Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-22 · Civilinė byla Nr. 2S-428-492/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-22
Bylos Nr.
2S-428-492/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė, Virginija Volskienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
R. V.
Civilinė byla Nr. 2S-428-492/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1.; 122.2; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Romualdos Janovičienės, Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-19771-809/2009 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui R. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. S. ieškiniu prašė: 1) neterminuotai apriboti atsakovo R. V. tėvo valdžią sūnui P. V. ; 2) nepilnamečio sūnaus P. V. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina J. S. ; 3) priteisti iš atsakovo R. V. sūnaus P. V. išlaikymą iki jo pilnametystės po 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise J. S. ; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė J. S. 2009-10-27 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui R. V. laikinai matytis su nepilnamečiu vaiku P. V. ; palikti galioti kitas teismo jau taikytas laikinąsias apsaugos priemones: įpareigojimą atsakovui R. V. gyventi skyrium; draudimą atsakovui R. V. lankytis bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), ir to buto laiptinėje; nepilnamečio sūnaus P. V. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą su motina J. S. ; priteisimą iš atsakovo R. V. nepilnamečio sūnaus P. V. laikino išlaikymo – po 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad bijo net trumpam su vaiku išeiti iš namų, baiminasi dėl savo sveikatos ir net gyvybės, nes atsakovas pasižymi neprognozuojamu ir žiauriu elgesiu, o vaikas yra per mažas, kad galėtų be tarpininkavimo susitikti su tėvu. Kadangi atsakovas nori susitikti su vaiku, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis smurto ieškovei su vaiku būnant gatvėje ar kitoje vietoje, kur lankytis jam neuždrausta, ir atimti vaiką. Ieškovė pažymėjo, kad ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo R. V. smurto ir grasinimų susidoroti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovės J. S. prašymo uždrausti atsakovui R. V. laikinai matytis su nepilnamečiu vaiku P. V. netenkino. Nurodė, kad pagal CK 3.170 str., tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo matymasis su nepilnamečiu vaiku P. V. galėtų būti žalingas jo sveikatai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė J. S. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui R. V. laikinai matytis su nepilnamečiu vaiku P. V. iki teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas klausimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo, priėmimo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CPK 3 straipsnio 1 dalį (teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus), neatsižvelgė į prašyme išdėstytą aplinkybę, kad vaiko tėvo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. 2 d. (terorizmas grasinant nužudyti) ir nesikreipė į Vilniaus apskrities VPK dėl įpareigojimo pateikti skubią išvadą, kad įsitikintų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pati pateikė su atskiruoju skundu įrodymus dėl atsakovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Pagal Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimą Nr. 35, vaiko interesai yra prioritetiniai. Todėl teismas, gavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo reaguoti į prievartos šeimoje naudojimą ir užtikrinti prevencinį šių priemonių poveikį, užtikrinant vaiko apsaugą nuo bet kokios prievartos šeimoje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. V. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad CK 3.170 str. 1 d. įtvirtinta tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku gali būti įgyvendinta tik tada, kai kitas iš tėvų nekliudo bendrauti su vaiku, bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis, vykdomas atsižvelgiant į vaiko interesus. Siekimas nepagrįstai atskirti vaiką nuo vieno iš tėvų pažeidžia paties vaiko teises ir interesus. Teigdama apie prievartą šeimoje, ieškovė nepateikė jokių teisiškai reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo smurtą prieš ją. Tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ieškovės pateikto pareiškimo pagrindu atsakovui suteiktas įtariamojo statusas, galiojant nekaltumo prezumpcijai, nereiškia, kad atsakovas kaltas dėl veikų, kuriomis jis kaltinamas. Be to, pareikštas įtarimas atsakovui yra susijęs su įtariama veika prieš ieškovę, o tai neturi įtakos atsakovo santykiams su vaiku. Teigdama apie atsakovą, kad šis yra agresyvus, naudoja smurtą, todėl yra reali grėsmė ieškovės ir sūnaus sveikatai ar net gyvybei, apeliantė skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją ir veikia ne vaiko, o savo interesais. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas nesirūpina ir nesidomi vaiku, tačiau pati neleidžia juo rūpintis. Atsakovas vaiku niekada nevengė rūpintis bei toliau ketina tai daryti. Tuo metu ieškovė pati elgiasi nerūpestingai, kelių mėnesių vaiką palieka auklei, o pati vyksta į darbą, nors gauna motinystės išmokas ir dirbti nedarbingumo metu neturi teisės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės J. S. atskirasis skundas tenkintinas.

LR CPK 384 str. 5 d., 404 str. 3 d. tiesiogiai numato galimybę, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str. Viena iš jų - laikinas uždraudimas vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais. Nors LR CK 3.170 str. įtvirtina skyrium gyvenančio tėvo ir motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, ši teisė nėra absoliuti ir ja tėvai gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (CK 3.161 str 3 d.).

CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis reiškia ir vaiko teisę į saugumą. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad realizuojant tėvo (atsakovo R. V. ) teisę bendrauti su vaiku, vaiko teisė į saugumą gali būti neužtikrinta. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus 2009-11-05 pažyma patvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-427-09 dėl J. S. pareiškimo pagal LR BK 145 str. 1 d. (b.l.87), t.y. dėl grasinimo nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodė, kad tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reiškia, kad kol asmens kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmuo laikomas nekaltu, taigi, vykstant ikiteisminiam tyrimui, atsakovas negali būti laikomas kaltu dėl veikų, kuriomis jis kaltinamas. Remdamasi minėta policijos komisariato pažyma teisėjų kolegija ir nesprendžia apie atsakovo kaltumą, tačiau šis dokumentas vertinamas kaip įrodymas, leidžiantis daryti pagrįstas prielaidas apie galimą grėsmę mažamečio vaiko saugumui, jei atsakovas siektų su juo bendrauti nederindamas savo ir vaiko motinos interesų. Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir jis visiškai nereiškia tokios vaiko bendravimo tvarkos nustatymo išsprendus bylą iš esmės.

Pagrįstų abejonių dėl vaiko interesų apsaugos bendraujant su atsakovu R. V. kelia byloje esantis 2009 m. gegužės 26 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo išrašas iš medicininių dokumentų apie J. S. sveikatos būklę (b.l. 12), dokumentai apie ankstesnį atsakovo teistumą (b.l. 17-21), ieškovės 2009-07-29 kreipimasis į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl smurtinių atsakovo veiksmų (b.l. 8). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad įtarimas atsakovui yra susijęs su įtariama veika prieš ieškovę, o tai neturi įtakos atsakovo santykiams su vaiku. Atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu apibūdina jį apskritai ir nėra pagrindas išvadai, kad vaiko atžvilgiu jis elgsis visiškai kitaip. Vertindama nagrinėjamą situaciją teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prašoma laikinai uždrausti bendrauti su labai mažu 1 metų vaiku, kuris yra itin pažeidžiamas ir dėl savo amžiaus. Civilinėje byloje surinkti ir aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, tai neišvengiamai neigiamai atsiliepia vaiko emocinei būklei, sveikatai, todėl vykstant civilinės bylos nagrinėjimui laikinai, siekiant apsaugoti vaiką nuo galimų neigiamų tarp šalių vykstančių konfliktų padarinių, gali būti ribojamas vieno iš tėvų bendravimas su vaiku (CPK 404 str. 3 d., CK 3.65 str. 7 p.).

Atsakovo R. V. argumentai dėl to, kad ieškovė dirba, o vaiką palieka auklei, neturi reikšmės klausimo dėl laikino draudimo atsakovui bendrauti su vaiku sprendimui, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės atžvilgiu. Be to, toks ieškovės elgesys, remiantis vien išdėstytais atsakovo argumentais, negali būti vertinamas kaip nerūpestingumas, nes nėra įrodymų, kad palikdama vaiką auklei, ieškovė neužtikrina vaiko saugumo ir kitų būtiniausių jo poreikių tenkinimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad laikinas draudimas atsakovui R. V. matytis su nepilnamečiu vaiku P. V. yra laikino pobūdžio ir pasikeitus aplinkybėms, nutraukus ikiteisminį tyrimą, atsakovo iniciatyva gali būti svarstomas klausimas dėl jo bendravimo su vaiku laikinos tvarkos nustatymo abiems šalims priimtinomis sąlygomis.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės J. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio ir civilinio proceso teisės normas.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus atskirąjį skundą, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso 384 str. 5 d., 336 str., 337 str. 2 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės J. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.

Iki galutinio teismo procesinio dokumento šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui R. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) matytis su nepilnamečiu sūnumi P. V. , a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. V. 8,40 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Romualda JanovičienėNeringa Švedienė