Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P., nukentėjusiajam S. N., institucijos priėmusios nutarimą atstovui T. B. (T. B.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. P. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos 2009-08-27 nutarimo panaikinimo (nukentėjusysis – S. B.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-06-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VTS Prevencijos poskyrio Maišiagalos PN) tyrėjas A. P. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P576654 už tai, kad 2009-06-17 apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini) km., Dūkštų sen. Vilniaus r. S/B ,,Žaluma” prie sklypo (duomenys neskelbtini), A. P. priklausantis aviganių veislės šuo bėgiojo be antsnukio ir apgadino S. N. priklausantį turtą, tuo A. P. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 57 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 110 str. 5 d (b.l. 48).

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus rajono savivaldybės administracinė komisija 2009-08-27 nutarimu Nr. TK16-97 A. P. pripažino kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 5 d., ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 550 Lt baudą ir įpareigojo jį atlyginti S. N. padarytą 500 Lt materialinę žalą (b.l. 54).

A. P. padavė teismui skundą (b.l. 1-3), kuriame prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos 2009-08-27 nutarimą Nr. TK16-97 ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašė teismą įpareigoti antstolę P. K. grąžinti išieškotą baudą ir vykdymo išlaidas, t.y. 969,00 Lt (b.l. 60-62).

Skunde nurodant, kad nesutinka su priimtu nutarimu, visų pirma dėl to, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo surinkti įrodymai, kad būtent šuo ir būtent jo šuo, galėjo tuo metu bėgioti ir padaryti nuostolių 90-ojo sklypo gyventojui. Pažeidėjo teigimu, neatmestina galimybė, kad 90-ojo sklypo gyventojas bando pasipelnyti, kadangi iš fotonuotraukos galima spręsti, kad automobilio subraižymai nėra šuns pėdos įbrėžimai, automobilis išpurvintas gyvūnų pėdomis, o būtent ta vieta nuvalyta ir nufotografuota. Skunde taip pat nurodoma, kad priimtas nutarimas yra nemotyvuotas, iš jo suprantama, kad šuo bėgiojo be antsnukio, todėl apgadino turtą, tačiau tai nėra paties A. P. veiksmai, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Pažeidėjas taip pat nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus rajono savivaldybės administracinėje komisijoje nebuvo laikomasi ATPK 272 str., 280 str. l d. 3 p., t.y. jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus, atlikti kitus veiksmus, kadangi byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir laiku nepranešus apie bylos nagrinėjimą.A. P. teigimu byla buvo nagrinėjama 2009-08-27 d., o pareiškėjui pranešta 2009-08-29 d.

Teismo posėdyje A. P. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais, taip pat papildomai paaiškino, kad byloje nėra surinktų nenuginčijamų įrodymų, kad žalą S. N. padarė būtent jo šunys.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 110 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus; šio straipsnio 1 dalis nustato, jog gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 200 litų; šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 200 iki 400 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo; pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 500 iki 1 000 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

A. P. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 110 str. 5 d., pagal kurią gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimai, kuriais buvo padaryta žalos asmens sveikatai ar turtui – užtraukia baudą nuo 500 iki 1 000 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

A. P. ginčija pažeidimo faktą, nurodydamas, kad byloje nesurinkti nenuginčijami įrodymai, patvirtinantys, kad būtent jam priklausantys šunys bėgiodami laisvi padarė žalos S. N. priklausančiam turtui, todėl jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, bei ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 297 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

Byloje esantys duomenys, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.48), tarnybinis pranešimas (b.l.50), patvirtina, kad A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 5 d. už tai, kad 2009-06-17 apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini) km., Dūkštų sen. Vilniaus r. S/B ,,Žaluma” prie sklypo (duomenys neskelbtini), A. P. priklausantis aviganių veislės šuo bėgiojo be antsnukio ir apgadino S. N. priklausantį turtą, tuo A. P. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 57 punktą ir dėl to jam Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda - 550 Lt bauda ir įpareigojimas atlyginti S. N. padarytą 500 Lt materialinę žalą (b.l. 54).

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 57 punktas numato, kad Laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan. ar vedami tik su pavadėliu, agresyvūs šunys – ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 m ir šunys vedami prie vedančiojo kojos. Šunys žmonių susibūrimo vietose (autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais.

Byloje surinktus rašytinius įrodymus taip pat patvirtina ir teismo posėdyje pateikti nukentėjusiojo S. N. paaiškinimai ir liudytojo P. E. duoti parodymai, kad A. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini) km., Dūkštų sen. Vilniaus r. S/B ,,Žaluma”, laiko 2 Vokiečių aviganių veislės šunis, kurie dažnai ištrūksta iš metalinio voljero, kuriame yra laikomi. Būtent A. P. šunys buvo ištrūkę ir 2009-06-17 rytą apie 7 – 7.30 val., ir kaip paaiškino S. N. atbėgę į jo sklypą apgadino jam priklausantį turtą, t.y. nagais subraižė automobilį. Liudytoja apklausta A. P. sutuoktinė R. P., patvirtino, kad tą rytą šunys iš tikrųjų buvo pabėgę iš voljero, tačiau nurodė, kad tai įvyko ne 7-7.30 val., bet vėliau, t.y. 8-8.30 val. Taip pat patvirtino, kad voljeras buvo įrengtas netinkamai, kadangi jame buvo skylė, per kurią šunys bandė išlysti net atvykus policijos pareigūnui. Tai patvirtina ir liudytoju apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas A. Rutkauskas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P. paaiškinimai teismo posėdžio metu bei liudytoja apklaustos jo sutuoktinės parodymai yra prieštaringi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog žmona jam buvo minėjusi, kad 2009-06-17 apie 9-10 val. šunys buvo trumpam ištrūkę iš voljero, tuo tarpu pati sutuoktinė parodė, kad šunys buvo ištrūkę 8-8.30 val.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu, tiriant byloje surinktus įrodymus, t.y. S. N. padarytas fotonuotraukas, A. P. patvirtino, kad jose užfiksuoti šunys priklauso jam, ir kad jie nuotraukų darymo metu buvo nepririšti.

Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nustatyta, kad surinkti duomenys, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.48), tarnybinis pranešimas (b.l.50.), liudytojų paaiškinimai (b.l.42,43) bei parodymai duoti teismo posėdžio metu (b.l. 71-74), nukentėjusiojo paaiškinimai (b.l. 41, 71-74, 91-92), paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai (b.l. 44, 71-74, 91-92), fotonuotraukos (b.l.45-47), patvirtina, jog 2009-06-17 apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini) km., Dūkštų sen. Vilniaus r. S/B ,,Žaluma” A. P. priklausantys šunys bėgiojo be antsnukio, tuo pažeidžiant Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 57 punkto, reglamentuojančio gyvūnų vedimą, vedžiojimą ir vežimą, reikalavimus bei padarė žalos S. N. turtui.

Teismas A. P. skunde nurodytus argumentus bei teismo metu duotus paaiškinimus vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl jais nesivadovauja. Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus rajono savivaldybės administracinėje komisijoje nebuvo laikomasi ATPK 272 str., 280 str. l d. 3 p., t.y. jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus, atlikti kitus veiksmus, kadangi byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir laiku nepranešus apie bylos nagrinėjimą.A. P. teigimu byla buvo nagrinėjama 2009-08-27 d., o pareiškėjui pranešta 2009-08-29 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apie bylos nagrinėjimą jam buvo pranešta tik 2009-08-29, t.y. jau po bylos išnagrinėjimo, todėl jis negalėjo pasinaudoti įstatymo jam suteiktomis teisėmis duoti paaiškinimus, pateikti prašymus ir pan. Atvirkščiai, iš byloje esančių duomenų, t.y. Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos pateiktų siunčiamų pašto korespondencijų siuntų sąrašų (b.l.65-66), matyti, kad panešimas apie bylos nagrinėjimą A. P. buvo išsiųstas 2009-08-20 adresu (duomenys neskelbtini) km., Dūkštų sen. Vilniaus r. S/B ,,Žaluma” sklypo (duomenys neskelbtini) (Siuntos brūkšninio kodo Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu A. P. buvo garantuotos visos ATPK 272 str. numatytos teisės, tame tarpe ir dalyvauti nagrinėjant jo bylą, duoti paaiškinimus bei teikti prašymus. Taigi, bet kuriuo atveju, galimas, tačiau byloje nenustatytas, toks procesinis teisės pažeidimas buvo ištaisytas teisme, užtikrinant visas A. P. įstatymo suteiktas procesines teises.

Vilniaus rajono savivaldybės administracinė komisija 2009-08-27 priimtu nutarimu Nr. TK16-97 A. P. ne tik paskyrė administracinę nuobaudą – 550 Lt dydžio piniginę baudą, bet taip pat įpareigojo atlyginti S. N. padarytą 500 Lt materialinę žalą.

Pagal ATPK 37 str. 1 d. nuostatas tuo atveju, kai administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija spręsdama klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija penkių šimtų litų. Administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.249 str.1 dalyje pateikiamą žalos ir nuostolių sampratą, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; o piniginė žalos išraiška - nuostoliai. Deliktinė civilinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių atlyginimu (CK 6.245 str. 4 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti žalą patyręs asmuo. Pagal ATPK 37 str. 1 d. nustatytą reglamentavimą administracinė komisija gali įpareigoti atlyginti tik turtinį nuostolį. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pažeidimu, už kurį A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn, buvo padaryta žala S. N. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Mazda 626 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Žalos padarymo faktą patvirtina teik nukentėjusiojo paaiškinimai (b.l. 41,72-74, 91-92), tiek ir byloje esančios fotonuotraukos (b.l.45-47) bei sugadinto automobilio remonto darbų kalkuliacija (b.l. 82), patvirtinanti preliminarias išlaidas automobilio remontui. Nukentėjusysis S. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilio remonto darbai nėra atlikti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su tuo, kad iš jo būtų išieškota administraciniu teisės pažeidimu padaryta žala, nes komisija neturėjo duomenų apie padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra iškilęs ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio, taip pat įvertinus, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuketėjusiojo turėtų tiesioginių nuostolių dydį, nes byloje pateikta automobilių remonto darbų kalkuliacija (b.l. 82) patvirtina tik preliminarias išlaidas automobilio remontui, pripažintina, kad žalos atlyginimo klausimas turi būti nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes papildomų aplinkybių vertinimas užvilkintų administracinės atsakomybės klausimo sprendimą. Todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos 2009-08-27 nutarimas Nr. TK16-97 dalyje, kurioje A. P. įpareigojamas atlyginti S. N. padarytą 500 Lt materialinę žalą, naikintinas, išaiškinant S. N., kad dėl turtinio nuostolio atlyginimo jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (LR ATPK 37 str.2d.).

Kadangi padarytos žalos dydis neturi įtakos veiklos kvalifikavimui pagal ATPK 110 str. 5 d., teismas, atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visumą, padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos 2009-08-27 nutarimas Nr. TK16-97 yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti tik taikant ATPK 110 str. 5 d. sankcijoje numatytą ir A. P. paskirtą administracinę nuobaudą, nes ji adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, todėl nutarimą, dalyje dėl administracinės nuobaudos A. P. paskyrimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

A. P. teismui pateiktame patikslintame skunde (b.l. 60-62) taip pat prašė įpareigoti antstolę P. K. grąžinti išieškotą baudą bei vykdymo išlaidas, t.y. 969,00 Lt sumą. Pagal administracinių bylų teisenos įstatymą apygardų administracinių teismų kompetencijai priskirtinos bylos dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, taip pat bylos dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo (ABTĮ 1 str., 15 str., 18 str.). Pagal to paties įstatymo 16 str. 1 d. nuostatas administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtinos Konstitucinio teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams, taip pat administracinių teismų kompetencijai nepriskiriami tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu (ABTĮ 16 str.2d.). Pažymėtina, kad skundai dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 510 str.), pateikiant skundą tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje antstolis veikia. Todėl byla dalyje dėl reikalavimo įpareigoti antstolę P. K. grąžinti išieškotą baudą bei vykdymo išlaidas, t.y. 969,00 Lt sumą, nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai( ABTĮ 101 str. 1 p.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 123 str., 124 str. 1 d. 1 ir 2 p., 128 str. ir 129 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos 2009-08-27 nutarimą Nr. TK16-97 dalyje dėl įpareigojimo A. P. atlyginti S. N. padarytą 500 Lt materialinę žalą panaikinti, kitą nutarimo dalį, kuria jam paskirta administracinė nuobauda – 550 Lt (penkių šimtų penkiasdešimt litų) bauda, palikti nepakeistą.

Bylą, dalyje dėl reikalavimo įpareigoti antstolę P. K. grąžinti išieškotą baudą bei vykdymo išlaidas, nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.