- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-360-300-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00196-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Advokatai
- Alfonsas Daukantas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. Morkūnaitės apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), susitaikius su nukentėjusiaisiais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
G. G. skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu, ir toliau dirbti. Nustatyta auklėjamojo poveikio priemonių taikymo trukmė – 12 (dvylika) mėnesių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2011 m. balandžio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) mstl. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., kurio atžvilgiu byla išskirta, sulaužęs automobilio durų spynelę, įsibrovė į G. L. priklausantį automobilį „Mazda“ 626, v/n (duomenys neskelbtini) ir slapta pagrobė G. L. priklausančius daiktus: CD grotuvą „Sony“, kurio vertė 100 Lt, ir akumuliatorių, kurio vertė 195 Lt, padarydamas nukentėjusiajai G. L. 295 litų turtinę žalą.
Be to, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2011 m. balandžio 27 d. apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) mstl. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme pro neužrakintas automobilio duris įsibrovė į R. K. priklausantį automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) ir slapta pagrobė R. K. priklausantį CD grotuvą „JVC“, kurio vertė 150 Lt, padarydamas nukentėjusiajam R. K. 150 Lt turtinę žalą.
Be to, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2011 m. balandžio 27 d. apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) mstl. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, atplėšęs variklio dangtį, įsibrovė į J. V. priklausantį automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) ir slapta pagrobė J. V. priklausantį akumuliatorių, kurio vertė 200 Lt, padarydamas nukentėjusiajai J. V. 200 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė D. Morkūnaitė prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendį, pašalinant iš nuosprendžio rezoliucinės dalies tai, kad G. G. pripažįstamas kaltu padaręs: nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto vagystė iš G. L. automobilio), nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto vagystė iš nukentėjusiojo R. K. automobilio), nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto vagystė iš nukentėjusios J. V. automobilio). Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, tačiau, prokurorės nuomone, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nurodo, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad G. G. pripažįstamas kaltu padaręs: nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto vagystė iš G. L. automobilio), nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto vagystė iš nukentėjusiojo R. K. automobilio), nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto vagystė iš nukentėjusios J. V. automobilio) bei nurodė, kad G. G. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) padarymą, susitaikius kaltinamajam ir nukentėjusiems, o baudžiamoji byla nutraukiama. Apeliantės teigimu, BPK 303 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalys nurodo tris skirtingas nuosprendžių rūšis – 1) apkaltinamąjį nuosprendį; 2) išteisinamąjį nuosprendį; 3) nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, o kiekvienai šiai rūšiai BPK 307 straipsnis numato skirtingą privalomą rezoliucinės dalies išdėstymą t. y., BPK 307 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas pripažinti asmenį kaltu, tuo tarpu BPK 307 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodoma: atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens vardas ir pavardė; sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės; sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas; sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Taigi teigia, kad nutraukiant baudžiamąją bylą asmuo nepripažįstamas kaltu, kadangi jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o nesprendžiant atsakomybės klausimo, nėra pagrindo teismui priimti sprendimo pripažinti asmenį kaltu. Be kita ko nurodo ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas nėra plačiai pasisakęs šiuo klausimu, tačiau 2003-06-20 Tesimų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą apžvalgoje, patvirtintoje 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimu Nr. 40, yra aiškiai ir kategoriškai nurodęs, kad nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla yra nutraukiama, rezoliucinės dalies reikalavimai yra nurodyti BPK 307 straipsnio 5 dalyje, ir jokių išimčių ar ypatingų atvejų nėra aptarta.
Teismo posėdžio metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas ir prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, tačiau netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir atleisdamas G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos) padarymą, susitaikius su nukentėjusiaisiais ir nutraukdamas jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, nepagrįstai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažino jį kaltu dėl aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, dėl ko nuosprendis ir keistinas.
Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnyje nurodytos trys skirtingos nuosprendžių rūšys –apkaltinamasis nuosprendis, išteisinamasis nuosprendis, nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama. Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnis numato skirtingą privalomą rezoliucinės dalies išdėstymą kiekvienai nuosprendžio rūšiai. Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas pripažinti asmenį kaltu, tuo tarpu BPK 307 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyti nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla rezoliucinės dalies reikalavimai, nurodyta, kad rezoliucinėje dalyje nurodoma: atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens vardas ir pavardė, sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas, sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad G. G. pripažįstamas kaltu padaręs: nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto vagystė iš G. L. automobilio), nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto vagystė iš nukentėjusiojo R. K. automobilio), nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto vagystė iš nukentėjusios J. V. automobilio) bei nurodė, kad G. G. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) padarymą, susitaikius kaltinamajam ir nukentėjusiesiems, o baudžiamoji byla nutraukiama.
Nors, iš aukščiau paminėtų ir aptartų baudžiamojo proceso įstatymo normų seka, kad nutraukiant baudžiamąją bylą asmuo nepripažįstamas kaltu, kadangi jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kas lemia išvadą, kad nesprendžiant asmens atsakomybės klausimo, nėra ir pagrindo teismui priimti sprendimo pripažinti asmenį kaltu.
Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atleisdamas G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos) padarymą, susitaikius su nukentėjusiaisiais ir nutraukdamas jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, nepagrįstai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažino jį kaltu dėl aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti:
pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies tai, kad G. G. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto vagystė iš G. L. automobilio), nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto vagystė iš nukentėjusiojo R. K. automobilio), nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (turto vagystė iš nukentėjusios J. V. automobilio).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.