas A. Š..

Šios įvykio aplinkybės taip pat pasitvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis (t. 1 b.l. 7-10), teismo medicinos specialisto išvadomis dėl nukentėjusiajam Ž. K. padarytų kūno sužalojimų (t. 1 b.l. 58-59) bei kitais išsamiai teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Todėl apygardos teismas tinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė Ž. K. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, kas atitinka BK 135 str. 2 d. 8 p. bei BK 248 str. 1 d.

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuteistas remiantis nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Tačiau, kaip matyti ir baudžiamosios bylos medžiagos, tiek nukentėjusysis Ž. K. , tiek liudytojai D. K. , A. Ž. , A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, kurie tarpusavyje sutampa dėl A. V. padarytų nusikalstamų veiksmų. Todėl apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. V. atžvilgiu.

Taip pat nepagrįstas nuteistojo A. V. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentas, kad A. V. serga psichine liga, įvykio metu vartojo vaistus, dėl ko gali suprastėti atmintis, be to, gydytojai A. V. yra įspėję, kad vartojant vaistus negalima vartoti alkoholio. Įvykio dieną jis gėrė vaistus ir vartojo alkoholį, todėl negali paaiškinti kur buvo nusikaltimo padarymo metu bei kaip jis buvo padarytas. Tačiau iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto seka, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. V. galėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei valdyti savo veiksmus, A. V. konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (t. 2 b.l. 46-47). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis tuo metu vartojo vaistus „Zyprexa“ ir „Seroguel“, kuriuos jis pats pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams (t. 1 b.l. 131-136). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo psichiatrijos ekspertas A. G. , kuris atliko teismo psichiatrijos ekspertizę, parodė, kad minėtų vaistų vartojimas kartu su alkoholiu negalėjo turėti įtakos nuteistojo veiksmams ir ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant A. V. pakaltinamumo klausimą. Priešingai, vaistai, kuriuos A. V. teigia vartojęs, yra antipsichoziniai, kurie mažina psichozę, slopina reakciją, dirglumą. Be to, šie vaistai neturi poveikio atminčiai. Todėl eksperto manymu, įvertinus faktines bylos aplinkybes (orientavosi situacijoje, grasino liudytojams, kad niekam nepasakotų apie įvykį, pačio nuteistojo veiksmai įvykio metu) nėra pagrindo manyti, kad A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas.

Tai pat, apygardos teismas nuteistajam A. V. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo A. V. bei jo gynėjo advokato apeliacinius skundus atmesti.