- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- I2-694-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02192-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Mariui Šlapikui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl raštų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, kuriuose prašo: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą, išdėstytą 2020 m. vasario 26 d. rašte Nr. 5-S-3183 „Dėl gauto Jūsų pareiškimo“; 2) panaikinti Departamento 2020 m. kovo 3 d. raštą Nr. 5-S-3446 „Dėl V. K. pareiškimų“ (1 t., b. l. 1–8, 28–30) .
Nurodo, kad 2020 m. vasario 25 d. Departamentui pateikė pareiškimą „Dėl Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo veiksmų (mobingo) mano atžvilgiu ir dėl patyčių iš manęs Jaunimo linijoje“. Pareiškėja 2020 m. vasario 26 d. gavo iš Departamento raštą Nr. 5-S-3183, kuriame nurodyta, kad aukščiau nurodytas jos pareiškimas nebus tiriamas. Nurodo, kad 2020 m. vasario 27 d. Departamentui pateikė prašymą „Dėl mano 2020 m. vasario 25 d. pareiškimo dėl Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo veiksmų (mobingo) mano atžvilgiu ir dėl patyčių iš manęs Jaunimo linijoje“, bet vėl gavo atsakymą iš Departamento, kad jos pareiškimas nebus tiriamas. Teigia, kad Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe išdirbo daugiau nei šešerius metus, išėjo iš darbo 2015 m. gegužės mėn. neištvėrusi dvejus metus jos atžvilgiu taikyto mobingo. Nurodo, kad mobingą jos atžvilgiu vykdžiusios kolegės siekė, kad pareiškėjos gyvenimas taptų nemielas ne tik tuometinėje darbovietėje, tačiau ir kitose vietose, kuriose lankydavosi, dirbo, gyveno, pvz. Jaunimo linijoje, kur pareiškėja savanoriavo. Kolegės paveikė pareiškėjos tėvus ir brolį, kurie pradėjo pareiškėją įžeidinėti, nuomojamo buto šeimininkus, todėl pareiškėjai teko iš jo išsikraustyti. Teigia, kad Lietuvos policija jos pareiškimų netiria iš esmės, nuodugniai, sąžiningai, 2017 m., 2019 m., ir 2020 m. susidūrė ir susiduria dabar su policijos abejingumu, neveiklumu ir pan. 2019–2020 m. kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu, bet tyrimas nebuvo pradėtas. Dėl to paties nusikaltimo kreipėsi ir į teismus, bet jie nepradėjo nagrinėti pareiškėjos pareiškimo. Pareiškėja įtaria, kad asmuo, kuris prieš ją pradėjo organizuoti nusikaltimus (neteisėtai rinko informaciją apie pareiškėjos asmeninį gyvenimą ir dalinosi informacija su savo bendrininkais, kurie pareiškėjos gyvenimo faktus pareiškėjai girdint pasakojo viešajame transporte, po langais ir pan., įžeidinėjo, sukėlė fizinį ir emocinį skausmą, kai buvo leidžiami neaiškios kilmės dūmai ar dujos į pareiškėjos nuomojamą butą, kurstė pareiškėjos klientus, t. y. mokinius ir jų tėvus, kad ją įžeidinėtų, buvo keletas ir fizinių pasikėsinimų: į pareiškėją buvo mestas kažkoks kietas daiktas, keistai važiuoja į pareiškėją automobiliai, yra grasinimai pareiškėją nužudyti ir sumušti) yra įtakingas asmuo Lietuvoje, nes net prokuratūroje, policijoje, teisme buvo įžeidinėjama necenzūriniais žodžiais ir kaip pareiškėja įtaria dėl šios priežasties dėl jos pareiškimuose nurodytų nusikaltimų tyrimai yra nepradedami.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 109–111).
Nurodo, kad iš patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra dėl įvairių įžeidžiančių pačiai pareiškėjai išsakytų necenzūrinių epitetų ir tai pareiškėja įvardina kaip nusikaltimą. Teigia, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 30 punkte yra numatyta, kad institucija gautus asmenų dokumentus, kuriuose yra teisės pažeidimų požymių, persiunčia institucijoms, kompetentingoms tirti atitinkamus teisės pažeidimus. Pažymi, kad vadovaudamasis Taisyklėmis išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. vasario 25 d. teiktą skundą, pateikė informacinio pobūdžio atsakymą, kuriuo informavo, kad nuo 2015 metų įžeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodekso 155 straipsnyje, yra dekriminalizuota veika ir baudžiamoji atsakomybė yra netaikoma. Taip pat išnagrinėjo pareiškėjos du 2020 m. vasario 27 d. teiktus prašymus bei pateikė informacinio pobūdžio atsakymą. Pažymi, kad pareiškėjos viename iš prašymų (reg. Nr. 5-AP-235), kuriame ji prašo atnaujinti jos pareiškimų (2017 m. birželio 15 d., 2020 m. vasario 15 d. ir 18 d.) nagrinėjimą negali būti tenkinamas, kadangi tokių pareiškimų pareiškėja atsakovui iš viso nėra pateikusi. Nepaisant to, jog atsakovas 2020 m. vasario 15 d. yra gavęs ne pareiškimą, o skundą, visgi, nepriklausomai nuo dokumento pavadinimo, atsakovas negali atnaujinti skundo nagrinėjimo, kadangi nagrinėjimas nebuvo net sustabdytas, o pats skundas buvo išnagrinėtas.
Akcentuoja, jog iš pareiškėjos teiktos informacijos atsakovas nenustatė teisės pažeidimų, todėl gauti dokumentai nebuvo persiųsti institucijai kompetentingai tirti teisės pažeidimus. Pažymi, kad pats atsakovas ikiteisminių tyrimų nepradeda ir teisės pažeidimų netiria.
Teigia, kad pareiškėja nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu skundžia atsakomuosius raštus, kurie niekaip neapriboja pareiškėjos teisės tiesiogiai kreiptis į struktūrinį policijos padalinį su pareiškimu dėl jos vardijamų nusikaltimų ir niekaip nepažeidžia tokių jos teisių. Atkreipia dėmesį tai, kad patikslintame skunde pareiškėja nurodo papildomas aplinkybes, kurių 2020 m. vasario 25 d. skunde bei abiejuose 2020 m. vasario 27 d. prašymuose nėra nurodžiusi, t. y. nurodo, jog asmenys (neįvardinti) kelia jai fizinį ir emocinį skausmą (įžeidinėja žodžiais, metė neįvardintą kietą daiktą, keistai važiuoja į pareiškėją automobiliai, spjauna į ją), leidžia neaiškios kilmės dūmus į pareiškėjos nuomojamą būstą, taip pat nurodė, kad yra renkama informacija apie pačią pareiškėją bei surinkta informacija yra dalinamasi su kitais bendrininkais (įtakingo asmens), vykdomi nusikaltimai ne tik prieš pareiškėją bet ir prieš jos šeimą. Nurodo, jog iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja yra iš esmės nepatenkinta kitų institucijų priimtais sprendimais, o teisinių argumentų dėl Departamento pateiktų atsakymų, kurie iš esmės yra informacinio pobūdžio, nepateikia.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento 2020 m. vasario 26 d. rašto Nr. 5-S-3183 „Dėl gauto Jūsų pareiškimo“ ir Departamento 2020 m. kovo 3 d. rašto Nr. 5-S-3446 „Dėl V. K. pareiškimų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui pateikė 2020 m. vasario 15 d. pareiškimą, kuriame prašė imtis priemonių, kad R. Š., D. Š., C. Š., R. L., G. B. negalėtų turėti jokių kontaktų su pareiškėja, jos šeima, ypač su pareiškėjos mama, nes pareiškėja įtaria, kad po kontakto su minėtais asmeninis itin pablogėja mamos sveikata, mama yra verčiama pareiškėjai kviesti greitąją, kad ją pagąsdintų, pažemintų ir pan., šeimos nariai verčiami pareiškėją įžeidinėti (1 t., b. l. 166–168).
Pareiškėja taip pat Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui pateikė 2020 m. vasario 18 d. pareiškimą (1 t., b. l. 169–170).
Pareiškėja Departamentui pateikė 2020 m. vasario 24 d. pareiškimą „Dėl Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo veiksmų (mobingo) mano atžvilgiu ir dėl patyčių iš manęs Jaunimo linijoje“ (reg. Nr. 5-AP-225), kuriame prašė pradėti tyrimą, kad būtų įrodyti nusikaltimai, įvykdyti prieš pareiškėją Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Jaunimo linijoje, kad būtų galima tiek minėtas institucijas, tiek asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 130–144).
Departamentas 2020 m. vasario 26 d. pateikė pareiškėjai raštą Nr. 5-S-3183 „Dėl gauto Jūsų pareiškimo“, kuriame pareiškėjai paaiškinta, kad 2015 m. liepos 10 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisoms, įžeidimas nėra laikytinas nusikalstama veika, todėl nesant baudžiamosios atsakomybės už pareiškėjos vardinamus veiksmus, ji buvo informuota, kad savo pažeistas teises gali ginti civilinės teisės tvarka (1 t., b. l. 18–19).
Pareiškėja Departamentui pateikė 2020 m. vasario 25 d. prašymą „Dėl mano 2017-06-15, 2020-02-15 ir 2020-02-18 pareiškimų, adresuotų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui, tyrimo atnaujinimo“ (reg. Nr. 5-AP-235) (1 t., b. l. 165).
Pareiškėja Departamentui pateikė 2020 m. vasario 27 d. prašymą „Dėl mano 2020-02-15 pareiškimo dėl Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo veiksmų (mobingo) mano atžvilgiu ir dėl patyčių iš manęs Jaunimo linijoje“ (reg. Nr. 5-AP-239) (1 t., b. l. 175).
Policijos departamentas 2020 m. kovo 3 d. raštu Nr. 5-S-3446 „Dėl V. K. pareiškimų“ informavo pareiškėją, kad visi ankstesni pareiškėjos skundai buvo išnagrinėti ir teisės aktų nustatyta tvarka atsakyta. Pareiškėjai paaiškinta, kad 2015 m. liepos 10 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis iš nusikalstamų veikų sąrašo išbrauktas įžeidimas. Pareiškėjai išaiškinta teisė savo teises ginti civilinio proceso tvarka, kreipiantis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Informuota, kad pakartotiniai prašymai dėl pareiškėjos įžeidimo nebus nagrinėjami (1 t., b. l. 176).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Pagal VAĮ 8 straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Policijos departamentas yra vidaus reikalų centrinė įstaiga, atliekanti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams įgyvendinti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98 patvirtinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 1 punkte nurodyta, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities centrinė statutinė įstaiga, kurios paskirtis – organizuoti policijos veiklą, siekiant užtikrinti asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
Pagal Nuostatų 10 punktą, Departamento veiklos tikslai yra organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti policijos uždavinių vykdymą, taip pat organizuoti ir įgyvendinti pavaldžių policijos įstaigų valdymą.
Taisyklių 30 punkte numatyta, kad jeigu prašymo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra teisės pažeidimų požymių, institucija per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo institucijoje dienos persiunčia tokio prašymo kopiją ir prie jo pridedamų dokumentų kopijas institucijoms, kompetentingoms tirti šiuos teisės pažeidimus. Tais atvejais, kai tolesniam prašymo nagrinėjimui būtinas kompetentingos institucijos atsakymas, prašymo nagrinėjimas institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti sustabdytas iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo bylos teiseną arba iki bus baigta baudžiamoji byla ar administracinio nusižengimo bylos teisena. Apie tokio prašymo nagrinėjimo sustabdymą institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui ar jo atstovui.
Sprendžiant Departamento 2020 m. vasario 26 d. rašto Nr. 5-S-3183 „Dėl gauto Jūsų pareiškimo“ ir 2020 m. kovo 3 d. rašto Nr. 5-S-3446 „Dėl V. K. pareiškimų“ teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti aukščiau nurodytus raštus pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo 2020 m. vasario 26 d. rašto Nr. 5-S-3183 bei 2020 m. kovo 3 d. rašto Nr. 5-S-3446, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas 2020 m. vasario 26 d. raštas Nr. 5-S-3183 ir 2020 m. kovo 3 d. raštas Nr. 5-S-3446 turėtų būti panaikinti.
Nagrinėjamu atveju, susipažinus su pareiškėjos 2020 m. vasario 24 d. pareiškimo „Dėl Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo veiksmų (mobingo) mano atžvilgiu ir dėl patyčių iš manęs Jaunimo linijoje“ (reg. Nr. 5-AP-225) turiniu matyti, jog jame pareiškėja dėsto aplinkybes apie tai, kaip ją Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabe, Jaunimo linijoje, viešajame transporte ir viešose vietose įžeidinėjo pareiškėjos nurodyti asmenys, vartodami necenzūrinius keiksmažodžius, taip pat buvo sukurtas pareiškėją įžeidžiantis vaizdo klipas. Pažymėtina, kad 2015 m. liepos 10 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis iš nusikalstamų veikų sąrašo išbrauktas įžeidimas. Nepaisant to, jog baudžiamoji atsakomybė už asmens įžeidimą yra panaikinta, įžeisti asmenys savo teises gali ginti civiline tvarka, pateikdami ieškinį dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo, t. y. dėl tos pačios vertybės, kurią saugojo ir baudžiamasis įstatymas (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad pareiškėja nepasinaudojo tokia jai suteikta teise. Kadangi iš pareiškėjos 2020 m. vasario 24 d. pareiškimo „Dėl Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo veiksmų (mobingo) mano atžvilgiu ir dėl patyčių iš manęs Jaunimo linijoje“ (reg. Nr. 5-AP-225) turinio Departamentas nenustatė, kad būtų padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. 5-S-3183 „Dėl gauto Jūsų pareiškimo“ informavo pareiškėją, kad ji savo teises gali ginti civiline tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento 2020 m. vasario 26 d. raštas Nr. 5-S-3183 „Dėl gauto Jūsų pareiškimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, tinkamai motyvuotas, priimtas teisingai įvertinus faktiškai susiklosčiusią situaciją, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Taip pat nustatyta, kad Departamento 2020 m. kovo 3 d. raštas Nr. 5-S-3446 „Dėl V. K. pareiškimų“ yra priimtas gavus pareiškėjos 2020 m. vasario 25 d. prašymą „Dėl mano 2017-06-15, 2020-02-15 ir 2020-02-18 pareiškimų, adresuotų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui, tyrimo atnaujinimo“ (reg. Nr. 5-AP-235) ir 2020 m. vasario 27 d. prašymą „Dėl mano 2017-06-15, 2020-02-15 ir 2020-02-18 pareiškimų, adresuotų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui, tyrimo atnaujinimo“ (reg. Nr. 5-AP-235).
Pareiškėjos Departamentui pateiktame 2020 m. vasario 25 d. prašyme „Dėl mano 2017-06-15, 2020-02-15 ir 2020-02-18 pareiškimų, adresuotų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui, tyrimo atnaujinimo“ (reg. Nr. 5-AP-235) buvo nurodyta, kad pareiškėja 2020 m. vasario 25 d. el. paštu iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus gavo raštą „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame atsisakoma atnaujinti pareiškėjos 2017 m. birželio 15 d. tyrimą ir paliekami nenagrinėtais pareiškėjos 2020 m. vasario 15 d. ir 2020 m. vasario 18 d. pareiškimai, pateikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui, todėl prašoma atnaujinti aukščiau nurodytų pareiškimų nagrinėjimą.
Pažymėtina, kad pagal Nuostatus Departamentas organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja policijos uždavinių vykdymą, taip pat organizuoja ir įgyvendina pavaldžių policijos įstaigų valdymą (Nuostatų 10 p.), tačiau Departamentui nesuteikta teisė atnaujinti kitoms policijos įstaigoms pateiktų pareiškimų nagrinėjimą, todėl teismas daro išvadą, jog Departamentas 2020 m. kovo 3 d. rašte Nr. 5-S-3446 „Dėl V. K. pareiškimų“ pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui pateiktų pareiškimų nagrinėjimą bei nurodė, kad visi pareiškėjos skundai yra išnagrinėti ir pareiškėjai buvo teisės aktų nustatyta tvarka atsakyta bei nurodyta atsakymų apskundimo tvarka.
Pateiktame 2020 m. vasario 27 d. prašyme „Dėl mano 2017-06-15, 2020-02-15 ir 2020-02-18 pareiškimų, adresuotų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui, tyrimo atnaujinimo“ (reg. Nr. 5-AP-235) prašoma imtis priemonių, kad pareiškėjos 2020 m. vasario 24 d. pareiškimo „Dėl Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo veiksmų (mobingo) mano atžvilgiu ir dėl patyčių iš manęs Jaunimo linijoje“ nagrinėjimas būtų atnaujintas. Kaip jau buvo minėta aukščiau, įžeisti asmenys savo teises gali ginti civiline tvarka, pateikdami ieškinį dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), todėl Departamentas 2020 m. kovo 3 d. rašte Nr. 5-S-3446 „Dėl V. K. pareiškimų“ pagrįstai dar kartą išaiškino pareiškėjai galimybę ginti savo teises civilinio proceso nustatyta tvarka ir nurodė, jog pakartotiniai prašymai dėl pareiškėjos įžeidimo nebus nagrinėjami.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento 2020 m. kovo 3 d. raštas Nr. 5-S-3446 „Dėl V. K. pareiškimų“ yra pagrįstas ir teisėtas, tinkamai motyvuotas, priimtas teisingai įvertinus faktiškai susiklosčiusią situaciją, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šioje administracinėje byloje skundžiami ir prašomi panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 26 d. raštas Nr. 5-S-3183 „Dėl gauto Jūsų pareiškimo“ ir 2020 m. kovo 3 d. raštas Nr. 5-S-3446 „Dėl V. K. pareiškimų“ priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei tinkamai taikant teisės aktus, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl jų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų Departamento 2020 m. vasario 26 d. rašto Nr. 5-S-3183 „Dėl gauto Jūsų pareiškimo“ ir 2020 m. kovo 3 d. rašto Nr. 5-S-3446 panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 26 d. raštą Nr. 5-S-3183 „Dėl gauto Jūsų pareiškimo“ ir 2020 m. kovo 3 d. raštą Nr. 5-S-3446 „Dėl V. K. pareiškimų“ atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.