Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame taikinamajame posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo R. Š. skundą nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui R. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teisme 2015 m. sausio 5 d. buvo gautas nukentėjusiojo R. Š. skundas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui R. Š. dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir nubaudimo bei turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Taikinamojo posėdžio metu nukentėjusiojo R. Š. atstovas advokatas R. R. paprašė BPK 409 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu perduoti šią bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui, kadangi kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, jog sugadintos durys priklauso A. B., už kurią teismui skundą pateikė jos rūpintojas R. Š., kuris jos rūpintoju yra paskirtas 2013 m. birželio 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, nustačius A. B. rūpybą. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi juridinę galią. Šioje teismo nutartyje yra nustatyta, kad dėl savo negalios ir sveikatos būklės A. B. negali įgyvendinti jokių savo teisių, atlikti pareigų, dėl ligos negali judėti, vaikščioti, pasirūpinti savo buitimi ir kitos aplinkybės. R. Š., vadovaudamasis šita nutartimi, kreipėsi su skundu į teismą. Privataus kaltinimo tvarka su skundu gali kreiptis tik asmuo, kuris tiesiogiai patyrė žalos. Tačiau Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja privataus kaltinimo bylos proceso metu iki įrodymų tyrimo pradžios, prokuroras privalo pateikti teismui rašytinį pareiškimą, kad palaikys byloje valstybinį kaltinimą. Įstatymas numato pareigą prokurorui pateikti teismui rašytinį pareiškimą dėl valstybinio kaltinimo palaikymo. Šiuo atveju byla perduodama prokurorui ir įprasta tvarka yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tokiomis aplinkybėmis yra laikoma, kad jeigu nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 407 straipsnyje, turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi konstatuota, kad A. B. negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų dėl sveikatos būklės, nepriklausančios nuo jos valios, dėl objektyvių priežasčių negali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir šiai dienai to negali padaryti. Todėl šioje byloje turėtų būti palaikomas valstybinis kaltinimas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad teismas gali įpareigoti Šiaulių apylinkės prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Š. savo paduoto teismui skundo nepatikslino ir nenurodė, kad yra A. B. atstovas, kadangi jis nėra įgaliotas asmuo. Prašo teismo vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ir perduoti šitą bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui, atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes, kad A. B. negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.

Nukentėjusysis R. Š. savo atstovo prašymą bei išsakytą nuomonę palaikė. Pirmojo taikinamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. Š. pateikė teismui apžiūrai Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį, kuria A. B. nustatyta rūpyba ir jos rūpintoju paskirtas R. Š. bei iš kurios matyti, kad A. B. turi nekilnojamojo turto, kuriam tvarkyti yra parašiusi įgaliojimą R. Š.. To paties posėdžio metu R. Š. teismui paaiškino, jog teismo nutartyje paminėtas įgaliojimas yra panaikintas, o pavedimo sutartis tarp jo ir A. B. sudaryta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, R. Š. buvo įpareigotas patikslinti teismui paduotą skundą ir pateikti papildomus rašytinius duomenis.

Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo R. Š. palaikė savo gynėjo išsakytą nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. Š. ir jo atstovo advokato R. R. prašymas tenkinamas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK IX dalies XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir atitinkamai turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimą patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. BPK 412 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys – skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, gavus nukentėjusio asmens skundą, neatlikus ikiteisminio tyrimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, kai veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali pats ginti teisėtų savo interesų. Analizuojant Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kitos teisinės išimties, kuriai esant prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y., kai asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų pats ar per savo atstovą, turinį, vadovaujantis suformuota teismų praktika, aptariama formuluotė apibūdina tokias situacijas, kai asmuo apskritai negali nei pats, nei per teisėtą atstovą išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus, arba negali nei pats, nei per teisėtą atstovą atlikti tam tikrų veiksmų, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pvz. dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t.t.), bei tokias, kai nors asmuo ir gali pats arba per teisėtą atstovą išreikšti valią ginti savo interesus ir atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų objektyviai gali nepakakti, kad tie interesai būtų apginti (pvz. dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t.t.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Teisme gautos Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK medžiagos Nr. 40-75-AP-1205 duomenys ir joje priimtas 2014-12-16 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą leidžia teismui manyti, kad galimai nusikalstamą veiką, sugadinant A. B. priklausantį turtą, padarė būtent R. Š.

Kaip matyti iš teismui pateiktos 2013 m. birželio 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-418-284/2013m., A. B. nustatyta rūpyba ir jos rūpintoju paskirtas R. Š.. Šioje teismo nutartyje konstatuota, kad A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra neįgali, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai nuo 2012-11-07, specialiųjų poreikių lygis didelis, ji serga sąnarių ligomis, nevaikšto, beveik visą laiką guli lovoje, laike, vietoje, situacijoje orientuojasi, žmones pažįsta, tačiau yra reikalaujanti pastovios slaugos ir priežiūros kito asmens, nes dėl savo sveikatos būklės yra visiškai nesavarankiška ir turi būti aptarnaujama, kad dėl savo negalios ji negali įgyvendinti jokių savo teisių ir atlikti pareigų, dėl ligos negali judėti, vaikščioti, negali pasinaudoti susisiekimo priemonėmis, nuvykti pas gydytoją ar notarą, pasirūpinti savo buitimi, higiena, turtu, nusipirkti ir pasigaminti maistą, apsirengti, išsiskalbti rūbus, todėl jai yra reikalingas pastovus rūpintojas. Taip pat iš šios nutarties matyti bei taikinamojo posėdžio metu išsiaiškinta, išklausius proceso dalyvius, kad R. Š. yra paskirtas tik rūpintoju, o jokių įgalinimų tvarkyti A. B. turtą ar su juo susijusius reikalavimus neturi, kadangi įgaliojimas rūpybos jai nustatymo byloje, kuriuo R. Š. buvo įgaliotas tvarkyti jos nekilnojamąjį turtą, yra panaikintas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei apginti teisėtus A. B. interesus, kadangi R. Š. yra pripažintas tik A. B. rūpintoju, kurio teises ir pareigas apibrėžia CK 3.240, 3.243, 3.244, 3.245, 3.246, 3.247 straipsnių nuostatos, jis neturi įgaliojimo tvarkyti A. B. turtą, taip pat su juo nebuvo ir nėra sudaryta pavedimo sutartis disponuoti A. B. turtu, pati A. B. dėl savo sveikatos būklės (yra nevaikštanti, neįgali, reikalinga didelių specialiųjų poreikių), savo amžiaus (gimusi 1924-03-08), t. y., dėl svarbių priežasčių, negali ginti savo interesų, privataus kaltinimo skundas perduotinas prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui (BPK 409 str. 1 d., 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 408, 409, 412 straipsniais, teismas

nutaria:

Privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) R. Š. skundą, kuriuo jis kaltina nusikalstamos veikos padarymu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį R. Š., perduoti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.